Žmogus ir aplinka. Teorija egzaminui

1 Planeta Žemė nutolusi nuo Saulės ~150mln.km, 3-oji planeta nuo Saulės. Amžius 4,6mlrd.m. Prieš 4,2mlrd.m. Žemė pradėjo vystytis geologine raida. Prieš 3,5mlrd.m atsirado gyvybė. Iš Žemės atmosferos į kosminę erdvę gali patekti kai kurios lengvesnės dujos (kitos sulaikomos atmosferoje). 365000km nuo žemės skrieja Mėnulis.Žemės skriejimo orbita – elipsė. Žemės sukimasis lėtėja (50 000m –1s). Žemė skrieja 30km/s. Padėtis saulės atžvilgiu kinta. Žemės forma –geoidas Uolinis Žemės kevalasŽemės struktūra sudėtinga. Žemės branduolyje aukšta temperatūra, jis yra skystas. Virš branduolio mantija. Žemės pluta vvadinama uoliniu kevalu (storis iki 80km). Kai kur mažiau nei 10km. Žemės plutą sudaro bazaltinis apvalkalas. Žemynuose yar apildomas granitinis sluoksnis (300-2 000m).Cheminė žemės sudėtis Pagr žemės plutos elementai: O –46%; Si –26%; Al –8%; Fe –6%. Labai paplitę oksidai, kurie yra pakankamaistabilūs. Be oksidų sutinkamai sudėtingieji deguonies junginiai. Jei dalis SiAl, tokie mineralai vadinami aliumosilikatais. Silikatai ir aliumosilikatai –80%. Didesnė dalis sausumos yra šiaurės pusrutulyje. 2 Saulės radiacija Saulės radiacija – visa iš saulės sklindanti šviesos energija. Šios bangos turi elektromagnetinę prigimtį. Saulė – termobranduolinis reaktorius. Žemę pasiekia 1/mlrd šviesos srauto dalis. Jeigu visą saulės energijos spinduliavimą, kuris pasiekia žemės atmosferą priimti kaip 100%, tai jį galime suskirstyti į: 1.Apie 50% nepasiekia Žemės paviršiaus (30 atsispindi, o 20 šildo viršutinius atmosferos sluoksnius). 2.Apie 14% atsispindi nuo žemės paviršiaus; 3.apie 8% virsta šiluma ir sušildo atmosferą 4.Žemei tenka tik 28% šis šviesos srautas turi nevienalytę prigimtį, t.y. galime išskitit dalis, tam tikrą energiją: a)apie 49% matomos šviesos energija; b)apie 42% infraraudonieji spinduliai; c)apie 9% ultravioletiniai spinduliai ir GAMA spinduliai. Didžiausias energijos energijos kiekis tenka pusiaujui (Lietuvai 50% šio kiekio). Daudiausia saulės energijos sunaudojama vandens garinimui (82%) orui šildyti–17. likusi dalis tenka gyviems organizmams. 3 Okeanosfera Okeanosfera – pasaulinis vandenynas. Ji užima apie 71$ paviršiaus ploto. Jūrų ir vandenynų vanduo sudaro 97% viso vandens kiekio. Okeanosfera pasižymi intensyvia medžiagų ir energijos apykaiat. Ji yra intensyvesnė negu sausumoje, nes kontaktuoja ne tik su atmosfera, bet ir su sausuma. Nuo okeanosferos priklauso ir oro cirkuliacija ir klimatas. Ji yra gyvybės lopšys. Užpildo visus įdubimus žemės paviršiuje. Didžiausias gylis siekia 11000m. 77% tenka atviram vandenynui, o 23% sekliajai jo daliai, esančiai arti žemynų pakrančių. Vidutinis gylis 4000m, o atmetus sekliąją dalį 5000m. Yra 4 vandenynai: 1.Ramusis 2.Atlanto 3.Indijos 4.Arkties. Okeanosfera – pagrindinis klimato reguliatirius, nes ji sukaupia 4x daugiau saulės energijos negu sausuma. Vidutinė okeanosferos temperatūra– 17.5C, o svyruoja tarp 27C– -1C. Žemynų vid temp apie 14.5C. okeanosferos dėka Žemėje nėra didelių temp svyravimų. 4 Biologinės organizacijos lygiai Pagr gyvybę formuojantis elementas – anglis. Galime išskirti šiuos biologinės organizacijos lygius, einant nuo paprastesnio link sudėtingesnio: 1genas; 2ląstelė;3organas 4organizmas 5populiacija 6bendrija 7ekosistema 8biosfera(ekosfera). Kiekvienas lygis yra daug sudėtingesnis ir įvairesnis. Bendra yra tai, kad jie keičiasi su negyvąja aplinka medžiagomis ir energija. Pirmieji lygiai yra biologijos mokslo šaknų objektu (genus tyrinėja genetika, ląsteles – citologija). Nuo organizmų ir populiacijų prasideda ekologijos mokslas. Ekologijai priklauso ir organizmas, kai jis yra suprantamas kaip atskiras tam tikros rūšies atstovas, nagrinėjant šio individo santykį su aplinka. Kiekvienas individas priklauso tam tikrai rūšiai. 5 Organinių medžiagų susidarymas Org medžiagų susidarymui sunaudojama iki 1% saulės energijos. Daugiau nei 99% org medžiagų susintetinama fotosintezes metu: angliavandeniai, riebalai, baltymai, nukleino rūgštys. Mažiau nei 1% org medžiagos pasigamina biosferoje ne saulės o cheminių reakcijų enegijos pagalba (bakterijos). Skaidymas:Org medžiaga yra skaidoma ląstelėse ,edž apykaitos (metabolizmo) metu. Ląstelėse vyksta biocheminės reakcijos ir energijos virsmai. Svarb org medžiago skaidymo reiškinys, kai atpalaiduojama energija yra kvėpavimas (aerobinis ir anaerobinis). Org medž skaidymas gali būti abotinis (pvz gaisro metu). Pagr vaidmuo org medž skaidyme tenka reducentams, kurie valo biosferą nuo mirusių organizmų. Skaidymo metu org medž per daugelį stadijų paverč neorg (CO2; H2O ir kt). Šios medžiagos toliau vėl dalyvauja organinės medžiagos susidaryme. 6 Organizmų raidos ypatybės Organizmas – tai gyvabūtybė ryškiai besiskirianti nuo kitų gamtinių kūnų. Pagr chem elem. Įeinantis į org medž sudėtį yra C. Organizmas turi ląstelinę struktūrą. Jame vyksta medž apyk. Pagr vaidmuo jos metu tenka baltymams ir nukleino rūgštims. Medž apyk dėka org palaiko vidinę pusiausvyrą – homeostazę. Organizmams būdingos savybės: judrumas; dirglumas; augimas; vystymasis; dauginimasis; paveldimumas; geba prisitaikyti prie aplinkos sąlygų (adaptacija). Sąveikaudami su aplinka org funkcionuoja kaip biologinė sistema. Ją sudaro kiti biol organizacijos lygiai – ikiorganizaciniai (genai, ląst, org). Medž apyk pvz yra fotosint, kvėp, virškinias. Jos metu vyksta biocheminės reakcijos. Konlrečią reakc kontr spec medž – biokratal(fermentas). Šio fermento veilą reguliuja genas. Jam pakitus, pakinta ferm. Ir pati biochem reakc. Ji gali net ir visiškai išnykti. Medž apyk svarbus vaidmuo tenka hormonams ir vitaminams. Jų stygius gali sutrikdyti medž apyk. Org vystymasis nuo gimimo iki mirties vadin ontogeneze. Žmogaus ontogen galima išskirti 3 stad: 1.Embrioninis laikotarpis 2.Augimo ir brendimo 3.Suaugusio organizmo. Org ontogen gali būti įvairi. Labiausiai įprastas ontogen tipas – palikuonis panašus į tėvus. Dažnai ontogen vyksta su metamorfoze (pvz varlių vystymasis). 7 Gyvųjų organizmų klasifikacija Kiekvienas org priklauso tam tikrai rūšiai, kurios pav yra binarinis, ty jį sudaro 2 lotymiški žodžiai: 1-asis–gentiespavad, 2-ais–rūšį (pvz Homo Sapiens). Aukštesni už rūšį sist vienetai yra šeima, gentis, klasė ir tipas. Šiuo metu gyv pasaulis yra skirstomas į 2 imperijas: 1.Ikiląsteliniai org (virusai); 2.Ląsteliniai org. II-ojoje imperijoje išskiriamos 2 antkaralystės, 4 karalystės ir pokaralystės. I-ajai karalystei priklauso branduolio neturintys org (prokariotai). Jiems priklauso viena karalystė –monerų (ciano bakterijos ir melsvadumbliai). II-ajai antkaralystei prikl org, turintys branduolį ir DNR. Ją galima suskirstyti į 3 karalystes: gyvūnų, augalų, grybų. Gyvūnai būna: vienaląsčiai, daugialąsčiai. Prokariotų 5000 rūšių; augalų 300 000; grybų 100 000, o gyvūnų 1.7mln. Viso ~2.2mln rūšių. 92% org gyvena sausumoje. Konkrečios ter gyvūnijos rūšių visuma vad fauna, o augalijos – flora. 