Teorija žmonių saugai

1.Triukšmas, jo charakteristika, poveikis žmogaus organizmui. Triukšmas (fizikiniu požiūriu) – tam tikro stiprumo ir dažnių garsų mišinys. Triukšmas (fiziologiniu arba žmogaus org. poveikio požiūriu) – bet koks garsas ar garsų mišinys, kuris trukdo žmogaus darbui. Slėgio pasikeitimas per sekundę – dažnis(f=1/s). Garsas – slėgio pokytis terpėje, lyginant su normaliu slėgiu arba atmosferiniu slėgiu. Garsai gali būti: girdimas(dažnis 16-20tūkst. Hz); infragarsas(=85 dB. 2 poveikis – visam organizmui. Pavojingiausias infragarsas, tai garsas, kurio dažnis sutampa su žmogaus organų nuosavu svyravimo dažniu. Sprogimu (akustinė bomba) gaunamas infragarsas ir šis garsas išveda visus žmones iš rikiuotės, padaro neveiksnius ir šis garsas paveikia smegenis (bloga, alpsta, pykina, skausmas). Be to ilgai pabuvus triukšmingoj aplinkoj sunku susikaupti, tampama nervingu, irzliu, sutrinka miegas, varginama nervų sistema, sutrinka psichinės reakcijos (veikla), neurozė, hipertonija, opaligė, virškinimo sistemos sutrikimai – šios ligos gali būti nusilpimas ir rodo nervų sutrikimus. Tokioj aplinkoj sunku bendrauti, susikaupti, dirbti. Normalizavimas rodo tam tikras ribas. Matavimo metodika ir normavimas“. Poilsio namuose, butuose, dieną garso lygis negali viršyti 40dBA, naktį 30dBA. Darbo vietoje (prie staklių) garso slėgis negali viršyti 85dBA per 8val. Rizika kuri skaičiuojama % t.y. procentinė tikimybė, kad žmogus praras klausą dirbdamas 85dBA, po metų tikimybė padidėja 5%. Garso matavimas: ekvivalentinis triukšmo lygis - tai visų per parinktą laiką matuotų dBA vidurkis. dB nuo dBA skiriasi: dB – fizikinis dydis, dBA – įvertina žmogaus girdimumą. 2.Triukšmo mažinimas. Būdai: 1)triukšmo mažinimas jo kilimo šaltinyje. Pats efektyviausias, bet brangiausias. Priemonės: a)smūginį veikimą keiti nesmūginiu; b)grįžtamąjį slenkamąjį judesį keisti sukamuoju judesiu; c)naudoti medžiagas, slopinančias virpesius; d)tepimui naudoti klampius skysčius, klampesnius tepalus; e)tarp judančių detalių dėti lanksčius ryšius; f) riboti skysčių ar dujų srautų judėjimo greičius. 2)garso sudėtis arba absorbcija. Jos esmė ta, kad garso energija verčiama šilumine energija. Garsą gerai absorbuoja visos korėtos ir apsauginės medžiagos (vata). Absorbcijos efektyvumas priklauso nuo pačios medžiagos storio ir garso dažnio. 3)garso izoliacija. Jos esmė ta, kad garsas yra atspindimas arba nepraleidžiamas. Garsą izoliuoja visos sunkios medžiagos. Efektyvumas priklauso nuo garso parametrų bei nuo konstrukcijos kvadratinės masės. 4)aktyvus triukšmo mažinimas arba triukšmo mažinimas triukšmu. Jo esmė: Jas sudėjus kartu būtų (+-), tai būtų lygu 0. tokios triukšmo mažinimo sistemos naudojamos automobilių, lėktuvų, traukinių, laivų salonuose, auditorijose, salėse, ausinėse ir pan. Tokią sistemą sudaro: Š – triukšmo šaltinis; M1 – matavimo mikrofonas; M2 – kontrolinis mikrofonas; IB – identifikavimo blokas; K – konverteris, įtaisas, kuriame sukuriama atvirkštinė banga; ST – stiprintuvas; G – garsiakalbis. Tokiu būdu ypač gerai mažinami iki 30dB žemo dažnio garsai. Jei minėtomis priemonėmis nepavyksta sumažinti, naudojamos organizacinės administracinės priemonės, architektūrinės – statybinės, asmeninės apsauginės priemonės. 