Zigmundas Froidas. Psichoanalizė ir psichoterapija

Darbo ištrauka

Anot Raimundo Milašiūno (2004) žmogus yra labai sudėtinga būtybė – jo psichiką sukuria ir valdo glaudžiai susiję genetiniai, biologiniai ir psichologiniai veiksniai. Žmogus gyvena išoriniame pasaulyje, tačiau pastarąjį neretai iškraipo jo vidinis pasaulis, suformuotas vaikystės patirties, santykių su tėvais, artimaisiais. Maža to, vidinį pasaulį gali keisti ir nauji ryšiai su žmonėmis.Taip pat Raimundas Milašiūnas (2004) teigia, kad dabar vis daugiau domimasi psichoanalize – žmogaus gydymo ir savęs pažinimo metodu, sukurtu XIX – XX amžių sandūroje Vienoje. Šis metodas ne tik išgarsino jos kūrėją Zigmundą Froidą, bet ir sukėlė tikrą supratimo apie žmogaus psichiką revoliuciją. Ne veltui psichoanalizė iki šių dienų yra svarbi psichologinės pagalbos priemonė. Maža to, ji pradėjo naują erą ne tik medicinoje, bet ir kultūroje, filosofijoje. Psichoanalizė pradėjo ir psichoterapijos amžių.Raimundas Milašiūnas (2004) teigia, kad Zigmundas Froidas (1856 – 1939) buvo žydų kilmės Austrijos neurologas ir psichiatras; karjerą pradėjo kaip mokslininkas, dirbdamas žymaus fiziologo Ernsto Brucke (1819 – 1892) laboratorijoje. Jį, kaip ir kitus to meto medikus, domino ne psichologija, o biologiniai žmogaus funkcionavimo pagrindai. Tad iš pradžių Zigmundas Froidas tyrinėjo mikroskopinę nervų sistemos sandarą ir ieškojo atsakymų apie gyvų organizmų smegenų veiklą. Tačiau atėjo metas atsisakyti mokslininko karjeros dėl daug geriau mokamo gydytojo praktiko darbo. Savo pomėgio Zigmundas Froidas neatsisakė ir vėliau, tik dabar jis tyrinėjo nebe biologinį psichikos funkcionavimo pagrindą, bet žmogaus psichologiją ir paskatino aršias biologinio bei psichologinio žmogaus funkcionavimo šalininkų diskusijas.Anot Raimundo Milašiūno (2004) po to Zigmundas Froidas ėmėsi dirbti privačiai bei dėstė studentams Vienos universitete. Kažin kaip būtų pakrypęs jo gyvenimo kelias, jei ne kvietimas iš Prancūzijos stažuotis garsiojoje neurologo Jeano Charcot (1825 – 1893) klinikoje. Zigmundas Froidas išvyko į Paryžių, 1885 – 1886 metais beveik pusę metų tyrinėjo isteriją bei hipnozės taikymą jai gydyti. Deja, grįžusio jo laukė nemalonumai: 1886m. spalio 15d. Zigmundas Froidas perskaitė pranešimą apie vyrų isteriją Vienos medicinos draugijoje ir buvo gydytojų užsipultas bei viešai pasmerktas. Tuo metu gana ortodoksinė Austrijos medicina atsiliko nuo pažangios prancūzų, todėl tiek Jeano Charcot, tiek Zigmundo Froido idėjos apie isteriją, kuri laikyta vien moterų liga, buvo visiškai nepriimtinos. Kita vertus, Zigmundas Froidas teigė, kad psichikos sutrikimai gali būti psichologinės kilmės, o šitai irgi suvokta sunkiai.Raimundas Milašiūnas (2004) toliau teigia, kad Zigmundas Froidas vėl ėmėsi tyrinėti nervų sistemą, bet dabar domėjosi ne mikroskopu ir laboratorija, o nagrinėjo psichikos veiklą. Mokslininkas tapo nervų ir psichikos ligų gydytoju. O pranešimas Vienos medicinos draugijoje nenuėjo veltui – į jį ėmė kreiptis nemažai tokių ligų kamuojamų žmonių, kuriems Zigmundas Froidas ėmė vis plačiau taikyti hipnozę. Tačiau rezultatai tenkino ne visuomet, o įtaigos metodas pasirodė negalintis paaiškinti sutrikimų kilmės, todėl jo pacientams kartais mažai padėdavo. Tai ir buvo naujų Zigmundo Froido tyrimų bei atradimų, kurie skatino psichoanalizę, pradžia.Taigi, šiame skyriuje svarbiausia, kad Zigmundas Froidas buvo psichoanalizės pradininkas. ...

Kiti mokslo darbai