8 Organizmų gyvenamoji aplinka 1.Vandens aplinka; 2.sausuma, oras; 3.Dirvožemis; 4.Kitas organizmas. Vandens aplinkai būdinga tai, kad temp yra palyginti pastovi. Pasiekus tam tikrą gylį, ji praktiškai yra vienoda. Kas 10m slėgis padidėja 1atm. Vandens paviršiuje pasyviai plaukiojantys org yra vadinami bentosu. Aktyviai jud org vad nektonu. Sausumos ir oro aplinka yra nepaprastai įvairi, nes joje palyg plač veiksnių intervale svyruoja temperatūros, drėgmės, vandens bei slėgio reikšmės. Ji, skirtingai nuo vandens, yra maks apšviesta saulės šviesos. Org turi daugybę adaptacijos prie aplinkos sąlygų lygmenų. Dirvožemis yra pereinamoji apl tarp sausumos ir vandens. Didž dalį joje sudaro plika akimi neregimi mikroskop org. Jie gyvena dirvožemyje lyg gyventų vand terpėje. Makroskop org gyvena dirv lyg sausumoje. Prie dirv pav oro sudėtis yra artima atmosf oro sudėčiai. Einant gilyn mažėja deguonies kiekis, CO2-didėja. Kito organizmo aplinkoje pasireiškia parazitizmas. Paraz sąv su šeim jam kenkdamas. Jie skirstomi į vidinius ir išorinius. Vid paraz gyv šeimininko kraujyje. Prie išor paraz galima priskirti tuos, kurie sąv su šeim trumpą laiką (uodai). Paraz būdinga tai, kad jie negali išnaikinti šeimininkų. 9. Ekologiniai veiksniai Aplinkos komponentai,su kuriais nors trumpą laiką ontogenezės proceso metu kontaktavo organizmas,vadinami ekologiniais veiksniais.Šiuos ekologinius veiksnius galima suskirstyti į: 1)abijotiniai; 2)bijotiniai; 3)antropogeniniai veiksniai. Abijotiniams veiksniams prisklauso visų negyvosios aplinkos veiksnių visuma,kuriuos patiria organizmas.Dažnai juos skirstome į dvi grupes: 1.Fiziniai veiksniai;2.Cheminiai veiksniai. Abijotinių veiksnių tarpe svarbus vaidmuo tenka klimatiniams veiksniams: šviesa, krituliai,vėjogreitis,temperatūra.Geografiniai:vietos;Hidrologiniai: 1)Vandens srovės, 2)Bangavimas;Dirvožeminiai: dirvožemio savybės.Bijotiniai veiksniai - organizmų tarpusavio sąveikos visuma. Jie skirstomi į: 1)antogonistinius(priešiškus), 2)neantogonistinius.Antagonistiniai sąntykiai-kai dviejų skirtingų skirtingų rūšių organizmai kenkia vienas kitam. Vienos rūšies organizmai be žalos sau turi niaigiamą kitam organizmui:pvz.:poveikis kitai pušiai (parazitizmas). Atskiras atvejis tarp plėšrūno ir aukos.Taip pat gali pasireikšti konkurencija. Sąveika tarp organizmų yra vidrūšinė arba tarprūšinė. Neontogonistiniai sąntykiai skirstomi: 1)Neutralūs, 2)Abipusiai naudingi, 3)Naudingi vienai rūšiai ir nežalingi kitai. Kai žmogus savo poveikiu gamtai turi vienokios ar kitokios įtakos gamtai:urbanizacija,žemės ūkis. 10. Ekologinis plastiškumas Aplinkoje vienu metu veikia daugybė skirtingų ekologinių veiksnių.Tačiau atskirų individų rūšių ir individų prisitaikymas yra skirtingas,skirtingas adaptacijos laipsnis. Pesima - išgyvenimo ribos. 1-orgasnizmai su mažesniu gyvibingumu (stenobijontai); 2-organizmai su didesniu gyvibingumu (kurobijontai). Limituojantys (ribojantys) veiksniai. Dažnai vienam organizmui vieno ar dviejų veiksnių poveikis turi daugiau įtakos negu kitų veiksnių poveikis.Šie veiksniai vadinami ribojančiais arba limituojančiais.Augalų derlius priklauso nuo maisto medžiagų ,kurių dirvožemyje yra mažiausiai.Jaigu dirvožemyje trūksta fosforo arba boro,augalai nesivysto,o jei iš viso nėra,jie žūva.Organizmo gyvybingumas visų pirma priklauso nuo tų ekologinių veiksnių,kurių intensyvumas artėja prie ekologinio minimumo.Ribojančių veiksnių sąveiką papildo tolerancijos dėsnis.Intervalas tarp ekologinio max ir min vadinamas tolerancijos riba.(galima suformuoti ir :Organizmo gyvibingumas pirmiausia priklauso nuo tų ekologinių veiksnių,kurių reikšmės artėja prie ekologinio min. ar max. 11. Fizikiniai ir cheminiai aplinkos veiksniai Labai svarbus veiksnys yra tenperatūra ir šviesa. Skirtingos augalų rūšys fotosinteziai naudoja skirtingo bangos ilgio (λ) šviesą.Kai kurie augalai auga saulėja,kiti pavėsyje. Taip pat svarbus veiksnys yra drėgmė.Turi įtakos ir vandens druskingumas: gėlas vanduo-iki 1gr.druskų/1litre.Vandens druskingumas dažnai yra ribojantis veiksnys organizmams. Pakitęs druskingumas dažnai yra gėlavandenių organizmų žūties priežastis. Svarbus yra O2 kiekis vandenyje.Didėjant vandens temperatūrai O2 kiekis mažėja. 12. Globalinė medžiagų apykaita Šios apytakos reguliatorius-Saulės energija.Globalinė medžiagų apykaita skirstoma į du ciklus:1)didysis(geologinis),2)bijotinis. Didžiojo ciklo esmė yra neorganinių cheminių medžiagų pernešimas iš vienos planetos vietos į kita vietą.Šiame pernešime pagrindinis vaidmuo tenka vandens apykaitai,o šalutinis-oro judėjimui. Vandens apytakos metu,vanduo iš skysčio pereina į dujinę,kai kada ir į kietą fazę.Ciklo pabaigoje jis vėl virsta skysčiu. Šis ciklas prasideda garavimu.Atmosferoje garai kondensuojasi ir kritulių pavidalu grįžta į žemę.Ypatynga yra tai,kad iš jūros išgaravęs vanduo yra gėlas.Pagrindinė kritulių formavimosi šaltinisyra Okeano sfera.Yra žinoma,kad vandens išgaruoja daugiau negu kritulių pavidalu sugrįžta į žemę.Šį skirtumą padengia upės. Svrbus vaidmuo vandens apykaitoje tenka ir augalams,kurie šaknimis siurbia maisto medžiagas ir beveik visą vandenį išgarina į orą. Masžojo ciklo esmė-organinių medžiasgų sintezė(susidarymas ir skaidymas).Šių procesų meetu cheminiai elementai patenka į gyvuosius organizmus, o vėliau vėl į bijjotinę aplinką mirus organizmui­. Cheminių elementų ciklai yra daugiau ar maiau uždari vadinami - biogeocheminiais. Organizmui reikia apie 30-40 cheminių elementų.Tie elementai,kurių organizmui reikia daugiausiai-makroelementai, o kurių reikia mažiau - mikroelementais. Makroelementai yra 8. Cheminių elementų apytakos rate išskiriams dvi dalys: 1.Atsargų fondas-tai mažai judri medžiabų dalis, dažniausiai abijotinėje aplinkoje, 2.Kaitos fondas - tai judri,chemiškai aktyvi medžiagų dalis,cirkuliuojanti tarp organizmų ir negyvosios aplinkos. Biocheminiai cikjai gali būti suskirstyti į dvi dalis: 1.Kuomet atsargų fondas yradujiniame pavidale:ore arba vandenyje (pvz.:anglies cikle fondu yra CO2). 2.Kai atsargų fondas yra Žemės plutoje. Tokie ciklai vadinami sudėtiniais (pvz.:fosforo cikleatsargos yra Žemės plutoje. 13. Atmosfera,jos struktura. Atmosfera sudaro sios pagr.dujos:Azotas 78,08%,deguonis 20,94%,argonas 0,93%,kriptonas 0,00011%,helis 0,00052%,neonas 0,00018%.Sioro sudetis atitinka iki 100km. atmosfer.sluoksnio.Pagal temp.kitima ,galima suskaldytii sferas:apatinie-troposfera(11km),jai budinga tai,kad temp kylanti auksti mazeja,kas 100m T sumazes 0,50C.Sioje sferoje yra vandens garu iki 4% nuo visu duju mases.Saules spinduliai reguliuoja ir paskirsto dregme,suformuoja debesis,cia susidaro stiprios oro mases,kuriu greitis sieka iki 250-300km/h.Tropopauze-joje kylant i virsu temp islieka pastovi,nes joje mazai vandens garu.Startosfera-joje kylant oro temp.dideja,nes cia yra storiausias oro sluoksnis.0,280C per 100m,40-45 aukstyje ozono sluoksnis mazeja.Stratopauzej prasidejus temp mazeja.Mezosfera-Joje temp.mazeja 0,350C/100m.Sermosfera-joje temp kyla ir 200km aukstyje pasiekia 3200C. 14. Atmosferos tarsos saltiniai,ju kontrole bei apsauga. Atmosfera yra tersiama zmogaus veiklos pasekoje,norint pagerint gyvenimo salygas ir i aplinka ismeta kitas medziagas,kurios atmosfera negali perdirbti arba ju perdirbimo laiaks ilgas.Ypatinga pavoju aplinkai sukelia tarsa plasmasemis ,skalbimo milteliais,dazu tirpikliais…Kagangi oro tarsa veikia skirtingai,isskiriamos 4 pavojingiausios klases:1)Ypatingai pavojingos(Hg,Pb,O3),2)Labai pavojingos(I,S,Cl),3)Pavojingos (Actas,fenolis,boro rugstis) 4)Nelabai pavojingos(NH4,Benzinas).Tersalai skirstomi i mechaniius ir cheminius.Cheminiai susidaro degant medzigoms,del turiu susidaro rugstus lietus,del to zusta vandens gyvunija.Jai tersimo tempai liks nezabojami,tei po 50m temp.pakils 4-50C.Norint apsaugoti atmosfera,reik naudoti filtrus(slapio ir sauso valymo). 