Zoo higiena

Žemės ūkyje labai svarbi gyvulių zoohigiena. Zoohigiena (graikiškai zoon – gyvulys, hygieinos – teikiantis sveikatos) – žemės ūkio mokslo sritis apie gyvulių sveikatos apsaugą, paremtą moksliškai pagrįstais priežiūros, laikymo ir šėrimo metodais siekiant gauti kuo daugiau puikios kokybės produkcijos. Tinkamas mikroklimatas, patalpų priežiūra, kokybiški pašarai, atitinkančios gyvulio rūšį laikymo sąlygos užtikrina gerą gyvulio sveikatingumą ir produktyvumą. Nuo to, kaip mes laikysimės zoohigieninių reikalavimų, priklausys kiek gausime pieno, mėsos ir jų perdirbimo produktų, vilnos bei kitos produkcijos. Tad privalome laikytis bendros patalpų sanacijos, pašarų kokybės, gyvulių laikymo higienos reikalavimų.
DEZINFEKCIJA (lot. dis - neigimo priešdėlis + infectio – užkrėtimas).
Dezinfekcijos tikslas - infekcines ligas sukeliančių, patogeninių mikroorganizmų (virusų, bakterijų ir kt.), esančių aplinkoje, naikinimas. Sterilizacijos atveju sunaikinami visi mikroorganizmai ir jų sporos. Paprastai dezinfekuojamos atliekų duobės, išvietės, sandėliai, medicininės paskirties ir kt. patalpos, medicininiai instrumentai, drabužiai, namų apyvokos daiktai, vanduo, maisto produktai, pašarai ir kt.
• Profilaktinė dezinfekcija atliekama iki infekcinių ligų išaiškinimo. Profilaktinė dezinfekcija daroma nuolat (net ir nesant susirgimų infekcinėmis ligomis) žmonių susitelkimo vietose (prekybos, visuomeninio maitinimo, mokymo, gydymo įstaigose, pirtyse, stotyse ir pan.), gyvulininkystės fermose, gyvulinės kilmės žaliavų perdirbimo įmonėse. Profilaktinei dezinfekcijai priskiriama pieno pasterizavimas ir vandens chloravimas.
• Židininė dezinfekcija daroma infekcinės ligos židinyje. Ji susideda iš einamosios ir baigiamosios. Einamoji dezinfekcija daroma ligonio aplinkoje (ligoninėje, namuose) per visą jo buvimo laiką. Ją atlieka specialiai apmokyti gydymo įstaigos darbuotojai arba ligonį slaugantys asmenys. Baigiamąją dezinfekciją atlieka Visuomenės sveikatos centrų, Dezinfekcijos stočių darbuotojai arba kaimo apylinkinių ligoninių dezinfektoriai. Šiuo atveju plačiau taikomos cheminės dezinfekuojančios priemonės.
• fizikinės - plovimas, virinimas, kaitinimas didesnio slėgio vandens garų arba sauso karšto oro kamerose, pasterizavimas, sterilizavimas, švitinimas ultravioletiniais, jonizuojančiais spinduliais, veikimas aukšto dažnio elektros srove, ultragarsu.
• cheminės – tam tikros cheminės medžiagos. Dažniausiai vartojama chloraminas, chlorkalkės, kalcio hipochloritas. Šios medžiagos laikomos sandarioje taroje, sausoje, tamsioje patalpoje, kurioje nėra maisto produktų. Tirpalai gaminami gryname ore arba gerai vėdinamoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!