Artimo meilė krikščioniškoje filosofijoje

„Artimo meilė, grindžiama Dievo malone, yra pirmoji ir svarbiausia atsakomybė ne tik kiekvieno atskiro tikinčiojo, bet ir visos bažnytinės bendruomenės įvairiu lygiu: nuo vietinės bendruomenės iki dalinės Bažnyčios ir iki visuotinės Bažnyčios ištisai“, – rašo popiežius Benediktas XVI savo pirmojoje enciklikoje „Deus Caritas est“, kurios čia aptariamą antrąją dalį galima įvardyti kaip svarų katalikų socialinio mokymo dokumentą. Iš tikrųjų šioje dalyje, pavadintoje „Bažnyčios, kaip meilės bendruomenės“, meilės praktika“, aptariami karitatyvinės veiklos principai, Bažnyčios ir valstybės politikos santykis bei kritika marksistinio suvokimo socialinio teisingumo atžvilgiu.
Šventasis Tėvas rašo, kad pačia savo prigimtimi Bažnyčia negali apleisti artimo meilės tarnystės, kaip kad ji negali apleisti sakramentų celebravimo ir Dievo žodžio skelbimo. Ir šis jos pareigos suvokimas siekia pačius apaštalų laikus: „Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra. Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo“, – primena Popiežius Apaštalų darbuose aprašytų pirmųjų krikščionių bendruomenių gyvenimą. Be abejonės, „augant Bažnyčiai ši radikali materialinės bendrystės forma realybėje negalėjo būti išsaugota“, tačiau rūpinimasis varguose atsidūrusiaisiais – našlaičiais ir benamiais, praradusiaisiais laisvę ir ligoniais – per visą dviejų tūkstančių metų Bažnyčios istoriją liko stiprus ir nepakeičiamas.
Enciklikoje taip pat pabrėžiama, jog „Bažnyčia yra Dievo šeima pasaulyje“, todėl ji turi rūpintis ne tik savo narių gerove, bet padėti visiems stokojantiesiems, nepriklausomai nuo jų tikėjimo. Šventasis Tėvas nurodo, kad Evangelijoje pateiktas Jėzaus pasakojimas apie Gerąjį samarietį „lieka kaip standartas“ visuotinės meilės išraiškai, kai suteikiama pagalba kiekvienam atsitiktinai sutiktam kenčiančiam žmogui. Tai ypač svarbu šių dienų pasaulyje, kai krikščionys sudaro tik apie ketvirtadalį planetos gyventojų, ir didžiausias vargas kaip tik yra nekrikščioniškuose regionuose.
Peržvelgęs krikščioniškosios artimo meilės tarnystės, kai kuriuos ankstyvosios istorijos pavyzdžius, popiežius Benediktas XVI sutelkia dėmesį į XIX amžių, kai turtiniai prieštaravimai dėl industrializacijos tapo ypač aštrūs ir Bažnyčios konfliktas su marksistine ideologija sąlygojo katalikų socialinio mokymo teorinių pagrindų formavimą. „Santykis tarp kapitalo ir darbo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!