15. Pagrindiniai oro teršalai Ore pagrinde yra sutinkami kieti ir dujiniai teršalai. Tai pagrinde yra dulkės į kurių sudėtį įeina keitieji metalai. Atmosferą sudaro ne dujos o aerozolis kurie skirstomi į kietuosius ir skystuosius (dūmai prie kietųjų, o rūkas prie skystųjų). Pagrinde oro teršalai yra dujiniai teršalai kuriems priskiriami dujiniai oksidai: CO; CO2; angliavandeniliai, freonai, taip pat azoto ir sieros junginiai, amoniakas, SO2,SO3,NO ir kt.Arti žemės paviršiaus, pavojingiausiu teršalu laikomas o zonas, kuris reaguodamas su azoto oksidais ir angliavan veikiant saulės spinduliams virsta antriniais teršalais kurie vadinami fotooksidantais. Pagrindinis vaidmuo,šios reakcijos metu tenka azoto junginiui vadinamam - peroksiacetilnitrolis. Teršalų poveikis atmosferai pasireiškia skirtingai: vieni teršalai sukelia ozono sluoksnio plonėjimą, kiti sukelia rūgščius lietus o treti skatina šiltnamio efektą. 16. Smogas Žodis smogas kilęs iš anglų kalbos ir reiškia rūkimą arba dūmai. Smogas yra tam tikra prasme rūko forma sutinkama miestuose bei pramonės centruose. Smogas yra mišinys kurį sudaro rūko lašeliuose ištirpę įvairūs cheminiai junginiai. Toks oras yra kenksmingas. Smogui susidaryti reikia tam tikrų sąlygų: ilgalaikio be vėjo oro (kai nėra teršalų išsisklaidymo), aukštos teršalų koncentracijos. Smogas gali būti ir drėgnas ir sausas. Drėgnasis smogas yra būdingas Londonui jis pasireiškia tuom, kad kylant nuo žemės temperatūra mažėja ir teršalai kildami į viršų išsisklaido. Tačiau pasitaiko atvejų kai smogas nusėda ant žemės paviršiaus o tam tikrame aukštyje susidaro ėiltesnio oro sluoksnis kuris trukdo išsisklaidyti teršalams ir spaudžia juos prie žemės paviršiaus. Pirmi ypač pavojingi atvejai buvo Londone 1950m. kur dėl smogo žuvo apie 4000 žmonių bei 10000 – apsinuodijo (per vieną kartą). Smogas sąlygoja įvairias plaučių bei širdies ligų atsiradimo priežastis. Tačiau pastaruoju metu smogas nesukelia tokių didelių pasekmių nes pramonė yra iškeliama iš miesto. Smogo metu vyksta fotocheminės reakcijos susidarant antriniams teršalams, kenksmingiausia smogo dalis yra ozonas. Smogo metu, paprastai 200-300 metrų aukštyje susidaro mažiau ar daugiau permatomas rūkas. Beje, kenksmingiausiai šis smogas veikia Tokijuje kur jo metu nukentėjo apie 30000 žmonių. Kovai su smogu yra ara reguliaujamos transporto srovės. Prieš keletą metų smogas buvo ir Paryžiuje tačiau pradėjus reguliuoti tarnsporto sroves jis nebepasikartojo. Smogui išsisklaidyti reikia vėjo. 17. Šiltnamio efektas Dėl CO2 ir vandens molekulių sluoksnio susidaro savotiškas sluoksnis saugantis žemę nuo katastrofinių temperatūrų svyravimų. Dėl tos pačios priežasties yra tokie maži svyravimai tarp dienos ir nakties bei atrp metų laikų. Dalis mokslininkų klimato šiltųjimą susieja su CO2 kiekio atmosferoje didėjimu. Per pastaruosius 40m. CO2 kiekio didėjimo tempai buvo ypač dideli, jo didėjimą sukelia organinių kūnų deginimas bei tropinių miškų kirtimas. Be CO2 šiltnamio efektą gali sukelti ir kitos dujos pvz: vandens garai, azoto oksidai, frionai, metanas. Tačiau pagrindinis vaidmuo tenka CO2 (~60%), metanui apie20% frionams apie 8% azoto oksidams apie 5% likusi procentinė dalis- dujoms. Dujų molekulės skiriasi pagal savo aktyvumą pvz azoto oksido molekulė yra 160kartų aktyvesnė už CO2 . Pasaulio valstybės siekia sumažinti CO2 išsiskyrimą į aplinką. Praktiškai pasiekti sumažinimą yra nelabai realu nes tai yra susiję su gamybos mažėjimu. Todėl stangiamasi išlaikyti esamą lygį. Dalis mokslininkų nelaiko kad klimatas šiltėja o paprasčiausiai šiltesniai laikotarpiai keičia saltesnius ir atvirkščiai. Tačiau antropogeninio poveikio šiltnamio ef. Paneigti negalima. 18. Ozono sluoksnio problema: Stratosferoje esantis ozono sluoksnis apsaugo žemė nuo biologiniams būtybėms pavojingu ultravioletinių spindulių. Reikia pažymėti,kad žmogus yra vienas iš jautriausių(kaip biologinė rūšis) ultravioletinių spindulių poveikiui.jai stratosferoje esanti ozono sluoksnį suspaustume,tai ozono sluoksnio storis siektų ~3..5mm.Ozono kiekį ore apibudinti yra naudojama ‘dobsono’ sąvoka .Normalus ozono sluoksnio storis yra~300..500 dobsonų. Pirma karta ozono sluoksnio sumažėjimas pastebėtas 1980m. Jeigu ozono sl .storis sumažėja ~10%-atsiranda ozono skyle.Max.sumažėjimas gali siekti ~40%.Šiaurės pusrutulyje dėl palankių klimato sąlygų atsiradusi ozono skylė greitai užsitraukia .Tuo tarpu virš pietų Australijos ir Amerikos,norint kad neatsirastu ozono skyles reikia imtis papildomų priemonių.Pagrindinis ozono sluoksnio naikintojas yra freonai.Jie anksčiau plačiai buvo naudojami aerozoliniuose balionėliuose bei kaip šaldymo agentai Patys freonai yra nepapratai chemiškai atsparūs,todėl nepakitę pasiekia stratosferą.Šio metų freonai naudojami nedaug ir jie yra pakeičiami kitais junginiais kurie yra maždaug 1000 kartų mažiau pavojingi ozono sluoksniui.Jeigu padaugėja ultravioletinių spindulių,tai jie gali sukelti odos vėžį bei pakenkti regėjimui. 19. RŪGŠTIEJI KRITULIAI : Vandenį visada yra H+ ir OHjonų.Jeigu H+ jonų koncentracija padidėja,tai pH pasidaro 800 Hz triukšmas). Pagal dažnio spektrą triukšmas gali būtitoninis ir plačiajuostis (kai jame išsiskiria ir girdimi atskiri tonai), pagal pobūdi -nuolatinis (kai garso slėgio lygis nekinta arba laikui bėgant kinta ne daugiau kaip 3 dB),impulsinis (arba smūginis), sprogimo ir nenutrūkstamas (kai laikui bėgant periodiškaiarba neperiodiškai kartojasi). Pagal trukmę skiriamas ilgalaikis ( kai veikia ne trumpiaukaip 4 valandas per parą ir trumpalaikis, kai veikia iki 4 valandų) triukšmas.Ribiniai leidžiami garso slėgio lygiai normuojami oktavomis - šiais dažniais: 63, 125,250, 500, 1000, 2000, 4000, 8000 Hz.Higienos norma Hn 33 -1993 leidžiama triukšmo aplinkoje dažninė charakteristikapriklauso nuo dažnio, pvz.:, kai dažnis 250 H- apie 60 dB. o kai 8000 hz - apie 40 dB.Triukšmo lygis matuojamas triukšmamačiu, kurį sudaro elektrodinaminis mikrofonas,elektrinis virpesių stiprintuvas, juostiniai filtrai, kvadratinis detektorius ir rodyklinis arbaskaitmeninis indikatorius. Mikrofonas garso virpesius verčia elektriniais, šie sustiprinamistiprintuvu, išlyginami detektoriumi.Su triukšmu gali būti kovojama - absorbuojant arba izoliuojant garsą.Garso absorbcija remiasi medžiagų geba sugerti garsą. Paprastai garso bangų energijav namą šilumos enrgija. Įvairių medžiagų bei konstrukcijų geba sugerti garsą žymimagarso absorbcijos koeficientu: =Esug/Ekr Čia: Esug - sugertas garso energijos kiekis, Ekr - į medžiagą krintančio garso energijos kiekis. Įvairių medžiagų garso absorbcijos koeficientai skinasi ir nustatomi bandant. Jie priklauso nuo garso bangos dažnio ir kritimo kampo. Nuo medžiagos paviršiaus atsispindėjusios garso bangos energijos ir į tą medžiagą krintančios garso bangos energijos santykis vadinamas garso atspindžio koeficientu. Atspindėtas garsas vadinamas aidu. Garso bangos, praėjusios medžiagą energijos ir į tą medžiagą krintančio garso bangos santykis vadinamas garso laidumo koeficientu. Absorbcijos koeficiento, garso atspindžio koeficiento ir garso laidumo koeficiento suma lygi vienetui. Garsą absorbuojančios medžiagos skirstmos į 4 grupes: 1.pluoštines aktyvios medžiagos: veltinis, vata, stiklo vatos plokštės.