Galvijų laikymo higiena

 1. palaidų karvių laikymo higiena Pagrindiniai ūkiniai ekonominiai ir higieniniai palaidų galvijų laikymo pranašumai yra tokie. Gyvuliai ištisus metus juda dien­daržiuose, kur ėda stambiuosius ir sultinguosius pašarus, 0 esant geram orui, ilsisi. Tokiomis sąlygomis karvės ištisus metus gauna saulės spindulių, kvėpuoja grynu, be drėgmės pertekliaus oru, ku­riame nėra anglies dioksrdo ir amoniako. Svarbus palaidų galvijųlaikymo pranašumas - jo didelė ūkinė nauda, kai darbo ir lėšų sąnaudos gyvulių priežiūrai bei laikymui smarkiai sumažėja, 0 zoo­veterinarinė ir technologinė kultūra padidėja. Taikant šią sistemą, labai svarbu turėti gerą pašarų bazę. Pieno ir pieno mėsos krypties fermų bei kompleksų, kuriuose galvijai laikomi palaidi, pagrindinių gamybinių pastatų ir įrengi­mų nomenklatūroje turi būti: l. Karvidės 200 vietų. 2. Veršidės, statomos atsižvelgiant į ferfnos dydį, bet ne didesnės kaip 700 vie­tų. Veršeliai laikomi grupiniuose narvuose po 18-30. Be to, nu­matoma patalpa vandeniui virinti, patalpa laikinai pašarų atsargai laikyti ir ruošti, inventoriui, kraikui laikyti, patalpos aptarnaujan­čiam personalui. 3. Veršiavimosi skyriuje turi būti karvių veršiavi­mosi patalpa su gardais-boksais, sekcinis profilaktoriumas verše­liams ir kitos patalpos. 4. Melžimo ir pieno patalpa statoma atsi­žvelgiant į fermos dydį. Cia įrengiama melžimo salė, pieno pirmi­nio apdorojimo patalpa, laboratorija, plovykla, vakuuminė siurbli­nė ir kitos patalpos. 5. Į patalpų ir įrengimų kompleksą taip pat įeina nemelžtų karvių aikštelė, mociono aikštelės, diendaržiai . Fermoje (komplekse) turi būti ir dirbtinio sėklinimo punktas. Fermoje įrengiamas savas vandentiekis, centralizuotas šildymas, kanaIizaciniai įrengimai lietaus vandeniui nutekėti, elektra ir re. zervinė elektrinė. Visos gyvulininkystės patalpos sujungtos tarpu­savyje keliais su kieta danga. Kai karvės ir įvairių amžiaus grupių prieauglis laikomas palai­das, rekomenduojamos tam tikros ploto normos ir guolių sekcijose matmenys, boksų dydis. Kai melžiamos ir užtrūkusios karvės laiko­mos karvidės sekcijose po 50-100 vienoje, guolio dydis vienam gyvuliui turi būti 3,5-5 m2. Prieaugliui nuo 6 iki 12 mėn. amžiaus, kai laikoma po 25-50 veršelių, guolio dydis prekinių fermų sekci­jose - 2,5, o veislininkystės - 2,5-3,0 m2 vienam gyvuliui. Prie­auglis 12-18 mėn. amžiaus ir mėsos veislių karvės su veršeliais sekcijose laikomos po 50-100. Prekinėse ir veislininkystės fermose ploto norma vienam šio amžiaus veršiui yra 3 m2, 0 karvėms su veršeliais - 7 m2 vienam gyvuliui. -Boksai karvėms įrengiami tiek išilgai sienų, tiek ir patalpos centre kaip individualios vietos. Karvių laikymas boksuose – tai vienas iš tobuliausių palaidų gyvulių laikymo tvartuose būdų. Jo esmė yra ta, kad karvės laikomos palaidos, ilsisi specialiai įreng­tuose boksuose. Yra trys karvidžių su boksais variantai: karvidė"su diendaržiu; karvidė su boksais, įrengtais vienas priešais kitą, ir šėrimo aikštelė; karvidė su šėrimo aikštele ir boksais gyvuliams gulėti; atskirtais vienas nuo kito pertvaromis. Boksuose laikomos karvės būna daug švaresnės, ypač jų tešmuo. Pagal fermų techno-­loginio projektavimo normas, bokso ilgis vienai karvei yra 1,9­2,0 m, plotis - 1,0-1,2 m ir plotas - 1,9-2,4 m2. Pertvaros tarp boksų dažniausiai daromos iš metalinių 5 cm skersmens vamzdžių, nesiekiančių bokso galo. Viršutinę pertvaros dalį rekomenduojama daryti per 100-110 cm, 0 apatinę - ne žemiau kaip 45-50 cm_ nuo grindų. Grindys boksuose numatomos 20 cm aukščiau negu mė­žimo takas. Kiekvienas boksas kreikiamas, skaičiuojant apytikriai 5 kg kraiko vienam boksui per mėnesį. Dideli reikalavimai keliami boksų grindims. Geriausiomis laikomos gumos ir sintetinių medžia­gų grindys, užlietos ant keramzitbetonio pagrindo, betoninės grin­dys su lentų klojiniu arba betoninės grindys su guminiais pa­klotais. Priklausomai nuo mėšlo šalinimo būdo, takai daromi su ištisi-­nėmis grindimis (mėšlas šalinamas transporteriu su buldozerine: pakaba), su grotelinėmis grindimis (mėšlo kanalai daromi po grin-­dimis ir mėšlas šalinamas arba transporteriu, arba savitakos būdu).