Žmogaus teisės

Darbo ištrauka

Motyvacija: šią temą pasirinkau todėl, kad norėjau daugiau sužinoti apie įvairias normas ir tarptautinius dokumentus, kurie reguliuoja mano, kaip žmogaus teises. Be to, norėjau praturtinti savo žinių bagažą tiek teisiniu, tiek istoriniu aspektu.Darbo tikslas: išsiaiškinti kaip suprantama žmogaus teisių sąvoka, kokios yra žmogaus teisės tiek tarptautiniu, tiek Lietuvos atžvilgiu.Teisė – tai moralinis principas, apibrėžiantis ir sankcionuojantis žmogaus veikimo laisvę socialiniame kontekste. Yra tik viena fundamentali teisė (visos kitos yra išvestinės): žmogaus teisė į savo paties gyvenimą. Gyvenimas – tai savarankiško veikimo principas; tai laisvė imtis visų veiksmų, kurių reikalauja protingos būtybės prigimtis palaikant, turtinant ir naudojant savo gyvenimą. Tokia yra teisės į gyvybę, laisvę ir laimės siekį prasmė.Teisės sąvoka liečia tik veiksmą, konkrečiai – veiksmo laisvę. Ji reiškia laisvę nuo kitų žmonių fizinės prievartos ir kišimosi.Tad kiekvienam individui teisė yra moralinė sankcija pozityviam dalykui – laisvei veikti savo paties sprendimu, pagal savo tikslus, savo laisvu, neprievartiniu pasirinkimu.Žmogaus teisės turi plačią politinę, filosofinę, moralinę bei teisinę prasmę, jų sąvokos teisinis apibrėžimas yra visiškai įmanomas.Žmogaus teisių sąvoka yra dinamiška: ji kito ir plėtojosi. Ši sąvoka reiškia, kad kiekvienas individas turi tam tikras neatimamas ir teisiškai užtikrintas teises, apsaugančias jį nuo valstybės kišimosi bei vyriausybės piktnaudžiavimo savo valdžia. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1str. skelbia:"Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai."Ši principinė nuostata pirmiausia orientuoja į prigimtinį žmogaus teisių supratimą. Žmogaus teisės yra neatskiriamos nuo žmogaus asmenybės.Žmogaus teisės yra visuomeninės vertybės – laisvės, imunitetai ir privilegijos, kurių gali reikalauti žmogus "kaip savo teises" kiekvienoje visuomenėje, kurioje jis gyvena.Doktrinoje populiaru išskirti "trijų kartų" žmogaus teises. Prie pirmos kartos priskiriamos individualios žmogaus teisės: teisė į gyvybę, laisvė, neliečiamybė ir kt. Antrai kartai priskiriamos kolektyvinės žmogaus teisės: tautų apsisprendimo teisė, teisė į laisvą gamtos turtais ir ištekliais disponavimą. Trečios kartos teisės apima teisė į taiką, vystymąsi, sveiką aplinką ir kt. Tačiau šios "trečios kartos" teisės dar nėra pakankamai apibrėžtos ir įpareigojančios. Teigiama, kad vėlesnių žmogaus teisių "kartų" koncepcija yra nepagrįsta, nes faktiškai ja paneigiama žmogaus teisių, kaip atskiro individo svarbių teisių, samprata. Apibendrinant: Ne kiekvienas eilinis žmogus teisingai supranta "žmogaus teisių" sąvoką ir kiekvienas ją interpretuoja savaip. Tačiau ar valdžios atstovai ją supranta? Tikriausiai irgi nelabai, nes mėgsta kištis ten kur nėra jo arba yra uždrausta. ...

Kiti mokslo darbai