3.Virpesiai, jų charakteristika, poveikis žmogaus organizmui, mažinimas, matavimas ir normavimas. Virpesiai – kūno svyravimai nuo pusiausvyros padėties. Gali būt pagal dėsnį kintantys - tai harmoningi.Virpesiai su triukšmu susiję. Jie gali būti chaotiški, suminiai virpesiai. Virpesiai, kurie kenkia ne tik žmogui bet jie kenksmingi ir įrenginiams, jie dyla. Todėl jie normuojami ne tik higienos normomis bet ir techninėmis normomis. Kaip ir triukšme matuojant virpesius bei juos charakterizuojant yra virpesių lygiai. Jie charakterizuojami: A,m – amplitude, V,m/s – greičiu, a,m/s2 – pagreičiu, f,Hz – virpesių dažniu. Juntama virpesių reikšmė:V0 = 5*10-8m/s. Virpesių lygis pagal greitį Lv= 20lgV/V0,dB;V- išmatuotas greitis,V0 – pradinis .Visa virpesių skalė padalinta į oktavas, Virpesius galima sutikti statyboje, dirbant prie staklių, pneumatinių įrenginių. Poveikis žmogui: Sutinkami virpesiai kur žmonės dirba su įvairiais įrenginiais. Virpesiai sukelia silpnumą, nuovargį, įvyksta raumenų atrofija. Dirbant ilgą laiką galima susirgti vibracine liga.Ji turi 3 stadijas. Pirminėje stadijoje žmonėms tirpsta galūnės ir pradedama jų nejausti. Antrinėje ir trečioje stadijoje pokyčiai pasidaro negrįžtami ir pakinta medžiagų gamyba kauluose ir pan. Sustoja smegenų veikla. Virpesiai normuojami techninėmis normomis. Koks leistinas įrengimo virpesių lygis. Kuo tikslesnis įrengimas, tuo virpesių lygis mažesnis. Lietuvos higienos norma;HN50 – 1994 nustato leistinus virpesių lygius. Per 8 val(darbo pamaina)leistinas virpesių dažnis yra V=2*10-3m/s. Jis negali būti didesnis. Virpesių mažinimas: Jiems mažinti naud. šie būdai:1.virpesių mažinimas jo kilimo vietoje(kaip ir triukšmo). 2.virpesių slopinimas. Virpesių energija verčiama į šiluminę. Naud. medžiagos turinčios didelę vidinę trintį. Tai gumos, plastmasės...3. virpesių izoliacija. Virpesiai neperduodami iš vieno kūno į kitą. Jei nepavyksta jų sumažinti, naud. būdas - virpesių mažinimas virpesiais. Tai naud. aukšto lygio mechanizmuose, kur tikslūs darbai, didelis seisminis aktyvumas. ; ; . 4.Kenksmingos medžiagos, jų charakteristika, poveikis žmogaus organizmui. Kenksm. medžiagos – tai tokios medžiagos, kurios bet kokiu keliu patekusios į organizmą (oru, su maistu, per odą ir pan.) jį neigiamai veikia. Poveikis priklauso nuo patekimo būdo, nuo medžiagos kiekio arba koncentracijos, nuo pavojingumo ir t.t. Labai dažnai būna ne viena, o kelios kenksmingos medžiagos, tas mišinys vadinamas preparatu. K.m. poveikį apibūdina koncentracijos ribinė vertė, apsinuodijimo dozė ir pan. Dazniausiai naudojama ilgalaikio poveikio R.V. – didžiausia leistina k.m. koncentracija darbo aplinkos ore per 8val dirbant 40val per savaitę.. Kenksmingos medžiagos: 1)anglies monoksidas. CO (smalkės) – nuo apsinuodijimo juo kiekvienais metais žūsta keli žmonės. Tai bespalvės, bekvapės, beskonės dujos, atsiranda nepilnai sudegus bet kokiems degalams. Ilgalaikio poveikio RV aplinkos ore CO, įkvėpus reaguoja su krauju: susidaro karbohemoglobinas (žmogui sukeliamas deguonies badas, žmogus pasidaro mieguistas, silpnas, užmiega ir miršta). Pirmoji pagalba – grynas oras, deguonies pagalvė, ramybė. 2)metilo alkoholis (metanolis) – bespalvis, kvapas toks kaip normalaus alkoholio. Ilgalaikio poveikio aplinkos ore. Skirtingai nuo normalaus, patenka pas mus per padirbtus alkoholinius gėrimus. Poveikis: pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimas. Pirmoji pagalba: skrandžio praplovimas (gerti daug skysčio). 