Agrochemija

Objektas ir uždaviniai. Agrochemija - mokslas apie žemės ūkio augalų tręšimą, trąšų poveikį derliui ir kokybei, dirvos fizikinėms bei cheminėms savybėms.
Pirmas agrochemijos mokslo tyrimo objektas yra trąšos, t. y. aiškinti trąšų rūšis, formas, gamybą ir panaudojimo efektyvumą.
Antras agrochemijos mokslo tyrimo objektas yra dirvožemis, t. y. aiškinti augalų maisto medžiagų dinamiką dirvožemyje, jų prieinamumą augalams, įtaką dirvožemio cheminėms savybėms.
Trečias agrochemijos mokslo tyrimo objektas yra augalai, t. y. trąšų parinkimas, tręšimo laikas, normos, būdai, maisto medžiagų optimalus santykis.
Augalų mitybai reikia apie 80 cheminių elementų. Iš jų sudarytos augalų šaknys ir antžeminės jų dalys.
Visi augalams reikalingi cheminiai elementai turi savo paskirtį ir atlieka tam tikras funkcijas bei jų reikia nevienodai. Tuo pagrindu jie skirstomi į makroelementus (anglis, azotas, fosforas, kalis), mikroelementus (boras, varis, cinkas, manganas, molibdenas ir kt.), ultramikroelementus (gyvsidabris, cezis, sidabras ir kt.).
Augalų augimo paslaptys nuo seno domino mokslo žmones. Antikinės Graikijos filosofai aiškino, kad augalams reikia vandens, žemės ir ugnies. O 16-ojo amžiaus pradžioje patirta, kad augalams reikia druskų, tačiau kokių, liko neaišku. 18-ojo amžiaus pabaigoje ir 19-ojo amžiaus pradžioje jau daugiau mokslininkų pradėjo aiškinti augalų augimo sąlygas. Pradėta rengti tyrimo stotis, kur prasidėjo sistemingi tyrimai.
Lietuvoje agrochemijos mokslo pradžia tenka laikyti 1924 metus, kai buvo įkurta dirvožemio-agrochemijos katedra Lietuvos žemės ūkio akademijoje, Dotnuvoje. Katedrai vadovavo prof. V. Ruokis. Ypač sparčiai agrochemijos mokslas pradėjo vystytis po antrojo pasaulinio karo. Šioje srityje dirbo V. Vazalinskas, K. Plesevičius, V. Zalys, B. Baginskas ir daugelis kitų.
Trąšų naudojimas Lietuvoje
Iki antrojo pasaulinio karo Lietuvoje mineralinių trąšų naudota palyginti mažai. Pvz., 1937 metais sunaudota apie 100 tūkstančių tonų. 1938-1940 metais po 140 tūkstančių tonų. Pokario metais trąšų vartojimas kasmet didėjo. 1950 metais sunaudota 250 tūkstančių tonų, 1955 - 480, 1965 - 940, 1968 - 1,2 milijono tonų. Trąšų vartojimas ypač padidėjo 1993 metais pastačius Kėdainiuose fosforinių trąšų, o 1965 metais Jonavos azotinių trąšų gamyklas. Ir jau 1980 metais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!