Šios medžiagos pritvirtintos prie kieto pagrindo geriausiai sugeria aukštesnių dažnių garso bangas. 2.Membraniniai garso sugėrikliai turi rėmą prie kurio yra pritvirtinti plonos faneros, metalo, klijuotės lakštai. 3.Rezonansiniai sugėrikliai. 4.Kombinuotieji sugėrikliai. Garso izoliacija - tai garso, einančio per atitvaras silpnokas. Atskirų zonų triukšmasmažinamas izoliuojant atskirus triukšmą keliančius šaltinius. Triukšmingoms zonoms nuonetriukšmingų atskirti statomos sienelės - ekranai, įrengiamos kabinos, gaubtai.Garso izoliacija priklauso nuo sienelių linijinių matmenų, sluoksnių skaičiaus, masės,dalelių vidinės trinties, tvirtinimo būdo, triukšmo spektro, sienelės savųjų virpesiųamplitudės ir pan. Atskiri autonominiai triukšmo šaltiniai, pavyzdžiui, transformatoriai, kompresoriai,ventiliatoriai ir kt, izoliuojami kabinomis arba gaubtais. Miestuose didžiausią triukšmąkelia transportas, pramonės įmonės, energetikos objektai bei atskiri jų agregatai. Kadangibe jų gyvenimas neįsivaizduojamas, tai siūloma tobulinti pačią techniką, didinti namųsienų ir langų akustinę izoliaciją. Daug vilčių teikia architektūrinės urbanistinėspriemonės. Lietuvoje pradėta statyti triukšmą sulaikančius ekranus, įvairios paskirtiespastatus. Svarbiausia, kad šie statiniai iš dalies stabdo ir išmetamų dujų, dulkių bei kitųgatvės teršalų sklaidą. Kai techninėmis priemonėmis negalima pasiekti higienos normos leistino triukšmo lygio,vartojamos individualios apsaugos priemonės: ausinės, šalmai, įkišami į žmogaus ausįantifonai. Tačiau jos kartais varžo judesius, trukdo dirbti, erzina odą, žmogus labiauprakaituoja. 44 Virpesiai Technikoje virpesiais priimta vadinti periodiškai pasikartojančius svyravimus. Pagal kilmę skirstomi į: mechaninius (mašinų virpesiai), akustinius (oro slėgio virpesiai), elektromechaninius (telefono membranos virpesiai), elektromagnetinius (kintamoji srovė). Būna periodiniai ( kai kintamųjų dydžių vertės kinta vienodais laiko tarpais) ir m periodiniai, slopinamieji ir neslopinamieji. Pagrindiniai virpesių parametrai: amplitudė A- didžiausia nuokrypa nuo stabilios pusiausvyros padėties (mm, cm); periodas T – laikotarpas, per kurį pasikartoja kintančių dydžių vertės (s); u - virpesių skaičius per laiko vienetą (Hz). Dažnį ir periodą sieja priklausomybė:T-L/u Virpesiai - tai kietų kūnų virpėjimas, dažnesnis negu l Hz. Su virpesiais susiję daugelistechnologinių procesų. Virpesius generuoja įvairūs pneumatiniai instrumentai, rankiniaiprietaisai (elektriniai grąžtai, kūjai, plaktukai), žemės ūkio technika, transporto priemonės. Virpesiai veikia technologinių procesų, produkcijos kokybę, mechanizmų tikslumą, darbo našumą, dėl jų atsiranda medžiagų nuovargio reiškinių: suyra mašinų ir įrenginių detalės,pastatų konstrukcijos, įvyksta avarijos. Žmogaus organizmą virpesiai veikia jam liečiantis su virpančiu kūnu, o jaučiami per odos, raumenų ir vidaus organų receptorius, vestibulinį aparatą. Žalingą virpesių poveikį dar labiau sustiprina šaltis, drėgmė, priverstinė kūno padėtis, triukšmas. Virpesiai skirstomi į vietinius ir bendruosius. Vietiniai virpesiai veikia žmones per rankas, laikančias įrankį (pvz.: pneumatinį plaktuką arba elektrinį plaktuką). Be to dirbant su kalančiais pneumatiniais įrankiais, susidaro atatranka, varginanti dirbantįjį smūgiais į delną. Visos darbo vietos virpesiai vadinami bendraisiais. Juos nuolat jaučia verpimo, audimo cechuose dirbantys žmonės, variklių bandytojai, traktorininkai, vairuotojai ir kt. Tokie virpesiai veikia organizmą per kojas (jei dirbama stovint) arba per dubenį (sėdint) ir gali pažeisti centrinę nervų sistemą, vestibulinį aparatą, sutrikdyti vidaus sekrecijų liaukų veiklą. Dėl didelės amplitudės ir mažo dažnio virpesių poveikio gali pasislinkti atskiri organai Nuolat veikiant virpesiams, kartais susergama vibracine liga ( paprastai po 5 -6 darbo metų). Vietiniai virpesiai labiausiai pažeidžia rankų nervus ir kraujagysles. Dirbančiųjų rankos pasidaro silpnos, nejautrios, tirpsta, dažnai, ypač naktį, skauda. Sutrinka plaštakų kraujo apytaka, jos bąla, esti labai jautrios šalčiui. Būdingiausias vibracinės ligos požymis pirštų kraujagyslių spazmai, ypač dažnai atsirandantys kai virpesių dažnis > 35 Hz. Ligai progresuojant, sutrinka rankų odos, audinių ir raumenų mityba, deformuojasi kaulai ir sąnariai. Pakinta pirštų falangų ir plaštakų odos jautrumas skausmui, virpesiams, temperatūrai bei lytėjimo pojūčiai. Susergama astenija ir astenine neuroze. Dažnaisutrinka organizmo medžiagų apykaita, skydliaukės, skrandžio žarnyno diskinezija, pakinta moterų menstruacijų ciklas. Kadangi vibruojantys Įrankiai skleidžia triukšmą, tai dirbantieji gali ir apkursti. Vibracinės ligos simptomai priklauso nuo virpesių poveikio intensyvumo, amplitudės, dažnio ir statines įtampos. Virpesių skirstymas į vietinius ir bendruosius yra sąlyginis, nes jie veikia ir visą organizmą. Bendrieji virpesiai pirmiausia pažeidžia centrinę nervų sistemą. Tai rodo būdingi vegetainiai disfunkciniai ir bendri angiodistoniniai reiškiniai. Neretai stebimi vegetacinio polineurito simptomai. Kadangi bendrieji virpesiai veikia vestibiulinį aparatą, tai gali pasireikšti vestibulopatijos požymiai: žmonėms nuolat svaigsta ir skauda galva, jie nepakelia virpesių. Dėl bendrųjų virpesių poveikio paūmėja vidaus organų ligos, susergama mažojo dubens organų uždegimu, atsiranda stuburo pakitimų, sutrinka skrandžio, menstruacijų ciklas ir pan. Išvengti vibracinės ligos padeda tinkamos darbo sąlygos. Kad konstrukciniai pastato elementai nevirpėtų, tarp virpesius sukeliančių mašinų arba staklių pamatų ir grindų įtaisomi amortizatoriai, pagaminti iš plieninių spyruoklių arba gumos, kamščio ir kitų stangrių medžiagų. Neleidžiama rrangti darbo vietos ant virpančių aikštelių, stalų ir pan. - čia darbai turi būti taip mechanizuoti, kad Įrenginius būtų galima distanciškai valdyti. Traktorių ir kombainų sėdynės paprastai turi amortizatorius. Labai svarbu naudotis individualios apsaugos priemonėmis. Įrankiai turi būti techniškai tvarkingi, turėti pasą, kasmet tikrinami. Dirbantiems su pneumatiniais plaktukais patartina mūvėti gumines pirštines, kurios ne tik sumažina žalingą vietinio pobūdžio virpesių poveikį, bet ir apsaugo rankas nuo šalčio, avėti specialią avalynę. Veikiant virpesiams, negalima dirbti ilgiau kaip 2/3 darbo pamainos. Jeigu įrankių virpesių parametrai didesni už leistinus dydžius, tai bendra darbo trukmė turi būti atitinkamai sutrumpinta. Vienkartinio nenutrūkstamo darbo trukmė turi būti ne ilgesnė negu l 5 -20 minučių Nustatomas specialus darbo ir poilsio rėžimas. Be pietų pertraukos, kas