3)Hg – gyvsidabris: sidabriškai baltos spalvos skystas metalas, kuris ore lėtai garuoja. Pagrindiniai šaltiniai miestuose: apie 80% transportas, kai yra temperatūrinė inversija (oras nesimaišo) yra galimybė apsinuodyti minėtais oksidais. Pagal pavojingumą k.m. skirstomos: 1.labai toksiškos medžiagos ir preparatai – tokie, kurie labai mažais kiekiais patekę į organizmą sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius susirgimus. Kai kurios medžiagos gali būti pavojingos keliais aspektais. Naudojant kenksm. medž. reikia laikytis saugos priemonių. Už jų tvarkymą ir panaudojimą atsakingi medžiagų gamintojai, importuotojai, naudotojai. Jie privalo pateikti visą informaciją apie medžiagą. Iki minimumo sumažinti poveikį žmogui ir aplinkai. Reikia žymėti medžiagas bei tiekti kitą informaciją akie kenksmingas medžiagas. Svarbu žinoti pavojingumą (simbolį), rizikos pobūdį (R...) bei saugos priemones. Visa tai yra medžiagos duomenų saugos lape bei pakuotės etiketėje. Be minėtų priemonių ant pakuotės turi būti neišdildomai parašyta: kenks. medž. pavadinimas (chem. simbolis), fizinio arba juridinio asmens tikslus adresas, pavadinimas, simbolis, rizikos faktorius, visų sudėtinių dalių pavadinimai ir kenks. medž. kiekis, jei ji yra kitos medžiagos sudėtyje. Saugos priemonės apibūdinamos kodu: raidė S ir vienas arba keli skaitmenys. Pvz. S24/25, S24 – vengti patekimo ant odos, S25 – vengti patekimo į akis, S7/9 – laikyti sandariai uždarytą gerai vėdinamoje vietoje. 5.Jonizuojančioji spinduliuotė, poveikis žmogaus organizmui, apsauga. Tai spinduliuotė kuri iš normalių atomų ir molekulių padaro aktyvias (jonus). Tai alfa ir beta dalelės, gama spinduliai, rentgeno spinduliai bei neutronai ir kosminiai spinduliai. Pagrindiniai (alfa ir beta dalelės) išsiskiria skylant radioaktyvioms medžiagoms. Alfa dalelės tai helio branduolių srautas, išsiskiriantis skylant radioaktyvioms medž. Į gyvus audinius jos prasiskverbia iki 0,3mm, ore sklinda 2-8cm. Jų jonizuojanti galia didelė. Beta dalelės - elektronų arba pozitronų srautas. Ore sklinda iki 18 m. Į audinius prasiskverbia iki 2,5 cm. Jonizuojanti galia mažesnė, negu alfa dalelių. Gama spinduliai- aukšto dažnio elektromagnetiniai spinduliai atsirandantys branduolio skilimo metu. Ore sklinda šimtus metrų ir žmogaus organizmą pereina kiaurai. Turi mažą jonizuojančią galią. Rentgeno spinduliai gaunami stabdant pagreitintus elektronus. Žmogaus organizmą pereina kiaurai. Naudojami diagnostikoje, medicinoje. Jie kaip ir gama spinduliai, tos pačios kilmės. Jonizuojanti galia priklauso nuo sugebėjimo jonizuoti medžiagą (gyvus audinius). Kokybiniam įvertinimui įvestos apšvietos dozės:1.Sugertoji arba absorbuotoji dozė. 2.Lygiavertė dozė, ji apibūdina biologinį spinduliuotės poveikį, 3.Efektinė apšvietos dozė – ji įvertina jonizuojančios spinduliuotės poveikį atskiroms žmogaus kūno dalims. Poveikis žmogaus organizmui. Jos poveikis priklauso nuo spinduliuotės rūšies (alfa,beta,gama...) ir nuo spinduliuotės šaltinio padėties žmogaus kūno atžvilgiu. Skirstoma: Išorinė spinduliuotė, kai šaltinis išorėje ir vidinė spinduliuotė kai radioaktyviosios medžiagos į organizmą patenka su oru, maistu, dūmais. Esant išorinei apšvietai pavojingiausi gama spinduliai, nes jie praeina kiaurai, o esat vidinei apšvietai pavojingiausios alfa ir beta dalelės, nes jos turi didžiausią jonizuojančią galią. Be to radioaktyviosios medžiagos gali kauptis žmogaus organizme. Jonizuojanti spinduliuotė turi dvejopą poveikį: Pirminis - kai jonizavus žmogaus audinių molekules ir atomus pakinta jų struktūra, sutrinka ryšiai tarp molekulių. Dėl šio poveikio po kelių val. žmogus pasidaro vangus, nerangus, pradeda pykinti, pakyla temp., svaigsta galva, padažnėja pulsas Antrinis – arba netiesioginis poveikis, kai žmogaus organizme susidaro chemiškai aktyvios medžiagos - laisvieji radikalai, kurie naikina žmogaus imuninę sistemą. Žmogaus organizme apie 70 proc vandens, kai vanduo skyla dėl spinduliuotės, susidaro vandenilio peroksidas H2O2 žudantis gyvus audinius. Imuninė sistema apsaugo žmogaus organizmą nuo kenksmingų medžiagų, jas neutralizuodama, sunaikindama arba pašalindama iš organizmo. Imuninė sistema vis stiprėja ir prisitaiko prie aplinkos, kovoja su nuodingom, žalingom bakterijom. Ji kovoja su virusais. 