Per pirmuosius kelis milijonus žmonių egzistavimo metų jų buvo nedaug, todėl ir įtaka aplinkai buvo nedidelė. Po XVIII amžiuje įvykusio pramoninio perversmo žmonių populiacija ėmė gausėti ypač sparčiai - eksponentiškai. Žemdirbiai ėmė naudotis šiuolaikiniais mechanizmais, patobulėjo medicina, ir žmonių populiacija ėmė taip gausėti, kad mūsų planetoje kasmet padaugėja po 90 mln. žmonių. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, XXI a. pabaigoje žmonių populiacija pasieks arba net prašoks 10 milijardų ribą.
Šiuo metu yra du požiūriai į ekologiją, sprendžiantys žmonijos ir gamtos tarpusavio santykio problemas. Šie santykiai priklauso nuo taisyklių, kuriuos nustato pats žmogus. Jis remdamasis savo protu, galinga socialine organizacija ir technologijomis yra laisvas nuo gamtos veikiančių dėsnių. Atsiradusias problemas manoma galima išspręsti įvedant naujas technologijas, modernizuojant gamybą. Gamtos dėsniai neturi trukdyti žmonijos mokslo ir technikos progresijai – antropocentrinis (technokratinis). Kitu požiūriu žmogus, kaip biologinė rūšis ir jo žinojimas priklauso nuo biologinių dėsnių ir santykių su gamta. Žmonių vystymasis yra dalis gamtos dėsnių, kur veikia ekologinių ribų negrįžtamumo ir atrankos dėsniai. Įvairios gamtos supančios problemos yra sukeltos žmogaus ūkinės veiklos, kuri pažeidė biosferos reguliavimo funkcijas. Žmonijos progresas ribojimas. Šis požiūris skiriasi nuo pirmo tuo, kad ekologijos imperatyvas arba reikalavimas paklusti gamtos ir ekologiniams dėsniams - biocentrinis arba ekocentrinis. Šiuo požiūriu ekologijos centre yra gyvosios gamtos būklė ir stabilumas.
Pagrindinį ekologijos apibrėžimą pateikė vokiečių ekologas Eugene Odum (1986) ekologija tarp disciplininė žinių sritis apie daugelio lygmenų sistemų sandarą, egzistavimą gamtoje ir visuomenėje jų tarpusavio sąveiką. Ji tiria įvairių lygmenų sistemas, sąveika tarp biotos ir negyvosios gamtos. Šiuolaikinės viena iš pagrindinių ekologijos skyrių yra taikomoji ekologija, kuri nagrinėja didelį disciplinų kompleksą, susijusį su įvairiausia žmogaus veikla, formuoja ekonomikos ekologijos kriterijus, tiria žmogaus antropogeninės (ūkinės) veiklos poveikį ir mechanizmus, seka veiklos kokybę, resursų normatyvus (Petraitis, 2005).
Aplinkosaugininkai mano, kad dabartinė ekonomika nesugeba susitvarkyti su šių dienų „realiomis“ problemomis, todėl reikalinga „nauja“ arba „alternatyvi“ ekonomika, tai yra aplinkosaugos ekonomika,...
Šį darbą sudaro 11906 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!