valandą daromos l O mm pertraukos mankštai, o darbui pasibaigus, - vonelės rankoms ir masažas. Vibracinės ligos profilaktikai sėkmingai taikomi ultravioletinis švitinimas ir C bei B grupės vitaminai. Dirbantieji su virpesius sukeliančia technika privalo kas 12 mėnesių pasitikrinti pas neuropatalogą, terapeutą ir otorinolaringologą. Negalima dirbti sergantiems centrinės nervų sistemos ligomis, vegetacinėmis neurozėmis, kai yra pažeisti periferiniai nervai, esant kaulų ir sąnarių patologijai, vestibulipatijai, sutrikus menstruacijų ciklui ir kt. Gerai izoliavus Įvairias mašinas ir mechanizmus, jie ilgiau veikia, sumažinamas triukšmas, apsisaugoma nuo žalingo virpesių poveikio. Virpesiai izoliuojami juos slopinant arba tiesiog izoliuojant konkrečią vietą. Tai galima padaryti naudojant amortizatorius, izoliuojant virpančio Įrenginio pamatą akstine siūle, darbo vietoje Įrengiant dvigubas amortizuojančias grindis, išklojant aikštelės grindis veltinio, kamščio, gumos kilimėliais bei kt. Tačiau svarbiausia reikia stengtis slopinti paties šaltinio virpesius. Todėl patartina konstrukcijų paviršius padengti virpesius sugeriančia medžiaga. Paprastai tam naudojamos Įvairios cheminės sudėties mastikos. Rekomenduojama šiomis mastikomis tepti virpančius paviršiaus sluoksnius, kurių storis būtų lygus tokiam pačiam arba dvigubam padengiamo paviršiaus storiui. Todėl virpesius sugenančios dangos gali būti vieno, dviejų ir daugiau sluoksnių. Šitaip daugiausia dengiamos įvairios iki kelių milimetrų storio plokštės. Gaunamas efektas priklauso ne tik nuo virpesių nuostolių slopinančios medžiagos sluoksnyje, bet ir nuo perduodamos virpesių energijos kiekio. Virpesius absorbuojančias mastikas veiksminga naudoti tuomet, kai įrenginio virpesiai artimi rezonansiniams ir kai skleidžiamos aukšto dažnio triukšmo bangos. Visos paminėtos priemonės priskiriamos pasyvios apsaugos nuo virpesių grupei. Jos veikia be papildomų energijos šaltinių. Aktyvios apsaugos priemonės yra vibratonai, šalinantys priešingos fazės virpesius. Juos valdo automatinės reguliavimo sistemos. Jei nuo virpesių techninės priemonės neapsaugo, laikinai vartojamos individualios apsaugos priemonės. Pavyzdžiui žmonės dirbantys rankiniais mechanizuotais įrankiais, rankas nuo virpesių apsaugo specialiomis pirštinėmis su virpesius slopinančiais apsiuvais arba įdėklais. Kad būtų galima apsisaugoti nuo aikštelių virpesių, dėvimi batai su amoztizuojančiais padais iš mikroakytosios gumos. 46. Bioįvairovės apsauga Bioįvairovės sąvoka apima tiek augaliją,tiek gyvūniją,o taip pat stambių gyvūnų gyvenamąją aplinką. Pastaruoju metu yra pastebimas gana intensyvus augalų, bei gyvūnų rūšių nykimas.Retomis ir nykstančiomis rūšimis laikomos tos, kurių gana siauras populiacijos arealas arba kurios sunkiai prisitaiko prie kintamos aplinkos. Kai kurios augalų ir gyvūnų rūšys yra naikinamos dėl maisto. Nemažai gyvūnų rūšių išnyko dėl intensyvios medžioklės ar žvejybos. Kartais gyvūnai ir augalai gali išnykti ir dėl gamtinių priežasčių. Augalai ir gyvūnai yra tarpusavyje susiję ir dėl to išnykus vieniems, gali išnykti ir kiti. Siekiant išvengti rūšių išnykimo kai kurios gyvūnų rūšys dirbtinai veisiamos, taip pat jos įtraukiamos į raudonąją knygą. Raud.knygoje gali būti aprašytos augalijos ir gyvūnijos rūšys būdingos vienai ar kitai valstybei arba(ir)visų valstybių visumai.Į Lietuvos raud.kn.yra įtraukta keli šimtai augalų ir gyv.rūšių ir apie 80 grybų rūšių. Yra numatytos šių rūšių ypatingos globos sąlygos. Liet.teritorijoje yra vietų , kuriuose yra saugoma augalija ir gyvūnija. Šį saugoma teritorija sudaro apie 13% Liet.teritorijos. Į saugomų teritorijų sąrašą įeina įvairus parkai tame tarpe 5 nacionaliniai, 30 regioninių ir įvairus kiti. 47. Pagrindinės ekologinės problemos Miestuose viena iš pagr.problemų yra oro tarša. Šį tarša turi neigiamą poveikį aug.,gyv,bei žmogaus sveikatai. Pagr.su oro tarša susijusios problemos yra šios:ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, smogas ir kiti reiškiniai. Hidrosferoje pagr.problemos yra šios: vandens telkinių ekstrofikacija, o taip pat jų produktyvumo sumažėjimas. Neigiamas poveikis telkiniams gali atsirasti dirbtinai patvenkus upes, teršiant vandenis nuotekomis iš buitinių ir pramoninių šaltinių. Viena iš problemų gėlo vandens kiekio mažėjimas. Litosferoje viena iš didžiausių prob.yra dykumų plitimas ir žemės ūkiui netinkamų plotų didėjimas. Joje pasireiškia vėjo ir vandens sukelta erozija, o taip pat tarša įvairiomis medžiagomis ypač sunkiaisiais metalais. Dirvožemis yra pažeidžiamas plečiantis miestams, gyvenvietėms, statant įvairius statinius. Ekosistemoje mažėja augalų ir gyvūnų rūšių skaičius taip pat išnyksta atskiros jų populiacijos, tai sukelia miškų gaisrai, miško kirtimas ir kitos priežastys. Dėl miško kirtimo didėja atsispindėjusių nuo žemės paviršiaus saulės spindulių kiekis, o tai yra viena iš priežasčių sukeliančių šiltnamio efektą. Žmogaus gyvenamoje aplinkoje. Buitinių ir pramoninių atliekų kiekio didėjimas, bei nepakankama jų apsauga ir iš lėto didėjantis radiacinis fonas sukelia neigiamus fiziologinius pokyčius žmogaus organizme.Taip pat čia pasireiškia įvairios stichinės nelaimės: gaisrai, uraganai, potvyniai. 48. Miestų problemos. Miesto gyventojų skaičius kasmet auga.Miestai iš esmės nėra ekosistemos,nes miestų aplinkoje nėra gamtinės savireguliacijos ir nevyksta medžiagų apykaita.Miestuose beveik nėra producentų ir iš esmės sutrikdyta reducentų veikla.Miestų energetiniai poreikiai yra tenkinami antropogeninės veiklos energija.Miestų aplinkoje susidaro didžiuliai atliekų ir nuotekų kiekiai.Miestų aplinka yra daugiau ar mažiau kenksminga sveikatai atvirame ore tiek gyvenamosiose patalpose.Miestuose yra sutrikdyta cheminių elementų apykaita,čia gali būti užregistruoti padidinti kelių elementų kiekiai pvz:švinu,variu,nikeliu,cinku.Miesto teritorijoje esantis dirvožemis yra užterštas ypač sunkiaisiais metalais.Miestuose sumažėjęs atmosferos skaidrumas ir dėl to žemės paviršių pasiekia 10% sumažėjęs saulės spindulių kiekis.Taip pat 30% sumažėjęs ultravioletinių spindulių kiekis.Miestuose yra aukštesnė oro temperatūra,ypač šaltuoju metų laiku.Miestuose plonesnė sniego danga,taip pat čia yra mažesnis saulėtų valandų skaičius ir yra registruojamas padidintas kritulių kiekis.Stambiuose miestuose pasitaiko fotocheminio smogo atvejų ir registruojama temperatūrinė inversija.Miestuose yra mažesnis dienų su minusine temperatūra skaičius.Čia yra stebima pažeista vandens apytaka,nes beveik visas kritulių vanduo patenka į paviršinį nuotėkį.Miestų teritorijoje esančios upės ir kiti vandens telkiniai yra pakankamai pažeisti.Miestai yra bene vienintelė aplinka,kurioje žmonės kenčia nuo padidinto triukšmo,radiacinio fono,o taip pat įvairių elektromagnetinių spinduliuočių,kurias sukelia elektromagnetiniai laukai. 49. Alternatyvios energijos šaltiniai. Šiuo metu žemė savo energetiniams poreikiams tenkinti pagrinde naudoja šiluminių hidro ir atominių elektrinių pagamintą energiją.Nors hidroelektrinės yra laikomos gana saugiomis aplinkai,tačiau jos irgi turi neigiamą poveikį aplinkai,kuris pasireiškia tuo,kad yra užtvenkiamos upės ir užliejamos teritorijos,kuriose aiškiai buvo dirbami laukai,ar miškai.