Dažniausiai pateiktose citatose atsitiktinumai laikomi kažkuo nepadoriu, gėdingu, apie ką kultūringoje draugijoje nekalbama. Atsitiktinumas – iš tikrųjų „ne tai“ , o būtinumas tai, ko reikia. Jeigu žmogus ėjo ir priėjo , tai griežtai būtina, o jeigu paslydo ir susiknežino nosį, tai jau atsitiktinumas. Tokia pažiūra į atsitiktinumą yra vienašališka ir nušviečia tik vieną jo pusę – nemalonią ir apgailėtiną. Deja, sunkiame žmonijos vystymosi kelyje atsitiktinumai dažniausiai būdavo nemalonūs, keliantys apmaudą, todėl ir gimė pesimistinė nuomonė apie atsitiktinumus.
Kokią vietą atsitiktinumas užima mūsų gyvenime? Moksle ir technikoje atsitiktinumai paprastai būdavo laikomi priešu, apmaudą keliančia kliūtimi, tad jau seniai žmonės pradėjo kovoti su atsitiktinumais. Pavyzdžiui ilgai buvo manoma, kad naujagimio lytį nulemia atsitiktinumas. O genetikai atskleidė priežastis, nuo kurių priklauso kūdikio lytis. Taigi mokslininkai tarsi išplėšė iš gamtos dar vieną paslaptį ir tuo pačiu sunaikino atsitiktinumą, kuris čia tik pridengdavo mūsų nežinojimą.
Būtent tokios situacijos davė pagrindą K. Timiriazevui mesti savo rūsčiuosius žodžius. Tiesa jis sutapatino atsitiktinumą ir bepriežastingumą. O tai toli gražu ne tas pats.
Tačiau kas tai yra „įvykis“, kurio negalime iš anksto numatyti? Nejaugi apie jį nieko negalime pasakyti? Nejaugi, susidūrus su atsitiktinumu, reikia nuleisti rankas? Ne! Žmonės jau seniai pastebėjo, kad atsitiktinumas turi jam būdingų savybių. Todėl dar XVII a. buvo pradėtos tikimybių teorijos – mokslo apie atsitiktinius įvykius – pagrindai. Jos tikslas tyrinėti atsitiktinių įvykių dėsningumus, sumažinti atsitiktinumų vaidmenį moksle, technikoje, ir visuomenės gyvenime.
Taip pat jau seniai yra pastebėta, kad šalia nemalonių įvykių yra ir laimingų, naudingų, pageidaujamų atsitiktinumų.
Anksčiau žmonės tik konstatavo naudingus atsitiktinumus ir stebėdavosi, kad jie atsitiko, o dabar vis dažniau mėgina išnaudoti atsitiktinumus, priversti juos tarnauti žmogui. Pirmieji jų naudą suprato selekcininkai, išvesdami naujas augalų, gyvūnų, paukščių ir žuvų veisles. Vėliau inžinieriai, ekonomistai, ir net kariškiai, kuriems tenka spręsti kaip pasirinkti geriausią variantą įvairiose situacijose. Jie įsitikino, kad dažnai geriausią atvejį padiktuoja atsitiktinumas.
Atsitiktinumas nėra pasyvus dalykas, jis...
Šį darbą sudaro 3140 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!