90 % ŽIV viruso imuninė sistema atpažįsta ir su juo kovoja ir galų gale susilpnėja kol žmogus pasidaro visiškai neatsparus ligoms, suserga AIDS, t.y. visiškai nebelieka imuninės sistemos, o 10% ŽIV neatpažįsta ir gyvena su juo, o nekovoja, tada žmogus būna tik ŽIV nešiotojas. Jonizuojanti spinduliuotė turi genetinį poveikį. Jos pasekmės persiduoda kitoms kartoms. Kaip mes šia spinduliuotę gauname? Vienas iš šaltinių radioaktyvusis fonas. Apsauga. Naudojamos teisinės, fizinės ir technologinės priemonės. Lietuvos higienos normos: HN73-2001, kurios vad. pagr. radiacinės saugos normos. Nustato saugumo reikalavimus, naudojant jonizuojančios spinduliuotės šaltinius bei reglamentuoja gyventojų ir darbuotojų leistiną apšvietą norm. sąlygomis. Sauga turi būti vykdoma laikantis šių principų: 1.pateisinamos veiklos principas. Jo esmė: veikla draudžiama jei jos padaryta žala žmogui ir aplinkai didesnė nei nauda. 2.dozių normavimo principas. Jo esmė: draudžiama viršyti nustatytas leistinas dozes. 3.saugos optimizavimas. Jo esmė: kiekvieno šaltinio galia turi būti kiek įmanoma mažesnė ir paveikti kuo galima mažiau žmogų. Visa veikla su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais vykdoma tik pagal spec. licenzijas ir už saugų naudojimą atsakingi licenzijų turėtojai. Gamtoje išsiskiria dujos - radonas. Jos kaupiasi nevėdinamose patalpose, kur gyvena žmonės. Šių dujų kiekis gali viršyti 10 kartų ir žmogus tampa toms dujoms atsparus. Techninės priemonės naud.: ekranai, nuo alfa dalelių apsaugo stiklas, popierius ir pan. Nuo beta dalelių spinduliuotės apsaugo mažą atominę masę turinčios medžiagos (pvz. Al). Nuo gama spindulių gerai apsaugo didelę atominę masę turinčios medžiagos (pvz. švinas). nuo neutronų apsaugo medžiagos, turinčios vandens (parafinas). Konteineriai, kurie skirti radioaktyvioms medžiagoms, gaminami iš kelių sluoksnių. 6.Elektomagnetinė spinduliuotė, jos charakteristika, poveikis žmogaus organizmui, apsauga. Egzistuoja laukai (vietos), kur yra ir elektrinis ir magnetinis laukas. Elektromagnetiniai laukai gali būti natūralios kilmės (gamtiniai) ir technogeniniai (žmogaus sukurti). Gamtiniai – žemės, kosmoso, žaibuojant. Šio lauko poveikis nėra žmogui labai pavojingas, gali būti miego sutrikimas ir pan. Žymiai didesnis poveikis – žmogaus sukurtų laukų. Pagrindiniai šaltiniai, kurie daro didžiausią poveikį: visi elektriniai prietaisai, ypač mikrobangų krosnelės ir mobilieji telefonai. Veikiant elektromagnetiniams laukams sutrinka nervų, kraujo apytakos sistemų veikla, pakinta kraujospūdis, pulsas. Pastoviai veikiant atsiranda nuovargis, galvos skausmas, miego sutrikimai, žmogus pasidaro nervingas, piktas, silpnėja imuninė sistema, ypač neatsparios akys. Apsauga: apsauga vedama teisinių, techninių bei technologinių priemonių pagalba. Teisinės – tai HN, techninės priemonės – tai ekranai. Ekranai gali būti sugeriantieji arba atspindintieji. Ekranai gaminami iš gerai elektros srovei laidžių medžiagų. Elektromagnetinis laukas, praeidamas ekraną, jame sukuria srovę (Fuko dėsnis) ir vyksta elektromagnetinio lauko slopinimas. Buityje arba kasdieniniame gyvenime sumažinti lauko poveikį galima: būti kuo toliau nuo spinduliuotės šaltinio, kuo mažesnį laiką būti šalia šaltinio, naudoti ekraną, papildomą apsaugą. 