Arabų kartografija

Nemažai arabai pasidarbavo, taikydami matematinius metodus geografijoje, kurdami kartografiją, plėtodami astronomijos žinias. Dar IX a. buvo įkurtos observatorijos Bagdade ir Damaske, vėliau – ir kituose mokslo centruose. Jose daug geriau nei iki tol buvo atliekami astronominiai stebėjimai, panaudojami naujesni matavimo prietaisai: kvadratai ir busolės, sekstantai, paralaktinės liniuotės. Tai arabų astronomams padėjo gilinti žinias apie Žemę, kuri, pasak Korano, esanti plokščia, apskrita. O arabų mokslas laikėsi Žemės rutuliškumo idėjos. Al Masudijus teigė, kad įmanoma Žemę apiplaukti, tik, jo manymu, tam prireiktų 500 metų. Abu-l-Fidaras spėjo, jog, plaukiant aplink Žemę, bus viena diena prarasta arba atvirkščiai – sutaupyta, priklausomai nuo to, kuria kryptimi keliaujama. Al Birunijus kritikavo Ptolemėjo geocentrinę sistemą, įrodinėdamas, jog Žemė sukasi aplink Saulę. Tuo būdu arabų astronomai rėmė netgi heliocentrines pažiūras.
Nuo IX a. ėmė reikštis Vidurinės Azijos astronomai Ibn Sina, al Chorezmis, al Ferganos. Pastarasis sukūrė enciklopedinį astronomijos veikalą, išleistą netgi Europoje (1669 m.). Chorezmiui priklauso veikalas „Žemės vaizdas“, kuriame išdėstytos matematinės kartografijos žinios.
Tuo metu nemažam kiekiui vietovių buvo nustatytos geografinės koordinatės. Maragino astronominė observatorija Azerbaidžane sudarė vietovių su nustatytomis koordinatėmis katalogą. Tuos matavimus XV a. patikslino uzbekų mokslininkas Ulugbekas.
Arabų astronomai turėjo sudarę žvaigždžių katalogą ir buvo padarę iš sidabro bei vario tobulus dangaus gaublius, kurių keli išliko iki mūsų. Jiems pavyko tiksliau nei jų pirmtakams nustatyti Žemės ekliptikos pasvirimą.
Žemėlapiai arabų darbuose minimi nuo pat VIII a. pradžios, tačiau pirmieji jų mūsų dienų nesulaukė. Rašytinuose šaltiniuose minima, kad al Chorezmis sudarė Nilo kraštų žemėlapį, kuriame Afrika laikoma didžiuliu pusiasaliu. Iš dingusių arabų žemėlapių minimas VIII a. al Mamuno pasaulio žemėlapis. Juo X a. naudojosi al Masudijus. Tai buvęs žemėlapis, sudarytas, remiantis Ptolomėjo ir Marino Tyriečio duomenimis. Jame pavaizduota visa žemė su žemynais ir jūromis, parodytas įvairių tautų pasaulyje paplitimas.
IX – X amžiais pasaulio žemėlapius arabų mokslininkai dažniausiai pridėdavo prie Ptolemėjo vertimų bei kitų geografinių aprašymų. Dešimtame amžiuje al Balchris...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!