Šiluminėje energetikoje pagrindinės problemos susijusios su oro tarša,nes į atmosferą jos išmeta didelius so2 ir co2 kiekius.Atominėje energetikoje pagrindinės problemos susijusios su saugia jų eksploatacija ir susidariusių radioaktyvių atliekų neutralizavimu.Šiuo metu pasaulyje iš lėto didėja saugią aplinkai energiją gaminančių šaltinių skaičius.Vienas iš jų yra saulės energija,kuri gali būti panaudota vandens ir patalpų šildymui,tai šiek tiek sumažinti šiluminių elektrinių neigiamą poveikį gamtai.Patlpos gali būti šildomos pasyviu būdu ar naudojant įrenginius.saulės energijosa yra kaupiama saulės baterijose.Šiuo metu tebeegzistuoja problema kaip saulės energiją paversti elektros energija.Vanduo,o ypač druskingas yra puikūs saulės energijos kaupėjas.Ši vandens savybė yra neretai panaudojama,kai į įrenginį,su vandeniu yra fokusuojami saulės spinduliai.Druskingas vanduo yra įrenginio apačioje,o viršuje yra gėlas vanduo,kuris praleidžia spindulius iki druskingo vandens.Druskingas vanduo sukaupia saulės energiją,kurią vėliau galima naudoti šildymo tikslams.Šildymui paprastai naudojami skysčiai su žema virimo temperatūra.Šiuo atveju susidarę skysčio garai suka oro turbinas(PALIULIS SUKA,O NE GARAI ).Saulės energija gali būti panaudota biomasės deginimui,ypač irstant organiniams organizmams,susidarius biodujų deginimui.Šiam tikslui gali būti panaudotos fermų atliekos,kurių biodujomis galima šildyti patalpas.Be saulės energijos yra ir kitos energijos rūšys,ten,kur vyrauja vėjai,tinka vėjo jėgainės.Šalys besiribojančios jūra ar vandenynu gali panaudoti potvynio-atoslūgio energiją.Tose vietose,kur yra karšto vandens,gali būti panaudota geoterminė energija.pvz:Reikjavike yra karšto vandens 100-400m gylyje 50.Atliekų problema.Pasaulyje kasmet didėja susidarančių pramoninių ir buitinių atliekų kiekiai.Į buitinių sąvoką įeina žmonių gyvenamosiose patalpose susidarančios atliekos,o taip pat atliekų iš visuomeninės paskirties pastatų,gatvių sankryžų,bei atliekų iš miestuose pastatytų šiukšliadėžių.Sąvoką atliekos apima kietąsias atliekas,dujinės atliekos priskiriamos prie dujinių teršalų.Skystosios atliekos yra nukreipiamos į nuotekų sistemą.Pramoninės atliekos skirstomos pagal pramonės šakas.Šiuose atliekose paprastai yra nemažai naudingų medžiagų kiekių,kurias galima panaudoti kaip antrines žaliavas.Dėl žmonių nerūpestingumo didžioji dalis šių medžiagų nukreipiama į sąvartynus.Šiuo metu Lietuvoje yra apie 800 sąvartynų,tačiau tik nedidelė dalis iš jų yra įrengta pagal šiuolaikinius reikalavimus.Sąvartynas yra saugus aplinkai tuo atveju,kai jo dugnas yra izoliuotas nuo gruntinio vandens.Sąvartynuose vyksta cheminių medžiagų irimas ir susidarę junginiai ištirpsta vandenyje.Šis susidaręs tirpalas vadinamas filtratu ir kelia didžiausią grėsmę aplinkai.Šis filtratas,jei nėra patikimos apsaugos per gruntą ir uolienas gali užteršti gruntinį ir požeminį vandenį.Šiuo atveju teršalai gali pasklisti didelėje teritorijoje.Atliekos yra skirstomos į pavojingas ir nepavojingas žmogui.Prie pavojingų atliekų priskiriamos radioaktyvios medžiagos,kurios gali būti tvarkomos keliais būdais:1.šios atliekos gali būti talpinamos į specialios paskirties sąvartynus,juose gali būti įrengti angarai.Sąvartynų teritorijoje yra įrengiamas gręžinių tinklas ir kontroliuojamas gruntinis vanduo.Gali būti įrengiamos spec paskirties valymo stotys.2.fizinis arba cheminis atliekų apdorojimas.Atliekos paprastai užima didelius tūrius ir pagrindinė problema yra to tūrio sumažinimas.Šiam tikslui atliekos gali būti paveikiamos tam tikromis medžiagomis arba deginamos.Atliekos deginamos tam tikruose įrenginiuose,kuriuose turi būti ne mažesnė,kaip 1000°C temperatūra,norint pasiekti pilną sudegimą.Įrengiant deginimo įrenginius pagrindinė problema yra deginimo metu užteršto oro valymo problema.Dėl šios priežasties didžioji lėšų dalis yra susijusi su valymo įrangos panaudojimu ir oro kokybės kontrolės sekimu. 52.Nitratu ir maisto priedu problema. Naturaliai seletros yra nauduojami žemes ukije.Ju sudetyle yra nitratu jonu NO3. Žmogaus organizme nitratai virsta nitritais kurie toliau reaguoja su aminais ir virsta nitrozo aminais, kuriuos yra koncrogenines medžiagos šiuos medžiagos reaguoja su kraujo gemoglabinu ir trukdo jam išnešiuoti dieguoni po visa organizma.Visumoje maisto priedu problema yra kitokia. Gana daznai maistas yra išieje iš savo galiojimo termino kuris daugeliui maisto produktams yra rybotas. Įvairios bakterijos sukeliarugimo ir puvimo procesus.Šiuo atvieju gali pasireikšti batulizmas. Įvairiu medžiagu deka mikroorganizmai gali buti sunaikinti tuo metu gali buti pratestas maisto priemoniu galiojimo terminas. Šias chemines medžiagos yra vadinamos konservantais arba maisto priedais. Europoje maisto priedus yra priimta žimeti kodu. Šis kodas susideda iš 4 simboliu iš kuriu pirmasis yra e raide o kiti skaičiai. Jeigu pirmasis skaičius yra vienetas tai tai yra maisto dažai, jei 2 - konservantas, 3 - antioksidantas, 4 -ivairus emulgatoriai. Kai kurui cheminiu medžiagu nuroditi nereikia nes jie nelaikomi maisto priedais. Kitas medžiagas nuroditi yra butina tai daroma dviem budais: 1) nurodant medžiagos pav. 2)Nurodant medžiagos koda. Net jeigu yra nurodita kad konservantu , maisto priedu vis tiek yra.Jeigu nera konservantu tai produktas tures trumpa realizavimo laiką. Ivairus priedai yra nauduojami vaistu pramonije.Pasitaiko atvieju kai nustatoma kad medikamentas yra keiksmingas, pvz buvo nustatiti kad pirmieji vaistai nuo neštumo yra keiksmingi. Problemu taip pat sudaro maisto priedai naudojami givuliu šerimui. Norint apsaugoti givulius nuo ivairiu ligu jiems gali buti duodama medikamentu kitu maisto priedu. Panaudojimo atvejai: gali buti duodama sumaltos kaulos šiuo atvieju givuliai gali apsikresti ir susirgti. Pavartojus givuliu mesa kuriuoje buvo susikaupe ivairiu pašaliniu medžiagu arba jeigu givulis sirgo, visa tai gali buti perduodama žmogui su maistu. Norint kad mesos gaminiai išlaikitu prekine išvaizda jie yra apipurškinami ivairiais madžiagais.Norint išlaikiti daržoves ir vaisius ilgesni laika ji apipurškinami medžiagomis kurie savo sudetimi primena pescicidus ir yra nauduojami kovai su kenkiejais. 53. Socialinių ekonominių veiksnių poveikis žmonių sveikatai Žmogaus sveikata priklauso 30 nuo gyvenimo budo 20 nuo aplinkos poveikio 20 nuo pavildimumo 10 nuo sveikatos sistemos lygio.Žmogaus sveikata salygojo ivairus bioritmai (asmens ir gamtos). Sveikatai itaka turi pavizdžiui gamtoje vikstančios magnetines audros. Nemažiai žmoniu kenčia nuo alergiju kuriu priežastimi gali buti ivairus virusai ir mikrobai, o taip pat aplinkos veiksniai pavizdžiui žiedadulkes, dulkes cheminiai junginiai esanti ore, konservantai. Konservantas. Tai maisto priedas aliergenas, jis sužadina bronchine astma, reumatizma ir kitus, silpnina žmogaus imuniteta.Pagal pavoinguma žmogaus sveikatai pirmoje vietoje yra širdies ir kraujagisnies lygos. Antroje vietoje viežiniai susirgimai.Viežiniu susirgimu priežasčiai:1 genetiniai priežasčiai. 