7.Elektos srovės poveikis žmogaus organizmui, jį nulemiantys faktoriai, apsauga. El. srovė žmogų veikia trejopai: 1)terminis poveikis, kai tekant el. srovei per gyvus audinius jie įkaista; 2)elektrolitinis poveikis, t.y. tekant el. srovei per skysčius (kraują, limfą), juose esančios medžiagos suskyla į jonus; 3)biologinis poveikis, kai tekant el. srovei raumenys susitraukia nepriklausomai nuo žmogaus valios, noro. Pagr. traumos dėl el. srovės poveikio: įvairūs nudegimai, el. žymės, ženklai, akių uždegimas ir pan. Elektros žymės – kai po tam tikro laiko atsiranda žymės, gali atsiverti ilgai gyjančios žaizdos. Poveikio priežastys: elektros srovės pagrindiniai parametrai , A. - žmogaus kūno varža, - per žmogų tekanti srovė. Poveikį sudaro būtent srovės stiprumas. Žmogus pradeda justi 0,001A srovę. Per 3s apie 100mA kintama arba 300mA pastovi srovė sukelia širdies raumenų fibriliaciją, sustabdo širdį. Srovė pagal omo dėsnį priklauso nuo įtampos. U apie 200V. Žmogaus kūno įvairios vietos turi skirtingą varžą. =1000 - tokia varža įmanoma skaičiuojant įrenginius. =220/1000=0,22A. Sausos odos rankų varža gali siekti 10000 omų. Žmogaus organizme yra aktyvių taškų, kur varža gali būti 10 kartų mažesnė, todėl gali būti mirtinų nelaimintų atsitikimų, pvz. prisilietus prie automobilio akumuliatoriaus. Labai svarbus poveikiui yra srovės tekėjimo laikas: kuo ilgiau srovė teka laidininku, tuo labiau didėja to laidininko temperatūra – mažėja varža – didėja srovė ir t.t. Svarbios aplinkos sąlygos: pavojingiausia drėgna arba elektros srovei laidi aplinka (šlapios arba medinės grindys, daug vandens garų ore ir pan.). svarbios individualios žmogaus savybės: skysčių (vandens) kiekis organizme. Svarbus prisilietimo pobūdis: 1) Prisilietus tokiu būdu po maždaug 1s žmogui sustos širdis. =220/1000=0,22A. 2) Tuomet (jei , R grindų ir pan. gana didelė, galima net nepajusti): . 1/c – tekant per orą; - rozetė. Kai be avalynės, grindys šlapios, rozetė atvira,tai turėsim tokį patį rezultatą kaip 1 atveju. 3)žingsnio įtampa. Nukrito laidas ant žemės, susidarė laukas, kuriame potencialas yra skirtingas skirtinguose taškuose. Kai žmogus atsistojo ant dviejų kojų, susidaro potencialus skirtumas – įtampa. Tas potencialų skirtumas proporcingas žingsniui. Žmoguje pradeda tekėti srovė: . - potencialų skirtumas. Panašiai kai trenkia žaibas į žemę ar į medį. Reikia stovėti ant vienos kojos arba eiti labai mažais žingsneliais. Apsaugai nuo elektros srovės naudojamos tokios priemonės: 1)izoliacija – visos srovinės dalys izoliuojamos. Izoliacijos dydis kai U=1000V, negali būti mažesnė kaip 500000 omų; 2)neprieinamumas prie srovinių dalių. Kai srovę turinčios įrenginių dalys patalpinamos taip, kad žmogus negalėtų prisiliesti prie jų (užkasama ir pan.); 3)apsauginis išjungimas. Esmė: žmogui patekus į pavojingą vietą (zoną), srovė yra automatiškai išjungiama (naudojami įvairūs davikliai, sujungti su durimis ir pan.); 4)apsauginis blokavimas: žmogus negali pakliūti į zoną tol, kol ten yra srovė; 5)apsauginis įžeminimas: esmė – Izoliacijai prasitrynus ir patekus į korpusą, žmogus nukentės prisilietęs. Tam, kad to išvengti, korpusas sujungiamas su žeme specialiu laidininkų pagalba. Žmogui prisilietus, tekės dvi srovės: per žmogų ir per įžeminimo laidą: =220/1000=0,22A ir . Bendra srovė: . Kadangi , , tai tekanti srovė per žmogų 250kartų mažesnė nei tekanti per įžeminimą. Todėl visi buitiniai prietaisai turi būti įžeminti. Įžeminimas – apsaugos nuo elektros būdas, kai nestovinės įrenginio dalys, ant kurių gali atsirasti srovė. Specialių laidininkų pagalba yra sujungiami su žeme; 6)saugikliai: veikimo principas toks, kad padidėjus srovei, saugiklis nutraukia srovės tekėjimą. Tačiau saugikliai skirti pagrinde tam, kad dėl elektros srovės neįvyktų gaisras. 