Amonio kiekio vandenyje nustatymas

• Nustatyti amonio koncentraciją vandens mėginyje pagal paruoštą kalibracinį grafiką.
„Azotas priklauso biogeninių medžiagų grupei. Šis elementas yra labai svarbus gyvybės vystymuisi vandenyje. Jo yra įvairiuose organiniuose ir neorganiniuose junginiuose. Neorganiniai azoto junginiai yra amonio, nitritų ir nitratų jonų pavidalo. Jie tarpusavyje labai glaudžiai susiję: jų panaši kilmė, esant tam tikroms sąlygoms lengvai transformuojasi vieni į kitus.
Organiniuose junginiuose azoto randama vandens organizmų audinių baltymuose ir jų irimo produktuose, taip pat tų organizmų gyvybinės veiklos išskyrose. Organiniai azoto junginiai vandenyje yra suspenduotų medžiagų, koloidų ir ištirpusių molekulių pavidalu.
Gamtiniame vandenyje vyksta azoto junginių apykaita. Neorganinius azoto junginius įsisavina vandens mikro ir makro augalija, o ja minta vandens gyvūnai. Intensyviai augant augalams šių junginių gali visai nebelikti.
Atvirkščias procesas vyksta mineralizuojantis vandenyje esančioms organinėms medžiagoms. Biocheminio organinių medžiagų irimo produktas – amonio jonai. Juos specialios nitrifikacijos bakterijos suoksiduoja iš pradžių į nitritus, o paskui į nitratus. Reakcijos yra egzoterminės, išsiskirianti energija suvartojama bakterijų dauginimuisi. Nitrifikacijos procesas vyksta tik esant aerobinėms sąlygoms. Vandenyje susidarius anaerobinėms sąlygoms, vyksta atvirkštinis denitrifikacijos procesas, kai nitritai redukuojami į laisvą azotą. Organinių medžiagų biocheminio irimo ir nitrifikacijos procesų metu susidariusius amonio ir nitratų jonus vėl asimiliuoja vandens augalija. Taigi visoms azoto junginių formoms gamtiniame vandenyje būdingi sezoniniai pokyčiai. Amonio jonų koncentracija sumažėja pavasarį ir vasarą, nes vandens augalija vegetacijos periodo metu juos intensyviai asimiliuoja. Rudenį ir žiemą jų koncentracija vandenyje padidėja irstant per vasarą susikaupusioms organinėms medžiagoms. Tokie pokyčiai vyksta ir su nitratais.“[1].
Paviršiniuose vandenyse amonio azoto kiekis neturėtų viršyti 1mg/l, tačiau geriamajame litre vandens, amonio neturėtų būti daugiau nei 0,5 mg, nors kai kuriuose Lietuvos rajonuose šis skaičius siekia net 2,01 mg (toks vanduo bėga iš čiaupo) ir 1,44 mg - per filtrą. Sveikatai amonis žalos nedaro, tačiau padidėjęs jo kiekis rodo grėsmę - priklausomai nuo pH, amonio jonai NH4 gali transformuotis į amoniaką(NH3), kuris yra nuodingas. Vandenyje gali daugėti nitritų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!