Aktualiausios Baltijos jūros aplinkos problemos

• Baltijos jūra yra viena jauniausių jūrų pasaulyje, pradėjusi formuotis prieš 13tūkst. metų iš paskutiniųjų ledynų tirpsmo vandens. Bėgant laikui, ši jūra, įgydama ir vėl prarasdama ryšį su Atlanto vandenynu, perėjo keletą vystymosi stadijų, tapdama tai ežeru, tai jūra.
• priskiriama viduržemio tipo jūroms. Ši jūra skirstoma į penkias pagrindines dalis: Belto jūra- Kategatas, tikroji Baltija, Rygos, Suomijos ir Botnijos įlankos.
• Dėl didelės gėlo vandens prietakos ir siauro ryšio su Pasauliniu vandenynu Baltija yra didžiausias apgėlinto vandens telkinys pasaulyje. Vidutinis Baltijos jūros vandens druskingumas yra tik 7-8‰, Pasaulinio vandenyno - 35 ‰.
• Baltijos jūros ekosistemoje per metus sisikaupia iki 55tūkst. Fosforo ir iki 556 tūkst. Tonų azoto. Daugiausia šių medžiagų į Baltijos jūrą atneša upės. Su upių nuotėkiu į Baltiją patenka apie 3 kartus daugiau azoto ir apie 10 kartų daugiau fosforo palyginus su atmosfera. Pagrindiniai į upes patenkančių biogeninių medžiagų šaltiniai – žemės ūkis ir buitiniai bei pramoniniai nutekamieji vandenys. Su nutekamaisiais vandenimis, upių atplukdytu vandeniu ir kt. Būdais į Baltijos jūrą patenka sunkieji metalai. Labiausiai Baltija užteršya variu, švinu ir cinku. Per metus šių metalų į jūtą gali patekti beveik 20 tūkst. tonų.
• Baltijos jūros tarša buvo susirūpinta XX a. antroje pusėje. Mokslininkai suprato, kad, norint sumažinti Baltijos jūros taršą, neužtenka vienos ar kelių valstybių pastangų, todėl 1974 m. kovo mėn. buvo pasirašyta konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos – Helsinkio Konvencija. Pasirašant šią konvenciją, dalyvavo Suomijos, Švedijos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos, Lenkijos ir Sovietų Sąjungos atstovai. 1980 m. buvo įkurta Helsinkio Komisija (HELCOM), kuri privalėjo kontroliuoti Konvencijos įgyvendinimą, ruošti rekomendacijas, bendradarbiauti su vietinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis mokslinių ir technologinių tyrinėjimų srityje.
• 1992 m. Helsinkio Konvencijos pagrindinis tikslas – tobulinti tarptautinę aplinkos apsaugos politiką ir
• įstatymus, saugančius Baltijos jūros ir jos baseino aplinką .
Pagrindiniai Baltijos jūros taršos šaltiniai:
Intensyvus žemės ūkis ir pramonė
•
• Baltijos jūros ekosistemoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!