8.Apsauga nuo žaibo. Statinė elektra. Žaibas – milžiniškas elektros išlydis, atsirandantis tarp žemės ir debesų arba tarp debesų. Priklausomai nuo lašelių dydžio, debesys gali įsielektrinti teigiamai arba neigiamai. Žemė dažniausiai turi neigiamą krūvį. Žaibo trukmė apie 100ms, potencialų skirtumas gali būti iki 1000000V ir daugiau. Srovė 200-250kA. Žaibo šerdies temperatūra: T=20000C. Žaibas turi terminį, griaunamąjį ir elektromagnetinį poveikį (susidaro laukai). Griaunamasis poveikis: tai dėl didelės srovės, kuri negalėdama tekėti sugriauna pastatus. Žmogui žaibuojant pavojingas tiesioginis išlydis ir žingsnio įtampa. Žaibuojant negalima bėgti, dirbti su elektros įrenginiais, elektros prietaisais, stovėti šalia didelių pastatų, medžių. Apsaugai nuo žaibų naudojami žaibolaidžiai: jie gali būti strypiniai, tinkliniai, lyniniai. Žaibolaidį sudaro: 1.žaibo priėmiklis (strypas) 2.atrama 3.žaibo nuvediklis (laidininkas) 4.įžeminimo įrenginys. Tokio žaibolaidžio apsaugos zona – kūgis, kurio aukštis h ir spindulys r. Šio kūgio erdvėje apsauga yra ne mažesnė kaip 95%. Žaibolaidžio veikimo principas: šioje erdvėje jis neleidžia susikaupti statiniam krūviui, jis yra pastoviai nuvedamas. Be tokių paprastų žaibolaidžių naudojami aktyvūs žaibolaidžiai, kurie virš pastato sukuria jonizuoto oro stulpą, naudojami ten, kur saugomos sprogios, degiosios medžiagos. Tokių žaibolaidžių apsauga 99%. Per tą jonizuoto oro stulpą nuvedami krūviai, kad nesusikauptų. Galima kaip žaibolaidį naudoti įžemintą metalinę stogo dangą. Lietuvoje žaibavimo trukmė per metus yra apie 60h. Statinė elektra, tai reiškinys, susijęs su laisvų krūvių atsiradimu, kaupimusi, išlaikymu, atsinaujinimu el. srovės nuolaidžiose arba sunkiai laidžiose medžiagose. Statinė elektra susidaro judant skysčiui (kūnui), judant orui pro kūnus arba judant kūnams ore, judant diržinėms pavaroms, transporteriams, judant birioms medžiagoms, jas transformuojant ir pan. (pvz. Tarp lėktuvo ir žemės gali susidaryti apie 100000V potencialų skirtumas.) Statinis elektros išlydis gali būti gaisro ar sprogimo priežastimi. Taip pat gali traumuoti žmogų. Todėl šis reiškinys nepageidaujamas ir mažinant statinį elektros krūvį būtina naudoti tokias priemones: 1)visas metalines dalis kur gali atsirasti statinė elektra (korpusus, vamzdynus, talpas ir pan.) būtina įžeminti. 2)mažinti medžiagos paviršinę arba tūrinę varžą naudojant antistatines priemones. Antistatiko esmė: jis padaro medžiagas laidžias elektrai – krūvis nuvedamas. 3)galima medžiagas drėkinti. 4)orą jonizuoti, drėkinti (kai drėgmė >70%, oras tampa laidus elektrai). 5)valyti dulkes nuo įrenginių, patalpos viduje. 6)mažinti skysčių ar dujų srautų tekėjimo greitį. 7)vengti degių skysčių pylimo laisvai krintančia srove. 8)tiekti degius skysčius, degias dujas arba jas saugoti elektros srovei nuolaidžiais vamzdynais arba induose (degalinėse nepilamas kuras į plastmasinę tarą, nes gali susikaupti statinis krūvis ir užsiliepsnoti, sprogti kuras). 9)negalima naudoti įrenginių, kurie sudaro statinę elektrą patalpose, kur yra degiosios medžiagos. 10)naudojant diržines pavaras negalima kryžminti diržų, juos tepti tepalais, kurių sudėtyje yra anglies. 11)naudojant birias medžiagas būtina jas drėkinti arba apdoroti specialiais antistatikais. 12)vamzdynuose, kur suspaustas oras, jį būtina valyti nuo priemaišų. 9.Ergonomika. 