Renesanso asmuo ir jo vertybės

Tema: Asmuo ir jo vertybės Renesanso epochoje.
Renesansas arba atgimimas — tai vėlyvieji viduramžiai, feodalizmo įrimo ir kapitalistinių santykių formavimosi metas.
Humanizmas — tai pažiūrų visuma, teigianti savaiminę žmogaus vertę, jo teisę į laisvę ir laimę, žmonių santykių norma laikanti lygybę ir teisingumą, o visuomeninės tvarkos kriterijais — gėrį ir gerovę.
Teocentrizmas – pažiūra, laikanti dievą aukščiausia ir vienintele vertybe, skatinanti žmogų visu gyvenimu ir veikla siekti nežemiškų tikslų.
Tezės
1. „Žmogus yra protinga būtybė, proto veikla, mąstymas yra jo esmės išraiška, kelias į jo telos, jo aukščiausiojo gėrio įgyvendinimą.“
(Aristotelis)
Pasibaigus viduramžių amžių epochai prasidėjo nauja epocha – Renesansas. Tai atsinaujinimas, atėjęs po viduramžių suvaržymų. Pamynusi viduramžio gyvenimo reglamentaciją, žmogaus dvasia atgimo ir sukūrė naujas vertybes ir supratimą žmonių pasamonėje. Naują vertybių kūrimą lėmė mąstysenos pokyčiai. Renanso atsiradimą XV amžiuje lėmė pakitęs žmonių pasaulio suvokimas. Keitėsi žmonių vertybės, nes jie norėjo pokyčių išoriiniame ir vidineme, juos supančiuose pasauliuose. Besiformuojantys nauji socialiniai santykiai netilpo į senosios pasaulėžiūros rėmus, ir juos reikėjo įprasminti naujoviškai. Viduramžių teocentrizmą išstūmė nauja pasaulėžiūra, kuriai buvo svarbiausia žmogus bei jo žemiškieji reikalai ir tyrimas, o dieviškųjų dalykų tyrimas atsidūrė periferijoje (pasidarė nebe toks svarbus, atitolo).
Aristotelio savo fraze apie žmogų norėjo pabrėžti, kad žmogus yra viena iš protingiausių būtybių, žmones privalo mąstyti ir savo mintis reikšti laisvai, vadovautis savo protu, o ne kitų ir jų nekopijuoti. Ir tik jo sava mąstysena gali atverti gyvenimo kelia į jo laimę ir jo gyvenimo norų, svajonių išsipildymą.
2. „Žmogus yra gyvūnas, tačiau, net atlikdamas savo gyvūniškąsias funkcijas, jis nelieka tokia būtimi, kokia yra gyvūnas. Žmogus įsisamoninatas funkcijas, pvz., virškinimo procesą. Šitaip žmogus peržiangia savosios būties betarpiškumą ir kaip tik dėl to, kad žino ęsas gyvūnas, jis nustoja būti gyvūnu ir pažysta patį save kaip dvasią.“
(A. Anzenbacher)
Teigiant, kad žmogus yra gyvūlys, iš dalies tikra tiesa pasakyta apie žmogų. Mes jug ištikrųjų atsiradom iš gyvulio. Mano manymu šis posakis, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!