­Tąkų plotis tarp ėrižių ir boksų numatomas 250-270 cm, 0 kai boksai eina dviem eilėmis,- ne mažiau kaip 180 cm. Sekcijos įvairių grupių karvėms laikyti komplektuojarnos pagal produktyvumą arba pagal laktacijos periodą bei apsiveršiavimo lai­ką ir išdėstomos taip, kad būtų patogu įeiti į melžimo aikštelę bei grįžti iš jos ir kad karvių judėjimo keliai nesusikirstų. Sekcijoje­ (grupėje) gyvulių turi būti ne daugiau kaip 50, 0 labai produkty­viose bandose - 30-50. Boksai įrengiami išilgai arba skersai pastato keliomis eilėmis, atsižvelgiant į karvidės talpumą. Karvidėse su boksais turi būti palaikomi tokie pat mikroklimato. ir oro apykaitos parametrai kaip ir tose karvidėse, kur karvės laikomos pririštos. Naudojama tiekiamoj ištraukiamoj i priverstinė ven­tiliacija su oro šildymu kaloriferiuose žiemą. Į veršiavimosi skyrių karvės ir veršingos telyčios perkeliamos likus 10-15 dienų iki veršiavimosi ir laikomos garduose boksuose. Apsiveršiavusios karvės veršiavimosi skyriuje laikomos 10-12 die­nų. Kad veršelis nesusirgtų skrandžio ir žarnyno ligomis, jis vidu­tiniškai 1-2 paras laikomas garde (3X3 m) kartu su karve. Prak­tikuojamas veršelių laikymas su karve iki 7 dienų. Praėjus 1-2 die­noms po apsiveršiavimo, jei leidžia tešmens būklė, karvės prade­damos melžti mechaninio melžimo aparatais. 2. pririštų karvių laikymas Pririšti galvijai laikomi daugiausia už-daruose, specialiai pastatytuose ir įrengtuose tvartuose. Sudaromos. tam tikros sąlygos laikomiems gyvuliams uždaruose tvartuose. saugoti nuo žalingų orų įtakos, ypač _nuo staigių temperatūros svy­ravimų, kritulių, insoliacijos. Tačiau ilgai, 0 intensyvios ūkio tvar kymo sistemos sąlygomis - ištisus metus laikant gyvulius tvarte gali atsirasti neigiamų padarinių. Dažniausiai jų atsiranda tada kai karvės negali reguliariai pasivaikščioti, tvartai nepakankamai vėdinami. Laikant galvijus pririštus, karvidėje ivairių grupių karvėms, bu­liams ir baigiamam auginti bei penimam prieaugliui irengiamos specialios perdarynės. Melžiamoms, užtrūkusioms karvėms ir: ver­šingoms telyčioms, taip pat suaugusiems penimiems galvijams pre­kinėse fermose perdarynės turi būti 1,7-2,2 m2, veislininkystės­2,1-2,4 m2 ploto vienam gyvuliui. Prekinėse fermose perdarynes rekomenduojama daryti 1,0-1,2 m pločio ir 1,7-rI,9 m ilgio, 0 veis­lininkystės fermose - 1,2 m pločio ir 1,8-2,0 m ilgio. Perdarynės karvėms prekinių ir veislininkystės fermų veršiavimosi skyriuose daromos ne mažesnio kaip 3 m2 ploto (plotis - 1,5, ilgis - 2 m). Veisliniams buliams dirbtinio sėklinimo stotyse ir punktuose, taip pat kai kuriuose ūkiuose numatomos individualios perdarynės su pertvaromis 3,0-3,3 m2 ploto (plotis - 1,5, ilgis - 2,0-2,2 m). šėrimo ir mėžimo takų plotis karvidėse, verši­dėse, veršiavimosi skyriuose turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m pri­klausomai nuo naudojamų pašarų dalytuvų (KTY-IO, PMM-I,5) matmenų. Tarnybinių ir evakuacinių takų plotis turi būti ne ma­žesnis kaip I m. Kai mėšlas šalinamas mechanizuotai, griovelių mat­menys nustatomi pagal mechanizmų gabaritus. Kiekvienoje karvi­dėje, kur karvės bus laikomos pririštos, įrengiamos perdarynės. ėdžios, girdytuvės, saitai. Perdarynių matmenys, priklausomai nuo gyvulių dydžio, gali būti ivairūs. Pramoninių fermų karvidėse _gy­vulių stovim osios vietos viena nuo kitos neatitveriamos. Veislinin­kystės fermose ir veršiavimosi skyriuose perdarynes leidžiama per­tverti. Priklausosmai nuo ūkio galimybių stacionarinės ėdžios bū: na medinės, plytinės, betoninės ir kt. Statant ir įrengiant karvidę pririštoms ir palaidoms karvėms laikyti, rekomenduojami nustatyti ėdžių, girdytuvių matmenys, gyvulių šėrimo ir gird ymo frontas Galvijų saitai turi atitikti tam tikrus reikalavimus .Jie turi būti patogūs naudoti, patikimai fiksuoti ir riboti gyvulio jųdesius, ne­kelti triukšmo, turi būti nebrangūs ir kartu pakankamai tvirti, ne­traumuoti gyvulių. Iš individualių saitų labiausiai paplitę grandi­niniai vertikalūs ir horizontalūs. Grupinio saito pavyzdys yra au­tomatinis saitas. Karvidėje svarbu ne tik pato­gios perdarynės, šėrimo ir melžimo takai,- ji turi būti pakankamai šviesi, sausa ir erdvi. Tai priklauso ne tik nuo karvidės ilgio ir plo­ čio, bet ir nuo jos aukščio (2,2-2,8 m) nuo grindų iki lubų. Karvėms, bufiams, veršingoins telyčioms ir su­augusiems penimiems galvijams t)Uose rajonuose, kur tvartinis lai­kotarpis trunka 7 mėn. ir ilgiau, tvartus reikia projektuoti vienam suaugusiam gyvuliui skaičiuojant 14-18, veršeliui - 8-10 m3; ra­jonuose, kur vidutinė tvartinio laikotarpio trukmė 5-7 mėn.,- ati­tinkamai 18-25 ir 10-12 m3, kur tvartinis laikotarpis trunka iki 6 mėn.,- 25-30 ir 12-14 m3. Artinantis veršiavimuisi, karvėms reikia ramesnių sąlygų, erd­vios ir šviesios patalpos - veršiavimosi skyriaus. Į pastarąjį ieina veršiavimosi patalpa su gardais (3X3 m) ir profilaktoriumas su dviem skyriais - izoliuota sekcija veršeliams iki 10-15 dienų am­žiaus laikyti individualiuose narvuose. Kai karvės tolygiai ver šiuo­ jai ištisus metus, veršiavimosi skyriaus plotas turi sudaryti apy­tikriai 12-15% viso karvių perdarynių ploto. Atitinkamai apskai­čiuojamas ir individualių narvų skaičius profilaktoriume. 