Žinių bazės – kas tai? Žinių bazė ir taisyklės. Ekspertinės sistemos. "Ekspertas" ir "Ekspertizė". Ekspertinės sistemos naudojimas. Sistemų sudėtingumas. Ekspertinės struktūros sistema. Išvados.
|
Žinių bazės (ŽB) - tai žinių aibės, susietos su vieną ar kita pažinimo sritimi. Dažniausiai tai praktiškai patvirtintas rezultatas apie pasaulį ar jo reiškinius, žmonijos sukaupti faktai, nustatyti principai, kiti pažinimo subjektai. Todėl skirtingai nuo duomenų bazių, žinių bazėse pateikiami duomenys esantys dokumentuose, o ne tokie kaip knygos, straipsniai, dokumentai. Visi šie duomenys sudaro žinių visumą, charakterizuojančią pažinimo subjektus.Pažinimo elementai, veikiant konceptualiems ryšiams, apjungiami ir sudaro ŽB. Tiriami ryšiai konceptualūs, jei:Yra bendrumas (dviejų elementų ryšys pagal jų charakteristikų turinį).Išlaikomas santykinis principas (santykis tarp visumos ir jo dalies).Išlaikomas tarpusavio ryšio principas (egzistuoja tarpusavio ryšys tarp elementų).Veikia priešpastatymo principas (kai bazėje yra teigiamos ir neigiamos charakteristikos).ŽB naudojamos ne tik priimant sprendimus, bet ir sprendžiant dirbtinio intelekto problemas ir uždavinius. Žinių bazė ir taisyklėsEkspertas gali betarpiškai įvedinėti taisykles į žinių bazę ir naudotis jomis, priimant sprendimus biržos operacijų metu. Būtini darbui kintamieji gali būti suvesti į lentelę:Kintamojo vardas ReikšmėPROC Procentiniai tarifaiDOLLAR Dolerio kursasDEDINT Biudžeto proc.tarifaiFEDMONT Biudžeto piniginė apyvartaSTOCK Kainų lygis biržojeEkspertinė sistema paveldi visus ekspertų, užkildžiusių žinių bazę, privalumus ir trūkumus. Darbui su žinių baze reikia sudaryti keletą lentelių, naudingų sprendžiant uždavinį. Lentelės yra viena iš žinių bazės atvaizdavimo formų. Ekspertinės sistemos, vystėsi kaip dialoginės sistemos: jos sudaro informacinių sistemų, vadinamų "pagalbinėmis sprendimų priėmimo sistemomis", porūšį. Ekspertinės sistemos ypatingos tuo, kad praturtina vartotojo žinias apie problemą, kurią jis nagrinėja, tuo tarpu pagalbinės sprendimų priėmimą sistemos numato, kad žmogaus žinios apie sprendžiamą problemą nekinta. Ekspertinės sistemos išsirutuliojo kaip keturių svarbiausių, bet tarpusavyje susijusių veiksnių rezultatas. Pirma, prasidėjo evoliucija šiose srityse sąvokų ir operacijų – nuo duomenų – per informaciją – prie žinių perdirbimo. Šios trys perdirbimo kryptys gali vystytis simbiozėje, sukurdamos naują kokybę arba žiniomis grindžiamas sistemas. Antra, dirbtinio intelekto tyrinėjimai, iš kurių kilo ekspertinės sistemos, jau apie dešimtmetį išgyvena renesansą. Šiandien jau žinoma, kad konkrečios sistemos apimtis turi atitinkamai apibrėžta ir apribota, programą galima įgyvendinti, o kompiuterio darbas duoda netgi geresnį efektą, negu eksperto žmogaus.Trečia, kompiuterinės technikos lygio kilimas tiek JAV, tiek Japonijoje, tiek Europoje sukėlė susidomėjimą šiomis sistemomis ir jų kūrimu. Ketvirta, biznio pasaulyje, kuriame nauda jauste nejaučiama, buvo suvokta, kad ekspertinių sistemų plėtotė ateityje gali atnešti pelną ir sumažinti išlaidas. Ekspertines sistemas sudaro tokios tarpusavyje susijusios dalys arba moduliai: 1. žinių įvedimo modulis;2. žinių bazė, kurią sudaro dvi atskiros dalys: faktų ir taisyklių bazė; ...
Literatūros šaltiniai | 7 |
---|---|
Darbo lygis | Mokyklinis |
Klasė | 12 klasė |
Darbo tipas | Referatai |
Failas | Ziniu bazes ziniomis gristos sistemos. Ekspertines sistemos.doc (15.04 KB) |
Įvadas. Tyrimo tikslas - ištirti kompiuterinio raštingumo raišką mokykloje kaip prielaidą besimokančios organizacij...
Elektroninė vyriausybė (valdžia). Jos atsiradimas bei plitimas. Informacinė visuomenė. Elektroninė demokratija. Kodu...
Informacija. Informacijos savybės. Informatika. Pranešimai ir signalai. Diskretieji ir tolydieji dydžiai. Informacijos...
Informacinių ir komunikacinių technologijų konspektai: technologijų klasifikacija, informacijos skirstymas, trūkumai...
Informatika. Informacija. Informacijos sąvoka. Informacijos savybės. Informaciniai procesai. Informacijos ir ekonomikos...