10 fizinių ir 10 pažinimo principų. Tai mokslas, kuris nagrinėja tokią sistemą: įrenginys – žmogus – aplinka. Ergonomikos esmė: viską pritaikyti žmogui. Ergonomikos mokslo išvados (principai) pirmiausia buvo panaudoti karinėje pramonėje. Ergonomikos pagrindiniai tikslai: komfortas (kad žmogus užsiimantis kažkuo jaustųsi gerai, kuo mažiau sunaudotų fizinių, psichinių resursų), maksimalus (optimalus) darbo atlikimas (maksimalus darbas minimaliom sąnaudom žmogaus fizinių ir psichinių resursų), sauga (visom prasmėm). Reikia žinoti ko reikia žmogui, tam ergonomika nagrinėja: 1)antropometrija – visi įmanomi žmogaus išmatavimai. 2)fiziologija – susiję su žmogaus jutimais (uoslė, klausa, regėjimas ir pan.), projektuojant tą sistemą atsižvelgiama į žmogaus fiziologiją. 3)psichologija – atsakomoji žmogaus reakcija į tai ką žmogus jaučia ir pan. 4)atsižvelgiama į žmogaus darbą grupėje, svarbu teisingai parinkti grupės narius ir pan. 5)atsižvelgiama į konkrečias žmogaus psichoemocines savybes, į sugebėjimą tarpusavyje bendrauti ir pan. Mokymosi strategija yra ergonomikos dalis (kad žmogus per trumpiausią laiką, sunaudodamas kuo mažiau jėgų, galėtų įsisavinti kuo daugiau informacijos). Elementarūs ergonomikos dėsniai: ergonomika atsižvelgia į tokius dalykus vertinant žmones: 1)visi žmonės skirtingi. 2)žmonių galimybės ribotos (dešimties paimtų vienodo ūgio vyrų yra skirtingos protinės, fizinės galimybės ir pan.). 3)žmonių reakcija yra nuspėjama, numanoma (galima numatyti kaip sureaguos žmonės tam tikroje situacijoje). 4)klysti yra žmoniška. 10 fizinių principų: 1)viskas turi būti lengvai pasiekiama (pvz. su trintuku). 2)darbui pasirinkti tinkamą aukštį. 3)dirbant turi būti patogi kūno padėtis (raumenys neturi būti bereikalingai įtempti). 4)sumažinti per didelę naudojamą jėgą (daugiau prie darbininkiškų specialybių). 5)siekti mažinti nuovargį (būnant tam tikroje padėtyje pavargsta tam tikri raumenys, todėl reikia daryti pertraukas, keisti kūno padėtį ir pan.). 6)sumažinti bereikalingus pasikartojimus (vengti pasikartojančių judesių ir pan., atbukinantis darbas). 7)mažinti tiesioginę sąlyčio įtampą (kad nebūtų per didelių koncentruotų apkrovų). 8)sudaryti galimybę judėti ir keisti kūno padėtį. 9)palaikyti jaukią aplinką (per fizinį suvokimą persiduoda į psichinį). 10 pažinimo principų (pažinimas – lengvesnis supratimas): 1)būtina norminti (priimti vieningas taisykles kalbant apie tuos pačius dalykus: pvz. raudona spalva - draudžiama). 2)stereotipų taikymas, t.y. taikyti dalykus, kurie visiems suprantami (pvz. sukasi pagal laikrodžio rodyklę). 3)siekti tiesioginio suvokimo ir veikimo ryšio: pamatome dalyką ir jis asocijuojasi su veiksmu, kuris po to bus. 4)supaprastinti informacijos pateikimą: reklamos specialistų duona, t.y. kad žmogus iš minimumo informacijos suprastų, kas jam norima pasakyti. 5)siekti reikiamo informacijos pateikimo detalumo, t.y. informacija turi būti detaliai pateikta, kad būtų galima gerai, greitai suprasti. 6)naudoti vienareikšmiškus simbolių atvaizdus, t.y. simboliai turi būti visuotiškai suprantami. 7)naudojant perteklių, t.y. tam, kad informacija tikrai pasiektų, būtina ją pertiekti kuo įvairiau (pvz. įspėjant apie pavojus ir pan.). 8)informaciją pateikti modeliu, t.y. informacijos pateikimas turi būti kuo vaizdesnis, lengviau suprantamas ir pan. 9)naudoti kintamąjį jutiklį. Tam, kad perteikti informaciją, gerai ją „pasakyti“ įvairiom prasmėm. Pvz. ne tik, kad degtų šviesa, bet kad ir mirksėtų. 