2 del biosferos užteršinimo ivairiais cheminiais medžiagais bei radiacijos. Del šiuos priežasties vežimi susirga vis daugiau jaunu žmoniu. Turtinguose šaliose daug problemu sukelia žmogaus antsvoris tai yra susije su gausiu riebalu ir angliavandieniu vartojamu virš normos.Ankstesniais laikais žmoniu populiacijos skitlinguma reguliavo ivairios infekcines lygos maisto ligis bei perdidelis fizinis aktivumas. Efektine kova su infekcinemis lygomis prasidejo 19 am.kai buvo atrastas vakcinos ir suprasta higienos reikšme . to deka išniko kaikurios infekcines ligos (kokliušas skarlatina).Antibiotikai padejo kovoje su džiova. Tačiau laikui begant daugelis ligu priprato prie medikamentu poveikio. Del šiuos priežasties pradejo daugeti ligu. Pvz tuberkuliuoze hipotitas. Taip pat nemažai žmoniu žuva avarijose, o taip pat plinta nusikaltimai, savižudybes. O taip pat plinta AIDS. Pasireškia savinoriškos rizikos atvejai. 54. Žmonių populiacija. Ši populiacija laikui bėgant didėja , jai būdingas tiek ir gyvūnų populiacijai būdingos didėjimo ypatybės, tiek ir įvairūs ekonominiai ir socialiniai veiksniai vadinami sociumais. Visa žmonių populiacija vadinama – žmonija. Žmonių populiacijos augimą riboja gamtiniai ištekliai, įvairūs ekonominiai, socialiniai veiksniai, gyvenimo sąlygos , genetiniai veiksniai. Beveik per visą žmonijos istoriją žmonių skaičius buvo daugmaž pastovus. Iš esmės tik 19a. pabaigoje pradėjo sparčiai augti . Tuo metu žmonija suprato higienos svarbą, o ne už ilgo buvo atrasti vaistai kovai su paplitusiomis infekcinėmis ligomis. Maždaug 20a. pradžioje žymiau sumažėjo kūdikių mirtingumas . Iš pradžių žmonių skaičius augo pagal aritmetinę progresiją , o vėliau pagal eksponentinį dėsnį . Šis didėjimas buvo pavadintas demografiniu sprogimu. Apie 1930m. žmonių buvo 2milijardai, o dabar >6mlrd. Didžioji dalis didėjimo tenka besivystančioms šalims apie 85mln. Esant panašiam augimo tempui po 50m. bus 9-12mlrd. Kai kuriose šalyse vaikai iki 15m. sudaro pusę gyventojų . Europoje jie sudaro 18%. Kai kuriose valstybėse žmonių skaičius gali sumažėti, o mažėjimo tendencijos stebimos dabar . Ypatingai tai pasireiškia išsivysčiusiose šalyse prieaugis būtų sustabdytas reikia gimdyti po 2,4 vaiko. Esant didesniam gimstamumui žmonių skaičius didėja . Jis didėja dėl reprodukcijai tinkamos žmonių dalies . Tačiau net jei gimstamumas stabilizuotųsi žmonių skaičius ateityje vis tiek dar augtų . 40-50m. į priekį žmonių skaičius didės . Gyventojų skaičiaus didėjimui beveik neturi reikšmės žuvusieji stichinių nelaimių metu . Daugiausiai gyventojų turinčios šalys riboja gimstamumą , tam tikslui taikoma ekonominė politika . Šiuo metu šiose šalyse sumažintas gyventojų skaičiaus didėjimas . Tačiau Tailande gimstamumui sumažėjus šeimoje nuo 7,5-4,5 vaikų , didėjimo tempai pakankami. 55. Maisto ištekliai Prieš 200m. anglas Maltus pranašavo , kad žmonių skaičiui didėjant eksponentiniu dėsniu , maisto produktų gamyba gali augti tik aritmetine progresija , todėl žmonijos laukia maisto stygius , laimei ši prognozė nepasitvirtino . Didėjant žmonių skaičiui maisto produktų gamyba didėja sparčiau nei žmonių skaičius, prie to prisideda dirbamos žemės ploto didinimas, trąšų, bei chemikalų naudojimas, derlingesnių veislių išvedimas . Pastaruoju metu atsiranda problema dėl maisto produktų gamybos didinimo ir tai gali stabdyti žmonių skaičiaus augimą . Daugumoje šalių maisto racioną sudaro grūdinės kultūros. Populiariausi kviečiai , ryžiai , soros . Jos sudaro apie 80% nuo augalinio maisto. Mėsos produktų gamyba neišvengiama be augalinių kultūrų . Didelių galvijų skaičiaus didinimas ekonomine prasme nėra tikslingas , nes jie įsisavina 10% augaliniame maiste esančios energijos . pasaulyje maisto ištekliai nėra pasiskirstę tolygiai , visada apie 15-20% žmonių badauja .Tai lemia ekonominės sąlygos , nes atsilikusios šalys negali pakankamai pagaminti maisto produktų, bei neturi lėšų atsivežti iš turtingesnių šalių . Pvz.: JAV 1 gyventojui maisto, kad pakaktų 15 vietnamiečių 56.Ekologinės krizės ekologinė krizė – tai tokie biosferos pokyčiai kai neigiama kryptimi persitvarko ekosistemų struktūra . Ekologinė krizė suprantama kaip aplinkos poveikis žmogui . 1 ekologinės krizės prasidėjo kai žmogus savo gyvenamoje aplinkoje sumažindavo renkamų augalų arba medžiojamų gyvūnų skaičių . Tai galėjo tapti pagrindine tos rūšies išnykimo priežastimi . žmonijos istorijoje buvo daug įvairių ekologinių krizių, tačiau iki dabar žmogus neutralizuodavo jų poveikį, pvz.: pereidami prie žemdirbystės ir gyvulininkystės, o prieš 300m. prasidėjo galingas pramonės augimas. krizinė būklė gali pereiti į kritinę arba palaipsniui į katastrofinę , kai net didelės teritorijos gali tapti netinkamomis gyventi . Pvz.: Černobylio katastrofos atveju , arba dykumų atveju . Ne Nemaža pasaulinio vandenyno dalis padengta naftos produktų plėvele. Per paskutinius 400m. žemėje išnyko apie 200 gyvūnų rūšių (stuburinių). Per 1m. dėl žmogaus įtakos į atmosferą išmetama CO2 3-4 kartus daugiau nei iš gamtinių šaltinių . 57.Aplinkos tarša Tarša pasireiškia kai į aplinką patenka įvairios kitos kietos, dujinės ar skystos`atliekos. Į aplinką gali patekti įvairūs mikroorganizmai arba įvairios energijos rūšys. Pvz.: Triukšmas, spinduliuotė ir kt. Ši tarša sutrikdo iki tol buvusią pusiausvyrą gamtoje. Dažniausiai tarša klasifikuojama pagal tai, koks Objektas yra teršiamas. Pvz.: oro, vandens ar dirvožemio tarša. Tarša gali būti natūralios arba antropogeninės kilmės. Natūrali tarša pasireiškia, kai kyla smėlio audros, išsiveržia ugnikalniai ar kyla miškų gaisrai. Taršos sąvoka dažniausiai apima žmonių antropogeninės veiklos padarinius. Biosferai ypač kenksmingi tie junginiai kurie anksčiau natūraliai neegzistavo. Anksčiau daugelį medžiagų suardydavo mikroorganizmai, o dabar atsiradus naujiems junginiams jie to padaryti negali. Dažnai tarša klasifikuojama pagal taršos pobūdį į: fizikinę, cheminę, biologinę. Fizikinei taršai priskiriama: triukšmas, spinduliuotės, šiluminė tarša. Mikrobiologinei taršai priskiriama: mikroorganizmai. Taip pat biologinei taršai priskiriama įvairių augalų ar gyvūnų rūšių nebūdingų tai geografinei sričiai įveisimas. Pavojingiausia cheminė tarša: sunkieji metalai, plastmases, hologeniniai angliavandeniliai ir kt. Sunkieji metalai ir hologeniniai angliavandeniliai įeina į žemės ūkyje naudojamų pesticidų sudėtį. Konkretus cheminis junginys, fiziniz ar biologinis agentas vadinamas teršalu. Antrinio teršalo sąvoka turi prasmę jeigu iš pirminio teršalo susidaręs antrinis teršalas yra nemažiau pavojingas už pirminį. Antriniai teršalai dažnai susidaro atmosferoj fotocheminių reakcijų metu. 58. Biologinis kaupimasis Apie jį galima kalbėti jeigu teršalai kaupiasi mitybinėse grandinėse ar tarpiniuose lygmenyse. Konkretus cheminis junginys patenka į gyvąjį organizmą su maistu. Biologinis kaupimasis kitaip vadinamas bioakumuliacija. Intensyviausias biologinis kaupimasis vyksta vandens ekosistemose. Jeigu teršalo koncentracija vandenyje lygi 1, tai dumbliuose ir bakterijose ši koncentracija gali pasiekti 100, uodo lervose apie 1000, o žuvyse – 12000. Paukščiai gali sukaupti iki 100000. Kuo aukštesnis mitybinis lygis, tuo aukštesnė koncentracija. Sausumoje biologinis kaupimasis yra mažesnis. Stambiame plėšrūne, lyginant su žaliojo augalo teršalo koncentracija retai viršija 1000. Tokie augalai kaip samanos ir kerpės yra linkę kaupti aplinkoje esančius teršalus. Jie vadinami bioindikatoriais. Žmoguje biologinis kaupimasis susijęs su tam tikrais organais, t.y. vieni teršalai linkę kauptis inkstuose, kiti kepenyse ar kauluose. Yra pasitaikę atvejų, kai ekologinių krizių metu teršalai aptinkami ir motinos piene. 