3. veislinių bulių laikymo higiena gardas turi būti įrengtas taip, kad bulius matytų ir girdėtų kas vyksta tvarte. Vid dydžio buliui reikėtų skirti ne mažesnį kaip 16m2 tvarte plotą įskaitant ir gyvulio zoną. Buliam, kurie yra sunkesni nei 1000kg guolio vietai reikia skirti ne mažiau 1m2 kiekvienam 60kg gyvo svorio.. aptvare plotas turi būti suprojektuotas taip, kad dirbantys su gyvuliais žmonės būtų apsaugoti nuo sužeidimų. Bulius po 2-4 val turi užsiimti mocionu.. teritorija, kurioje yra bulių laikymo patalpo ir mociono eikštele turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5m tvora. Kad lengviau bulių būtų valdyti, jam į nosį yra įveriamas žiedas. Žiedas neturi trukdyti buliui ėsti. Bulii vedami su 1,5-2m ilgio lazda, kurios vienas galas į žiedą esantį buliaus nosyje. Lazda turi būti lengva ir tvirta. 4. Galvijų prieauglio laikymo higiena Apsiveršiavusiai karvei reikia duoti veršiuką aplaižyti. Tada jis greičiau nudžiūva, nuo odos masažo (1aižymo) intensyvėja kraujo apytaka, kvėpavimas ir kitų organų funkcionavimas. Nuo veršelių nulaižyti gemaliniai ;skysčiai naudingi ir karvei greičiau susitraukia gimda ir atsiskiria placenta (nuovalos ). Ne vėliau kaip praėjus 0,5-1,0 h po atvedimo veršeliui reikia sugirdyti 1,2-1,5 I krekenų, 0 silpnam pakanka 0,75 1. Krekenose, ypač pamelžtose pirmą kartą, būna labai daug įvairiausių maisto medžiagų, be to, kurios suteikia jaunam organizmui atsparumą mikrobams_ Anksčiau beveik visur, 0 kai kur ir dabar veršeliai iki 3­-4 mėn. auginami prie karvių žindenių. Atrenkamos sveikos, ramios karvės ir kiekvienai iš jų duodama žindyti tiek veršelių, kad kiekvienas per parą gautų po 4,0-4,5 kg pieno. Vieną kar­vę žindantys veršeliai dažniausiai laikomi viename garde, 0 kar­vė - gretimame. Pažįsti į karvės gardą veršeliai leidžiami 3 kar­tus .per dieną. Prie karvių auginami veršeliai būna sveikesni ir stipresni, geriau auga ir vystosi. Veršelius karvių garduose galima laikyti tol, ,kol jos duoda krekenų. Zįsdamas pats, veršelis gauna švarų, kūno temperatū­ros pieną, 0 žindymas naudingas ir karvei. Tačiau labai pieningųkarvių veršeliai neišžinda. Todėl, jiems pažindus, tešmenyje li­kusį pieną reikia išmelžti, .kad vėliau nesumažėtų karvių pienin­gumas. ­ Veršelius atskirti nuo karvių Igalima dviem terminais: kar­vei nulaižius veršelį arba po 5-7 ,d., kai karvės nustoja duoti krekenų. Atskirti nuo karvių veršeliai perkeliami į profilaiktoriumą. SUp­rūs veršeliai perkeliami iš karto į paprastus narvus, 0 silpni­ į šildomus ir juose laikomi 1-3 paras, kol sustiprės, po to per­keliami į paprastus narvus. Sildomuose narvuose laikomus ver­šelius reikia .stebėti, kad neperkaistų. Veršeliai iki 5 parų amžiaus girdomi ne rečiau kaip 4 kartus. per dieną iš čiulptukinių gertuvių, 0 vyresni - 3 kartus per die­ną iš kibirų. Per parą vienam veršeliui reikia sugjrdyti tiek kre­kenų arba pieno, .ka,d jis jų gautų ne mažiau kaip penktadalį savo, masės (20%'). Veršelius girdyti reikia visada tuo pačiu laiku ir vienodais laiko intervalais. Geriausia girdyti švarų ir šviežiai pamelžtą, dar šiItą pieną. Atvėsusį reikia pašildyti iki +37... +38°C temperatūros. Iki 10-15 d. amžiaus veršeliai būtinai tu­ri ;būti girdomi motinos pienu. Po kiekvienogirdymo indus reikia švariai išplauti, išplikyti karštu vandeniu ir išdžiovinti. Veršelius reikia an:ksti pratinti ėsti pašarus. Sieno ir kon­centra tų pradedama duoti 10 d. veršeliams, 0 sultingųjų žiemąir žalios žolės vasarą - 1,0-1,5 mėn. veršeliams. Penktą parą veršelius reikia pradėti girdyti vandeniu: iš pra­džių virintu, vėliau - nevirintu. Vandens veršeliams duodama praėjus 0,5-1,0 h po girdymo pienu. Veršelių narvus reikia gerai k,reikti, bet tik tada, kai grindys. neišklotos guma arba sintetinėmis medžiagomis. Visame profi­laktoriume nuolat turi būti švara ir tvarka, narvai kruopščiai valomi, plaunami, dezinfekuojami ir baltinami kalkėmis po kiek­vieno atituštinimo. Profilaktoriume veršeliai laikomi mažIdaug dvi savaites, kol -girdomi motinos pienu, po to perkeliami i veršides. Iš profilaktoriumo i veršidę veršeliai turi būti vežami už-da­rais arba specialiais sunkvežimiai:s: grindys išklojamos ,skarda, o 'ant jos dedamos medinės grotelės ,su 1,5 cm tafipais tarp len­telių. Veršelius pervežus, :sunkvežimiai valomi ir dezinfekuojami. Varinėjamų i sunkvežimi ir iš jo veršelių negalima mušti, net gą,sdinti šūkaujant, 0 .su jais reikia elgtis ramiai, švelniai, at­ sargiai, kad nebūtų jiems sukeltas stresas. . Auginamus veisleiarba bandos pa.kaitai ir mėsai veršelius geriausia laikyti ne tose pačiose veršidėse, 0 jų laikymo .bū,dai yra :keli. Kokiu