10)naudoti grįžtamąjį ryšį. 10.Degimas ir sprogimas, degių medžiagų savybės. Degimas - tai elementų cheminė reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma ir/arba šviesa. Pagr. degios medžiagos gamtoje: H2,C ir dar šiek tiek siera. Tam kad vyktų degimas būtinos tokios sąlygos: turi būti pakankamai O2, daugiau kaip 15 %; turi būti užsidegimo impulsas arba koks nors šaltinis (cheminės reakcijos, temperatūra, trintis), turi būti degi medžiaga tam tikroje būsenoje(pvz. Įkaitusi iki tam tikros temperatūros). Deginimo būdai:1.pliupsnis, kai degių skysčių ar degių dujų ir oro mišinys užsidega nuo atviros liepsnos šaltinio ir užgęsta. Dega ne ilgiau kaip 5s. Pliupsnio temp. yra pati žemiausia temp, kuri charakterizuoja degių medžiagų pavojingumą gaisro požiūriu. Tai vad. lengvai užsiliepsnojantys skysčiai mažiau kaip 27C temp. 2.savaiminis užsiliepsnojimas, kai medžiaga užsidega tik pakilus temp, be papildomo užsidegimo šaltinio. Kiekviena medž. turi savo užsiliepsnojimo temp. Dyzelinio kuro temp.350-400 laipsnių, popieriaus – apie 250 laipsnių. 3.savaiminis užsidegimas, tai kai medžiaga užsidega dėl jos viduje vykstančių cheminių ,fizinių ar biologinių procesų. Jis gali būt dėl sąveikos su oru: pvz. durpės, augalinės medž, akmens anglis. Užsidega dėl sąveikos su vandeniu (šarminiai metalai Na, K ir pan.), ir kai jungiasi viena medžiaga su kita dėl cheminių reakcijų. 4. sprogimas (degimas sprogimu). Sprogimas - tai degimo rūšis, kai degimo greitis padidėja daug kartų ir išsiskiria daug besiplečiančių dujų. Degti arba sprogti gali degių dulkių, degių dujų, degių skysčių garų ar oro mišiniai. Ar mišiniai degs ar sprogs priklauso nuo degaus komponento ir oro koncentracijos. Kiekviena iš minėtų medžiagų turi tokią koncentraciją, tam tikras koncentracijos ribas, kuriose mišinys yra sprogus. Konc. ribas apibrėžia žemutinė ribinė koncentracija ir aukštutinė arba viršutinė ribinė medž. koncentracija. Pavojingiausios dujos – acetilenas C2H2, jų žemutinė koncentracijos riba 2,5%, viršutinė riba 80%. Propano 2,1% - 9,5%. Benzino garų 0,8% - 5,5%. Ta koncentracija susidaro tam tikroje temperatūroje. Pagrindinės gaisrų priežastys: jos susijusios su pačiu žmogumi, su žmogaus netinkamu požiūriu ir elgesiu.1.dėl neteisingų elektros įrenginių naudojimo.2. šildymo prietaisai, krosnys.3.rūkymas (neatsargus). 4.neatsargus elgesys su ugnimi (kūrenant laužus, dažnai priežastis gali būti ne pats laužas, o žemė, ant kurios degė laužas, pvz. smėlis gali būti įkaitęs dar ilgai po laužo užgesinimo ir nuo jo gali užsidegti ant jo patekę sausi lapai, šakos ir pan.). Gaisrų pasekmės: žmonės dažniausiai (70%) miršta ne dėl aukštos temperatūros, o dėl dūmų (degimo produktų). Gaisro metu suaugę žmonės bėga į atviras vietas (balkonus ir pan.), o vaikai slepiasi kur tamsu. Statybinių medžiagų degumas ir atsparumas ugniai (saugumas gaisro požiūriu). Statybinės medžiagos skirstomos:1.nedegios medžiagos ir konstrukcijos, t.y. tokios, kurios gaisro metu (vid. temp.1100-1200o) nedega, nesmilksta, neanglėja. Tai neorganinės medžiagos. 2.sunkiai degios medžiagos, kurios smilksta dega ir anglėja tik veikiamos ugnies. Pašalinus ugnį jų degimas sustoja. 3.degios medžiagos, kurios pačios savaime dega. Tai organinės medž.(medis, popierius ir pan.). 11.Pastatų atsparumas ugniai ir jo padidinimas. Tam kad gaisro metu ugnis neišplistų į gretimas patalpas, aukštus ar pastatus, gaisrinės saugos požiūriu pastatams keliami tam tikri reikalavimai: 1.pastatų atsparumas ugniai. Jis charakterizuojamas pastatų atsparumo ugniai riba. PAUR – tai laikas valandomis, kurio metu veikiant aukštai temp. ir liepsnai, pastato konstrukcijos nesuyra, jose neatsiranda plyšių, jos išlaiko pradinę laikomąją galią bei nepraleidžia temp. į priešingą degimo pusę vidutiniškai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!