59. Ekosistemos savivala Esant tam tikrai teršalo koncentracijai ekosistema gali pilnai jį neutralizuoti. Teršalo koncentracijai viršijus kritinę, ekosistema negali pilnai išsivalyti. Savivaloje išskiriami du etapai: 1 fizinis-cheminis, 2 biologinis. 1etapo metu teršalus skaido, pvz.: temperatūros svyravimai, saulės spinduliai, bei įvairūs cheminiai junginiai, pvz.: vandenyje ištirpęs deguonis. 2 etape dažniausiai dalyvauja mikroorganizmai. Ore pagrindinis vaidmuo tenka fizinei savivalai. Teršalai dėl sunkio jėgų nusėda ant įvairių paviršių, juos išnešioja vėjas, bei išplaunami kritulių. Vandenyje daugiausia įtakos turi cheminė savivala, o visų pirma ištirpęs deguonis. Esant mažai deguonies koncentracijai vandenyje savivala neįmanoma. Geriausiom savivalos savybėm pasižymi dirvožemio aplinka, nes joje yra sąlyginai daug mikroorganizmų. Dirvožemyje yra tokių junginių kurių nėra nei ore nei vandenyje. Dirvožemio aplinką pažeidžia besaikis teršimas, chemikalų naudojimas, pvz.: dirvožemio susidūrimas su sunkiaja technika. Didžiausia tarša miestuose ir organizuotose teritorijose. Jose stebimas didžiausias poveikis dirvožemiui. Mažiausiom savivalos savybėm pasižymi žmonių gyvenamoji aplinka. 60.Ekosistemos sudetys ir struktura. Ekosistema sudaro dvi dvi pagrindinis dalis arba komponentai: tai butent biotinis ar abiotinis komponentai. Biotini komponenta sudaro bendrija ir aplinka. Abiotini komponenta sudaro sie komponentai: neorganines medziagos ir cheminiai junginiai dalivaujantis medziagu apikaitoje tarp biotiniu ir abiotiniu aplinku. PVZ: CO2 vanduo K,F ir kiti elementai. 2) organines medziagos. Sios medziagos sujungia tarpusavi biotine ir abiotine aplinkos PVZ: riebalai angliavandieniai, baltimai, o dervoziemije tai yra humusingos medziagos. 3) substratas kaip givenamiji aplinka (dervoziemis vanduo parazitizmo reiskinis) 4) klimatas apimantis tam tikra skrituli temperaturos sausumos ir vandens. ekosistemos galima laikiti vienodomis nes jie sudaro ir patys komponentai taciau jos skiriasi elementu skaiciumi. Funktiskai yra vienodi biotinio komp. elementai.Fagotrofai aktyviai maitinasi, saprotrofai energija gauna is atmirusios organines medziagos. Fotoautotrofai energija gauna is saules o chemotrofai energija gauna chemines reakcijos metu. Reducentai atmirusios organines medziagos suskaido iki neorganiniu junginiu. Beveik kiekvienoje ekosistemoje yra isskiriami 2 aukstai. virsutinis aukstas yra vadinamas autotrofais. Si auksta uzima fotosinteze vikdantis augalai. Apatinis aukstas yra vadinamas heberatrofiniu. Siame aukste virauja organines medziagos vartotojai. 61.Bendriju struktura bendrija tai visu populiaciju visuma teritorijoje. Bendrijoje sverbiausias vaidmuo tenka augalams nes nuo ju priklauso vivybiu rusiu ivairove. Kiekviena bendrijoja turi tam tikra rusini sudetiir si rusine sudetis praktiskai nepriklauso nuo populiacijos didzio. Bendrijoje yra labai svarbus rusiu santikis.1) 90:3:3:2 ;2) 20:20:20:20 3.) tipas yra svarbesnis. Kuo bendrija yra stabilesne tuo ji yra laikoma turtingesne ir atvirksciai skurdesneje bendrijoje visada yra rusiu kuriu skaicius yra didesnis negu kitu. Sios rusys yra vadonamos dominuojanciomis. Kai kurios rusys turi skirtinga poveiki negivai aplinkai, ir vad. editikatoriais. Pvz. gali but egline auganti pusys , ir pusyne auganti egle. Isimtinai gali buti poveikis ir gyvunyjai. Bendryjoj yra svarbios visos rusys, net dominojancios, ir nikstancios. Net nikstancios ir retos antraeiles rusys uztikrina bendrijos atabiluma. Bene svarbiausia yra vertikalioji struktura dar kitaip vadinama augalu pasiskirstimas ...PVZ.1. medziai, 2. apima sermuksnius ir ievas, 3. krumus ,4. puskrumius , 5-6.yra zoliniai augalai. Analogiskas pasiskirstimas yra ir pievose, taciau tai yra sunkai pastebima. Kartai miskuose gali but ne sesi o maziau aukstu. Pvz. Varenos miskuose. Bendrijos turi ne tik vertikalia , bet ir hirizontalia struktura, ji dar kitaip yr avadinama horizontaliaja mozaika 63 Šiluminė tarša Šiluminės ir atominės elektrines, kitos elektros energiją bei šilumą tiekiančios ir naudojančios Įmonės į aplinką išskiria daug šilumos. Paprastai elektrinių agregatams vėsinti naudojamas natūralių gamtinių telkimų vanduo, kuris vėliau į juos gražinamas. Deja, į tuos telkinius (jie vadinami aušintuvais) išleidžiamas šiltas vanduo, ypač jei jame esti biogeninių, toksinių ir kitų medžiagų, trikdo ekosistemų biologinę pusiausvyrą: prisiveisia pataogeninių, pavojingų infekcijų sukėlėjų, nepageidaujamų organizmų, trukdančių normaliai eksploatuoti jėgaines. Pakyla aušintuvo vandens temperatūra, daugiau jo išgaruoja, vasarą nusenka vandens lygis, kinta jo hidrocheminės savybės, aplinkos mikroklimatas, paspartėja biogeninių medžiagų apykaitos procesai (eutofikacija), prastėja sanitarinė vandens būklė. Lietuvoje didžiausią antropogenini šiluminį poveiki patina atominių (Ignalina) ir šiluminių (Elektrėnai) elektrinių aušinimo baseinais tapę vandens telkiniai. Pavyzdžiui, dirbant vienam Ignalinos AE energetiniam blokui šildoma apie 12 km2 Drūkščių ežero akvatorijos, veikiant dviems - iki 42 km2. Vandens temperatūra paviršiniame jo sluoksnyje iki 2,5 -3 - pašildyto vandens išleidimo zonoje ir iki l m ežero akvatorijoje, kurią veikia šiluminė tarša pakilo 3- 4 laipsniais. Todėl dabar jo išgarauoja iki 64,8 mln m3 per metus. Be to kinta ežero biota, atsiranda naujų rūšių nyksta senosios. Tik pradėjus veikti Ignalinos AE (1984), Drūkščių ežere pakito planktoninių organizmų įvairovė: per labai trumpą laiką beliko vos 19% anksčiau aptinkamų fitoplanktono rūšių, jo biomasė sumažėjo 5 -l Okartų, 2,5 karto sumažėjo zooplanktono kiekis ir biomasė, pastebimai pradėjo nykti šaltamėgių organizmų rūšys. 1987 m., paleidus antrąjį AE bloką, šiluminė tarša dar labiau padidėjo. Pagausėjo planktoninių organizmų įvairovė, pradėjo vyrauti šiltamėgės rūšys. Ežere vykstantys biologiniai procesai, kurie yra nebūdingi kitiems Lietuvos vandens telkiniams, rodo, kad hidroekosistema tebėra nestabili. Labai sužėlė aukštesnieji vandens augalai (makrofitai), ypač sekliose vietose ir šilto vandens išleidimo zonoje. Šiluminė tarša mažinama įvairias būdais. Paprastai vengiama telkti vienoje vietoje, prie to paties vandens telkinio pramonės ir energetikos įmones, išleidžiančias daug pašildyto vandens. Pačiose įmonėse rekomenduojama hermetizuoti šilumą skleidžiančius agregatus, šilumos ir garo tiekimo linijas, statyti vandens aušinimo saugyklas ir kartotinio naudojimo sistemas, patariama vandenį aušinti oru (oru šaldomais Helerio įrenginiais, aušinimo bokštais). Atliekamą šilumą stengiamasi panaudoti patalpoms bei specifinės paskirties (pvz.: šiltnamiams) objektams šildyti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!