būdu laikyti, lemia veršelių .sveikatingumas. Sveikus ir stiprius veršelius geriausia laikyti garduose nedi­delėmis grupėmis, IPO 4-6 veršeliu.s. Reikia stengtis i vieną gar­dą leisti vienodo amžiaus ir vienodos masės veršelius. Kad verše­liams ,būtų sausa ir šilta, gardų grindys turi būti šil.tos ir jas reikia dažnai .ir gausiai kreikti. Dažnai sergančius viduriavimu ir ikvėpavimo takų ligomis ver­šelius iki 1-2 mėn. .rekomenduojama laikyti ilgesniuose narvuose (1,20-1,50m ilgio). Nors taip laikomi veršeliai būna sveikesni, .bet lėčiau auga ir vystosi, nes negali laisvai judėti. Buliukus ir telyčaites 4 mėn.amžiaus reikia atS!kirti ir lai­kyti atskiruose gar,duose. Patariama buliukų garduose 0,20­0,25 m aukščiau jų keteros pakabinti elektrinės tvoros laidus, kad nešokinėtų vienas ant ,kito. Penimi mėsai ir vei.sliniai veršiai nuo 6 mėn. veršidėse gali būti laikomi pririšti. Veršelius šerti reikia pačiais geriausiais pašarais, 0 laikymosąlygos lr ,priežiūra taip pat turi būti labai geros. Vasarą veislinius veršelius nuo 2 savaičių amžiaus rekomen­duojama laikyti stovyklose. Grynas oras, saulės šviesa, laisvas judėjimas yra palankus veršelių' org.anizmo vystymuisi. Patirtis rodo, kad vasaros stovyklose laikomi veršeliai būna sveikesni, žvalesni, atsparesni ligoms, rečiau serga irgaišta. Be to, tuš­čias veršides patogiau valyti, dezinfekuoti, remontuoti. Veršidėse sunaikinus patogeninę mikroflorą, žiemą veršeliai ir.gi .būna svei­kesni. Stovykloje veršeliai laikomi aptvaruose grupėmis. Jaunų ver­šelių i grupę skiriama 'po 5-8, 0 vyresnių - po 10-12. 5. PENIMŲ GALVIJŲ LAIKYMO HIGIENA penimiems buliams reika sukurti tokia aplinka, jog būtų patenkinti buliaus poreikiai. Tai galima daryti laikant gyvulius palaidai. Buliai turi būti laikomi grupėmis išskyrus atvejus kai grupės labai mažos arba atsiranda įvairios ligos, sužeidimai, grumtynės tarp bulių. Negalima maišyti atskirų grupių ar įvsti naujų bulių į jau suformuotą grupę. Minimalus plotas 9600kg buliui laikant grupiniu būdu yra 3m2, taip pat turi būti įrengta patogi bulių gulėjimo vieta. 6. PARŠAVEDŽIŲ LAIKYMO HIGIENA P ar š a ve dž i Ų k i a u I i d ė s statomos iš pavėjinės pusės pa­šarų cecho atžvilgiu. K:iaulių šėrimo vieta (šėrykla) įrengiama pa­stato viduryje ir suskirstoma į sekcijas. Patalpa inventoriui ir krai­kui laikyti įrengiama pastato gale, kambarys aptarnaujančiam per­sonalui - bet kuriame kiaulidės gale arba greta šėryklos. Parša­vedės laikomos individualiuose garduose, išdėstytuose dviem arba keturiomis eilėmis. Dvieilės kiaulidės pranašesnės tuo, kad jos to­lygiau apšviestos natūralia šviesa. Apsiparšiavusių kiaulių gardai turi būti 6-8 m2. Tarp gardų paliekami 0,92-2 m pločio šėrimo ir mėžimo takai; evakuaciniai takai (skersiniai ir išilginiai) turi būti 1,4-1,6 m pločio. Veislininkystės fermų 'paršavedžių kiaulidėse ta­kai turi būti ne tik per vidurį, bet ir prie sienų, 0,8-1 m pločio. Tarp dviejų paršavedžių gardų dviejų lizdų žindukliams įren­giamas papildomo šėrimo gardas. Jis gali būti ir kiekviename garde. Zindamoms kiaulėms gardai daromi groteliniai iš metalinių virbų arba vamzdžių, gelžbetoninių detalių arba medinių 1,1 m aukščio tašelių. Gardo apačia (per 40 cm nuo grindų) daroma ištisinė. Priekinė sienelė (iš šėrimo ir mėžimo tako pusės) turi būti 5 cm aukš­čiau grindų, kad srutos galėtų laisvai tekėti į griovelį. Soninėje pertvaroje į tą pusę, kur yra žinduklių papildomo šėrimo gardas, daroma 30-40 cm landa. Užpakalinė gardo dalis _(gulykla) išklo­jama lentomis arba kitokia nelabai laidžia šilumai medžiaga, kita grindų dalis išcementuojama nuolaidžiai (nuolydis 1,5-1 cm išil­giniam metrui). Garduose daromos ne siauresnės kaip 70 cm durys, atsiveriančios į taką. Kad kiaulė nenugultų paršelių, išilgai užpaka­linės sienelės bei šoninių pertvarų 25 cm atstumu nuo jų ir per 20-25 cm nuo grindų iš lygių karčių daromas barjeras. Pasirenkant gardus paršavedžių kiaulidėms, pirmenybė teikiama tiems gardams, kuriuose paršavedes pirmąsias 10 dienų po apsiparšiavimo galima laikyti fiksuotas, kad nenugultų paršelių. Pastaruoju metu daugelyje ūkių žindamos paršavedės laikomos garduose su lengvai išardomais riboj amaisiais narvais; čia jos bū­na 3 dienas iki apsiparšiavimo ir 10 dienų po jo. Paskui viena nar­ vo pusė nuimama. Auginant paršelius garduose su ribojamaisiais narvais, maksimaliai išsaugomas prieauglis pirmomis jo gyvenimo dienomis. Zindamoms paršavedėms laikyti pramonė gamina specialius dvi­viečius gardus. Kiekvienas gardas susideda išparšiavimosi bokso, kuriame ir po--to pasilieka paršavedė, dYl&ųboksų paršeliams, pasivaikščiojimo ir šėrimo bei mėžimo aikštelės. Gardo