Renesanso asmenybė savo viltis siejo su ontiškai suvokta meile. Renesanso žmonėms meilė asocijavosi su pasaulio, dvasios ir proto žemiškomis bei magiškai valdomomis stichijomis. Viduramžiais žmonės meilę suvokė kitaip, tuomet jiems viskas siejosi su Dievu ir meilė buvo neprieinama ir protu nesuvokiama trancendentinė malonė. Renesanso meilės filosofijai didžiulę įtaką padarė Dantės, Petrarkos ir Guido Cavalcanti meilės sampratos. Dantė meilę puoselėjo, kaip Kosmosą steigiančios, kartu dieviškos ir žmogiškos jėgos, sampratą. Jo meilės interpretacijos tapo viso atgimimo laikmečio neoplatoniškų meilės traktuočių pagrindu. Petrarkos erotiniai įvaizdžiai darė įtaką renesanso meilės filosofijai. Guido Cavalcani kūrinys „Kancona apie meilę“ jungė kurtuazinę simboliką, erotinį išmintingumą su averoistiniaias filosofiniais samprotavimais apie ūkanotą, racionalaus proto šviesą nustelbiančią aistrą.. Čia meilė traktuojama kaip išminties akcidencija(kintanti,laikina,neesminė daikto savybė),kurios paskata slypi daiktų pasaulyje., tačiau pamiltasis realiai niekada neatitinka meilės idealo. Todėl mylintysis privalo suvokti idealiąją ir veikliąją meilės prigimtį, antraip jo laukia arba klaidingi sprendimai, arba nusivylimas ir bet kokiu atveju –nelaimė ar net mirtis. XIV-XVI amžiuje šį jo kūrinį filosofiškai komentavo 9 autoriai:Dino del Garbo, Pseudo Egidio Colona, Ugo del Corno, Marsilio Ficino, Mario Ecuicola. Jacopo Mini, Francesco de‘Vieri, Paolo de Rosso ir Girolamo Franchetta.
Dino del Garbo komentaras.Pasak jo, šis kūrinys yra „mokslinis traktatas, pagrįstas scholastine psichologija bei individualia poeto patirtimi ir visų pirma skirtas conoscenti-žinantiems. Dramatiniai konfliktai kyla iš žmogaus prieštaringų juslinio ir intelektinio pradų:“tai,kad dažnai suliepsnojama meile,yra atsitiktinis dalykas“ . Garbo intelektualaus mylimojo vaizdinio ir realaus jo pavidalo neatikimo priežastį suvokia kaip ypatingus psichinius ir fizinius pokyčius (pavyzdžiui,rūgščių kiekio kaitą organizme). Tokios fizinės transformacijos- tai meilės fantazijų, pereinančių nuo džiugių vaizdinių prie liūdnų, nuo linksmų svajonių prie siaubingų lūkesčių, pasekmė.
Egidio Colonna komentaras.Jis sutiko su Garbo,kad meilė tai tokia juslinė aistra,kuri skatina dvasinį geismą. Meilė tai nei natūralus,nei moralus gėris. Tai greičiau kažkokia neutrali,valdanti ir lemianti žmogaus sielą pasaulio jėga. Aistringumas parodo meilės kiekį. Komentare pastebimas siekis pasaulietiškai,nors dar magiškai,traktuoti...
Šį darbą sudaro 1318 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!