Filosofų požiūriai į gyvenimo filosofiją ir vertybes

Tą vidinį gyvenimo turinį ir pamatą įprasta vadinti žmogaus gyvenimo prasme. Filosofų požiūriai, kas ji yra ir kaip jos siekti, taip pat skiriasi. Ar užtenka tik išsiskleisti žmogaus esmei, jo žmogiškumu? Žmogaus prasmės klausimas vienu iš esminių rūpesčių virsta įvairių laikotarpių lūžiais. Kai žmonės žūsta, ypač norime suprasti, kaip galėtume įprasminti savo būvimą? Dėmesiu žmogaus buvimui, egzistencijai išsiskiria viena iš vyraujančių XX a. filosofijos sroviu–egzistencijos filosofija.
Uždaviniai: 1. Įsigilinti į kiekvieno filosofo požiūrį.
2. Palyginti filosofų požiūrius: rasti panašumų.
Kad juodoje nakty
Negestų mano šventė.
Tam rūme begaliniam
Tarp skliauto žiburių
Plevenančių liepsnelę
Ir aš įžiebt turiu.
Tada nueidamas
Sakysiu, kad žinau,
Iš kur esu atėjęs
Ir kam aš gyvenau.
Paskui tegul didžioji
Visatos nežinia
Kaip menką žemės krislą
Priglobia ir mane.
Ir šią akimirką
Tik vienas kyla noras:
Kad krisdamas liepsnočiau
Kaip šios rudens nakties
Padangių meteoras.
Tezės:
1.Daugeliui mūsų yra sunku pasiekti tikslą, kad mūsų gyvenimas taptu prasmingas. Dažniausiai pasirinkimas būna netinkamas. Tada žmogus dažniausiai nusižengia dieviškumui, savo blogu elgesiu ir būdu. Taip žemindamas save ir skaudindamas aplinkinius.
„Visada buvo žmonių, kurie siekia tobulesnio gyvenimo mažindami kūniškumo gyvenimą arba net stengdamiesi jį nutraukti. Bet šitaip nepasieksi gyvenimo prasmės. Vienintelis naudingas elgesys yra pasiaukoti ir atsiduoti dieviškumui“(Vydūnas„Lietuvos filosofinė mintis“ 379p.)
Kodėl mes žmones dažnai pasijaučiame vieniši? Ir kodėl taip nutinka? Galime ilgai ir nuobodžiai ieškoti atsakymo, bet verčiau, geriau pagalvokime, ar tai ne paties žmogaus problema? Mes dažnai neapgalvojame savo būdo, elgesio normų ir dėl to dažniausiai kaltiname aplinkinius, savo draugus. Jų skiriamo dėmesio nepakanka, mes pykstame, būname nenuolaidūs ir visai be reikalo. Tada žmogau pamatai, kad tampi vienišas šiame gyvenime, ir nepastebi kaip pradeda toks gyvenimas tapti tavo kasdienybė.
„Mūsų dienų egzistencializmas jį (žmogų–aut.past.) galo atpalaidavo ir nuo Dievo padarydamas jį vienišą, visiškai nepriklausomą ir asmenišką. Egzistencinė filosofija kaip tik ir yra šito vienišo žmogaus filosofija.[...] šitas praktinis atsipalaidavimas pradėjo būti išgyvenamas kaip kankinanti nežinia.[...] Egzistencinė filosofija kaip tik ryžosi nugalėti šitą nežinią. Ji ryžosi atsakyti, kur eina šitas vienišas žmogus. Ji stengėsi atskleisti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!