ilgis - 360 cm, plotis - 200 ,ir aukštis - 100 cm. Ant bokso durelių paršeliams pakabinamos automatinės šertuvės sausam pa­šarui ir dvi čiulptukinės girdytuvės, 0 viršum bokso – infraraudonųjų spindulių lempos paršeliams šildyti. Garduose įtaisomos automatinės šertuvės sau­sam pašarui bei mišiniams ąrba nuolatiniai loviai, sukiojami ant ašies, taip pat automatinės girdytuvės. Daugelyje ūkių gyvuliams pusiau skystu ir drėgnu pašaru šerti jrengiama speciali patalpa - šėrykla. Lovių sausiems pašarams vir­sus ir apačia turi būti 50 cm, prieki nio barjero aukštis nuo grin­(It) - 25 cm, šėrimo ir girdymo frontas - ne mažesnis kaip 40 cm; lovių drėgniems ir skystiems pašarams - atitinkamai 40, 30, 20 ir 10 cm. Zinduklių papildomo šėrimo garduose įrengiamos automatinės šertuvės su lizdais sausam pašarui, 0 geriamajam vandeniui ir pie­nui daromas 1-1,5 m ilgio lovelis iš duraliuminio arba cinkuotos skardos; jo priekinio krašto aukštis nuo grindų - 10 cm. 7. VEISLINIŲ KUILIŲ LAIKYMO HIGIENA Ku i I i Ų k i a u I i d ė s (kuilidės) veislininkystės ūkiuose ir spe­cializuotuose kiaulių kompleksuose skirtos kuiliams reproduktoriams laikyti. Kolūkių ir tarybinių ūkių prekinėse fermose kuiliai paprastai laikomi paršavedžių kiąulidėse. Specializuotuose reprodukciniuose kiaulininkystės ūkiuose kuilidžių vidurinėje dalyje arba vienoje iš izoliuotų pusių įrengiamas sėklinimo punktas su maniežu spermai imti, laboratorija ir pagalbinėmis patalpomis. Gardai kuilidėse išdėstomi dviem eilėmis. Tarp jų per pastato ilgį eina 2 m pločio šėrimo ir mėžimo takas, 0 palei sienas - 0,9 m pločio tarnybiniai takai.. Kuiliai reproduktoriai laikomi individua­liuose metaliniuose groteliniuose 1,4 m aukščio garduose.. Leidžia­ma ir grupėmis laikyti kuilius reproduktorius (po 2) bei pakaiti­nius kuilius (po 10). Individualiai laikomiems kuiliams skiriama po 5-7 m2, laikomiems grupėmis - po 2,5-3 m2 ploto kiekvienam. Garduose įrengiami loviai ir automatinės girdytuvės. Lovių sau­siems pašarams matmenys: plotis viršuje ir apačioje - 50 cm, prie­kinio krašto aukštis nuo grindų - 25 cm. Sėrimo frontas vienam gyvuliui - 40-50 cm. 8. NUJUNKYTŲ PARŠELIŲ LAIKYMO HIGIENA N u j u n k y t Ų P a r š e I i Ų k i a u 1 i d ė s statomos taip, kad jose būtų galima dviem arba keturiomis eilėmis išdėstyti gardus, kuriuose paršeliai laikomi grupėmis. Gardai daromi su grotelinėmis pertvaromis. Kiaulidėje yra vienas arba du šėrimo takai. Grindys šalia lovių daromos grotelinės, 'po jomis - srutų ir išmatų šalinimo kanalas. Viename garde laikoma 25-30 nujunkytų paršelių; ploto norma vienam gyvuliui prekinėse fermose 0,25, veislinėse - 0,3 m2. Sėrimo frontas vienam gyvuliui - 25 cm. Vienam gardui (25-30 par­šelių) skiriama viena automatinė girdytuvė I1AC-2A arba čiulptuki­nė girdytuvė I1BC-1. Kiaulių kompleksuose nujunkyti paršeliai laikomi grupėmis po 25-30 paršelių viename garde. Kiaulidės suskirstomos į 5-7 izo­liuotus boksus normaliai išsivysčiusiems paršeliams ir vienas - at­siliekantiems. Pak a i tin i o. pri e aug I i 0 k i a u I i d ė s e išilgai sienų įren­giamos dvi eilės grupinių gardų; viduryje patalpos paliekamas vie­nas takas. Kiekviename garde laikoma po 15-25 pakaitinius pus­kiaulius, gulyk10s plotas vienam gyvuliui - 0,7 m2. Kiaulės šeria­mos garduose, kuriuose' įtaisytos automatinės girdytuvės arba loviai. Sėrimo frontas - 0,3 m. 9. PENIMŲ KIAULIŲ LAIKYMO HIGIENA Penimos kiaulės laikomos lizdais, smulkiomis grupėmis­20-25 kiaulių ir stambiomis grupėmis - daugiau kaip 25 :kiau­lių. Mažai pa,ršų vedančios paršavedės išbrokuojamos, 0 jų lizdo paršeliai iki 5-7 d. amžiaus paskirstomi kitoms, .tuo 'Pačiu laiku apsiparšiavusioms, pieningoms ir turinčioms laisvų spenių par­šavedėms. Kai kiaulės laikomos stambiomis grupėmis, jos Ipriauga ma­žiau masės per parą, .būna didesnės pašarų 'sąnaudos, sergamu­mas, daugiau kiaulių gaišta. Todėl vengiama ,kiaules laikyti stam­biomis grupėmis. Pastaruoju metu pfačiausiai paplitę 3 penimų .kiaulių laikymo būdai: vienfazis, dvifazis ir trifazis. Vienfazis kiaulių laikymas. Kiaulidės penėjimo ,sektoriuje par­šavedėms irengiami universalūs gardai. Nujunkius .paršelius, par­šavedės pervaromos i reprodukcinio sektoriaus kergiamų (sėklina­mų) 'paršavedžių sekcij ą, 0 paršelia:i paliekami tame pačiame gar de. Išardžius paršavedės boksą, čia jie stovi iki išvežimo į mėsos. kombinatą. Taip auginami paršai nenukenčia nuo perv,arinėjimų ir pergrup,avimų .streso, ir ,dėl to priauga daugiau masės, būna mažesnės pašarų sąnaudos, paršai ,rečiau serga. Tačiau šiuo bū­du laikomoms kiaulėms reikia įrengti daug jr sudėtingų univer­salių gardų ir blogiau naudojamas patalpų ,plotas. Dvifazis kiaulių laikymas. Paršavedės iparšiuojasi universa­liuose garduose reprodukcinio sektoriaus paršiavimosi ipa'talpose. Nujunkius paršelius, paršavedės išvaromos, 0 paršeliai lieka ta­me pačiame pertvarkytame ,gar-de iki 3 mėn. amži.aus. Po to jie 'pervaromi į penėjimo sektoriaus patalpas ir laikomi tame pačia­me garde iki ;penėjimo pabaigos. Taip laikomoms kiaulėms reikia mažiau kombinuotų g,ardų ir ipenimos kiaulės perv,aromos į kitas. patalpas tik vieną kartą. Sis laikymo būdas taikomas 12 ir 24 tūkst. kiaulių kompleksuose. Trifazis kiaulių laikymas. Nujunkyti paršai iki 60 ,d. amžiaus paliekami paršiavimosi garde. Po to jie pervaromi į auginimo patalpas ir sugrupuojami po 25 ,puskiaulius. Cia jie laikomi icki 112 d. amžiaus. Iš auginimo paltalpų Ikiaulės pervaromos į :pe­nėjiilTlo patalpas. Dėl pervarinėjimo ir pergmpavimo streso kiau­lės auga apie 16% lėčiau, .sunaudoja daugiau pašarų ir ,daugiau jų serga bei gaišta. Trifazis kiaulių laikymo būdas taikomas 54 ir 108 tūkst. kiaulių kompleksuose. ,Kiaules laikant trifaziu būdu. geriau naudojamas patalpų plotas, 0 jų įrengimai ir mikroklima­tas geriau pritaikomi skirtingo amžiaus ,kiaulĖms. 10. VEISLINIŲ AVIŲ LAIKYMO HIGIENA; Avių- laikymo higiena. Avys tUri gauti pakankamai vandens vandens. Vasarą jos girdomos du kartus - po rytinio ganymo ir va­kare prieš genant jas į ganyklą, 0 žiemą - vieną kartą, grįžus nak­vynei į avidę. Vasarą šalto vandens iš gruntinių telkinių pripilama j metalinius indus, kad sušiltų, 0 žiemą vanduo šildomas elektriI1iu ~ildytuvu. Saltu metų laiku avys paprastai girdomos, kai papildomai pašeriamos šienu. Avidėse ir šildomuose narvuose įręngiamos grupinės automati­nės girdytuvės rAO-4 ir AO-3, kurios pripildomos iš kilnojamų van­dens skirstytuvų. Nedidelėse fermose naudojami mediniai arba su­renkami metaliniai loviai, nipelinės ir automatinės girdytuvės. Abortų ir virškinimo trakto ligų profilaktikai ėringų avių nega­lima šerti supelijusiu, susigulėjusiu, sušalusiu, užterštu arba supu­vusiu pašaru. Nepakankamai kreikiamose avidėse prie avių vilnos prikimba daug išmatų plokštelių, nuo šlapimo ji pagelsta. Dėl to vilna pa­sidaro ne tokiaelastinga, nestipri, pablogėja jos technologinės sa­vybės. Vasarą ganant avis dulkėtose ir užterštose ganyklose, vilnos. kokybė taip pat pablogėja, ypač antroje vasaros pusėje. Kad avių vilna išliktų švari, joms negalima duoti šieno, užterš­to didžiąja varnalėša, kupranugarine dygliažole, ašuote, bei smul­kių kapojų; negalima leisti avių prie stirtų, vežimų su šienu, aukštųėdžių; žymėti avis reikia tik specialiais lanolininiais dažais, suo­džiais, suriku, praskiestais žibalu; negalima varytiavių dulkėtais. keliais ir arimais. Reikia sudaryti tankią velėną iš daugiamečių varpinių žolių, anksti nupjauti žolę, kol nepribrendo piktžolių sėklos. Ašuotei driskei naUdnti naudojami tam tikri cheminiai preparatai. Ne mažiau kaip tris kartus per metus avims reikia išvalyti na­gos rago kapsulę, ypač laikant jas ant kietų grindų, kai nagos ragas. intensyviausiai auga. Reikia žiūrėti, kad ėringos ir laktuojančios avys mociono metu neatsigultų ant apsnigtos aikštelės, šaltos že­mės. Kad avys nesusižeistų, prie vandens lovių ir ėdžių reikia nu­kapoti ledą ir pabarstyti smėlio. Plonavilnėms ir pusiau plonavil­nėms avims periodiškai apie akis apkerpama vilna, tada jas reikia apsaugoti nuo dirginančio tiesioginių saulės spindulių poveikio. Ma­sinėms vandens procedūroms avininkystėje. naudojami maudymo irenginiai Kyn-l, MKY-I, OKB, YKO-750. 11. AVIŲ PRIEAUGLIO LAIKYMO HIGIENA Avių laikymas tvartuose. Avidėse avys laikomos ant mėšlo. Kreikiama nesmulkintais švariais ir geros kokybės šiaudais. Krei­kiant avys iš avidės išvaromos į diendaržį. Avys stovi garduose, 0 grupuojamos taip: ėriavedės .su 3- 5 d. ėriukais - po 2-4; ėriavedės su 5-10 d. ėriukais - po 4-6; ėriavedės su 10-15 d. ėriukais -'po 8-12; ėriavedės su 15­20 d. ėriukais -'IPO' 12-25; ėriavedės su 20-30 d. ėriukais­ 25-40. Avių su dviem ėriukais grupės daromos per pusę mažesnės. Avidėse avys šeriamos du kartus per parą, 0 tiek pat kartų girdomos diendaržiuose. Tačiau avys prieš ėriavimąsi ir su ma- I žais ėriukais girdomos tvarte. Ten girdomos ir visos avys, kai užeina itin nepalankūs orai. Tvarte laikomas avis reikia kas dieną leisti į diendaržį ir ja­me laikyti ,kuo ilgiau. Avims ėriuojanti.s, avidėje turi budėti labiausiai .prityręs aviųprižiūrėtojas. Aviai apsiėriavus, reikia nukir.pti vilną nuo šlaunų vidaus pu­sės ir aplink tešmenį, .kad ėriukas greičiau rastų spenius jr ne­į,prastų žįsti nešvarios vilnos. Praėjus 20 min 'po apsiėriavimo,ėriuką reikia pažindyti krekenomis. 12. PENIMŲ AVIŲ LAIKYMO HIGIENA Žr 10kl. 13. VEISLINIŲ ARKLIŲ LAIKYMO HIGIENA Anklidės 'dažniausiai statomos se.klios, 0 kai ,kada ir -gilios, 2,8-3,5 m aukščio, dvieilės. Langai jose turi būti 1,8-2,0 m aukštyje nuo grindų, durys - dvejos, 2,5-3,0 m pločio, 0 jose įtaisytos siauros durelės vaikščioti žmonėms. Durų staktos ir visi stulpai arklidėse daJ"omi apv.alūs, kad vedžioj ami arkliai į juos nesusižalotų. Sekliose arklidėse turi .būti į.dėtos grindys: plūkto molio, degtų molinių, klinkerio plytų, silikatinių bitumuotų plytų, medinių trinkelių. Grindų nuolydis turi būti apie 2 %. Išilgai ark­1idės per vidurį betonuojamas iš aukštos markės betono 2,5­3,0 m pločio ,takas pašarams dalyti, arkliams vedžioti, mėšlui šalinti. Gardai ir perdarynės daromi abipus tako. Jų ilgis būna vie­nodas - nuo tako iki sienos, 0 gardų plotis (3,6 m) dvigubai didesnis už perdarynių ,plotį (1,8 m), .wad prireikus iš vieno gardo būtų galima 'Padaryti į dvi perdarynes. Kad greta stovintys arkliai vienas kito nespardytų, pertvaros turi būti ne žemesnės :kaip 1,4 .m, 0 kad nesikandžiotų, Jų priekis daromasdar aukštesnis - iki 2 m. Pertvaras geriausia daryti iš 4­-5 cm storio statmenų lentų. Darbiniams arkliams vietoj per­tvarų pakanka pakabinti kartį 1 m aukštyje nuo grindų. Ją prie stulpo reikia pritaisyti taip, kaip parodyta 2.15 pav., :kad gul­damasis IpO kartimipalindęs arklys keldamasis į ją nesusižalotų, t. y., ,kad ji lengvai atsikabintų. Gardų ,kumeliukams .ir kumeliams laikyti gmpėmis didumas priklauso nuo jų amžiaus ir numatomo viename garde laikyti skaičiaus, 0 vidutiniškai kiekvienam reikia tiek ploto ga'fdo: iki 18 mėn.- 4,5 m2, nuo 18 mėn. iki 36 mėn.- 6 m2, vyresniems kaip 36 mėn.- 7 m2. Gardų per­tvaras daryti geriausia tokias: iki 1,4 m aukščio - aklinas, 0 aukščiau (1,4-2,0 m)- iš me­dinių .arba geležinių statinių. Loviai ir ėdžios perdarynėse statomi prie sienos, 0 ,garduo­se - prie tako. Loviai arkliams turi būti tokių matmenų: 1,00 m ilgio, 0,40 m gylio, 0,60 'm plo­čio viršus ir 0,40 m pločio dug­nas. Kumeliukų garduose ,kiek­ vienam reikia ne mažiau ;kaip po 0,60 m lovio ilgio. iLoviai statomi taip, kad jų Vliršus būtų 0,80-1,10 m aukštyje nuo grindų. Lovio viename gale aHtve­riamas .skyrelis koncentratams. Siena pri'kf.autam ,loviui uždengti daromos 10 cm tankumo gardės. Edžios statomos už lovio pagal sieną, bet ne prie pat jos, 0 tokiu atstumu nuo jos: viršus­0,60 m, apačia - 0,40 m. ArkIidese reikalingos patalpos pakinktams laikyti, stambiųjų, koncentruotųjų ir sultingųjų pašarų sandėIiai, kambarys arklių prižiūrėtojams. Arkliai mūsų respublikoje laikomi dviem būdais: vasarą gao nyklose, 0 žiemą - tvartuose. Arklių laikymas ganykioje. Vasarą visą laiką ganyklose lai­komi į darbą neimami arkliai ir 'kumeliai. Bet arklių negalima ganyti šlapiose ganyklose, kad jiems neišsiplėstų išmirkusios kanopos :ir neišsivystytų piliTIa,padiškumas. Tinkamose ganyklosE juos ganyti geriausia aptva,ruose, aptvertuose lygia viela, nes į spygliuotą vielą jie dažniau susižaloja. Suaugusiems arkIiams aptvarai tveriami dviejų eilių vielos (0,65 ir 1,10 m aukštyje), o kumeliams - trijų eilių (0,45; 0,80 ir 1,15 m aukštyje). Kume­lių a;ptvarų viršutinę eilę geriau tverti iš kartelių, 0 .ne iš vielos, nes bėgdami jie jos gali nepaste.bėti ir susižeisti. Neilgam ,gany­muisi arkliai ganykIoje rišami už apinasrio. Negalima arklių riš­ti už kojos ir pančioti. . Arklių laikymas tvartuose. Ziemą darbiniai arkliai laikomi perdarynėse pririšti, veislinės kumelės, eržilai ir sportiniai žir­gai - garduose palaidi po vieną, 0 kumeliukai - grupėmis. 14. DARBO ARKLIŲ HIGIENA Arklių darbingumas priklauso nuo jų šėrimo ir priežiūros. Darbo arklius iš ryto prieš darbą rekomenduojama valyti, 0 po to valyti ir po darbo( suprakaitavusi ištrinti sausa šiaudų gniūžte). Po darbo pašarai duodami ne iš karto, 0 tik arkliui pailsėjus. Arklius šerti nedidelėmis porcijomis, dažniau. Šieno duoti 5-6 kartus per dieną, koncentratus 3 kartus. Staigus pašaro pakeitimas gali arkliui sukelti dieglius. Po šėrimo (ypač koncentratais) arkliai į darbą leidžiami tik praėjus 30-40 min. kad sustojus virškinimui koncentratai nerūgtų. Girdyti 3-4 kartusi dieną prieš koncentratų sušėrimą. _Negirdyti arklių sušilusių, pašertų:.koncentratais. Per pietus duodami stambūs pašarai. Arkliai girdomi tik pilnai atvėsus. Arkliui dirbant kas 40-50 min. daryti 10-15 min.pertraukas.Arklio gryno darbo diena trukmė neturi viršyti 7-8 val. Arklio naudojamo transportui kelio ilgis per parą neturi viršyti 40 km. Per savaitę darbo arkliui būtina skirti poilsio dieną. Kumelės nuo 7 kumelingumo mėnesio imamos tik lengviemsdarbams, 02 mėnesiai prieš kumeliavimasį ir IS dienų po kumeliavimosi į darbą neimamos visiškai. Veiksniai į kuriuos reikia atsižvelgti parenkant arklių darbo krūvi: 1. Arklio svoris, amžius, įvertinimas. 2. Teisingas pakinktų pritaikymas. 3. Treniruotumas. 4. Darbo dienos rėžimas. 5. Atmosferinio oro sąlygos, kelių kokybė ir kiti fiziologiniai faktoriai. Arklio darbas vertinamas traukos jėgos dydžiu ir nueitu keliu. 15. PAKINKTAI, ARKLIŲ KINKYMAS Didelę įtaką arklio darbingumui turi teisingas kinkymas. Nepritaikyti pakinldai trina, daro arkliui nuospaudas. Pavalkai ir ba1nelis turi gerai prigulti prie kaklo, lygiai r~mtis ir nespausti nekliudyti darbo metu arklio judėjimui. Balnelis, pakinkt~ pavalkai, ienos, sudaro tvirtą ir pastovią traukos sistemą. Reikalavimai pakinktams: 1. Tvirtumas 2. Lengvumas 3. Gamybos ir remonto paprastumas 4. Lengvas atskirų dalių pakeitimas 5. Universalumas Pakinktai neturi žaloti arklio, neapsunkinti darbo ir nedirginti. Kiekvienam arkliui priskiriamas pilnai sukomplektuotas atskiras pakinktų komplektas. Pakinktai visada turi būti tvarkingi, švarus, ištepti. Kiekvienam komplekto elementui turi būti suteiktas atskiras numeris. Pakinktai saugomi ir laikomi atskiroje patalpoje. Arklio pakinktai po darbo išvalom~ išdžiovinami, atremontuojami. Pakinktai džiaustomi ant medinių skydų, kur pakabos yra išdėstomos šachmatine tvarka. Pakinkt~ ba1nelis ir balnas kabinami veltiniu į išore. Vasaros metu pakinktai išdžiaustomi ore. Naudojami 2 kinkymo būdai: 1. Pavalkinis - balninis 2. Plėkšninis Pakinktų dalys: 1. Pavalkai 2. Šlėjos ( krūtininė dalis) 16. VIŠTŲ, ANČIŲ, ŽĄSŲ, KALAKUTŲ LAIKYMO HIGIENA Prekinių kiaušinių .paukštynuose, be pagrindinio dedeklių pul­ko, ,dar būna ir reprodukcinė vištų ferma, inkubatorija, 'pakaiti­nių jauniklių auginimo cechas. Broi1erių auginimo paukštynuo.se būna reprodukcinės fermos, inkubatorijos, skerdyklos. Kai ,kurio­se mažose paukščių fermose visų cechų nebūna. Pavyzdžiui, vie­nadienius viščiukus broi1eriams arbadedeklėms auginti jos per­ka iš atitinkamų paukštynų, 0 broi1erius ir išbrokuotas vištas skersti veža į mėsos kombinatus. Paukštynams ir paukščių fermo.ms vieta parenkama atsižvel­giant į zoohj.gienos bei ekonomikos reikalavimus. Pagal sani­tarijos taisykles ,paukščių fermos nuo gyvenviečių turi būti ne arčiau kaip 300 m, nuo gyvulių fermų - 200 m, 0 paukštynai­ne arčiau kaip 1 km. Paukštyno teritorija skirstoma į gamybinius sektorius ir kiekviename iš jų statomi atitinkami pastatai. Visa ,paukštyno teritorija ir kiekvienas .sektorius aptveriamas 2 .rų aukš­čio. tvora. Paukštynuose statoma nemažai įvairių gamybinių' jr pagalbinių pastatų: inkubatorijos, paukštidės, kombinuotųjų lesa­lų sandėliai arba jų gamybos cechai, ,kiaušinių rūšiavimo ir paka­vimo cechai, skerdyklos ir kt. Paukštidės statomos pagal tipinius projektus, dažni.ausiai vie­naaukštės, pavi1joninės, be langų. Tokie pastatai pigūs, juose ne­.sunku reguliuoti mikroklimatą bei a.p švietimą. Grindys paukštidėse, kuriose laikomi palai,di paukščiai, de­damos trejopos - medinėsgrotelės, vielos tinklas arba lygios. Paukštidžių vidus įrengiamas atsižvelgiant į paukščių laiky­mo būdą, rūšį, amžių, paskirtį. Palaidiems 'paurkščiam" laikyti paukštidės skirstomos į sekcijas. Viena 'sekcija turi :būti tokio dydžio, kad joje tilptų 1000-1500 vištų, 70-80 ančių, 50-150 žąsų, 75-150 ,kalakučių, 0 1 m2 grindų - 3-5 vištos, 3 antys, 2 žąsys, 1,5-2,5 kalakutės. Sekcija viena nuo kitos atitveriamos pertvaromis. Vištoms ir .kalakutėms bei jų jaunikliams pertvaros daromos nuo grindų iki lubų, antims - 0,60 m aukščio, žąsims­1,25 m, 0 ančiukams ir žąsiukams - 0,5 m. Lesalinės .būna dvejopos - loveliai ir cilindrai su les alų pi1s­tymo mechanizmais (2.17 pav.). Mažose paukštidėse tinkamesni loveliai su vielų grotelėmis, .kad paukščiai į jas negalėtų įlipti ir ant jų tupėti. Kelių dienų jaunikliams lesinti pakanka paprasto padėklo, uždengto vielos tinklu. Gėralinės jaunikliamsgirdyti gaminamos plastJnasinės vakuu­minės 3 I talpos. Jos sudarytos iš lėkštelės (padėklo) ir baliono(stiklainio ). Suaugusiems paukščiams girdyti gėralinės būna paukštidžių įrengimo komplekte. Jų konstrukcija paprasta (love­!iai, cilindrai ir .kt.) , ir vanduo į jas tiekiamas iš vandentiekio. Lizdai .daromi pavieniai (atviri arba uždari) ir grupiniai. At­viras lizdas skiriamas 4-6 vištoms, 3-4 antims, 2-3 žąsims, 4-7 kala:kutėms. Jis tu.ri būti tokio didumo: vištoms - 0,25 cm pločio, 40 cm gylio ir 30-40 cm aukščio (25X40X30- 40 cm), antims - 30X50X40 cm, žąsims - 40X70X60 om, kalakutėms­40X70X60 cm. Grupinis lizdas skiriamas 25-30 vištų, 15-

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!