Atgimimo literatūra

XIV – XVIa.pab.
a) Ankstyvasis – XIV – XV a.
b) Brandusis – XV – XVI a.
c) Vėlyvasis – XVI a.
Atgimimo akcentas atsirado dėl neigiamo viduramžių vertimo. Norima pabrėžti, kad Renesansas vaduojasi iš teocentrinio (dievo garbinimo, pasaulio suvokimo) pasaulėžiūros. Atsisukama į antiką. Svarbiausias bruožas – dėmesys klasikiniam mokslui, menui bei vertybėms. Vakarų Europos šalyse Renesansas apima XV – XVIa., o prasideda XVIa. Italijoje, Florencijoje (siejamam su Renesanso pirmtakais Dante, Frančeska Petrarka, Marsilijo Fičino, Piko dela Mirandola). Kartais teigiama, kad Renesansą sukūrė turto ir talento sąjunga: Italijos miestų vadovai garsėjo ne tik turtu, bet ir globojo muzikantus, dailininkus, poetus, patys skaitė antikinę literatūrą. Renesanso epochoje sukuriamas universalios asmenybės, tai yra, daug mokančios, žinančios, galinčios idealas. Renesansas suvokia žmogų kaip asmenybę, žodžiu, sukuriamas asketizmas. Renesansas neatsiejamas nuo humanizmo ir humanistų veiklos (lot. humanus – žmogiškas). Humanizmas siekė suderinti tikėjimo ir mokslo tiesas, sutaikyti religiją su filosofija, taigi ieškojo vieningo pažinimo, harmoningos pasaulėjautos. Renesansas tikėjo žmogumi genijumi, jo proto išskirtinumu ir galia, gynė laisvą asmenybę. Renesanso požiūriu, kultūros kūrėjas yra pats žmogus – nuo jo talento ir pastangų priklauso jo gyvenimo vertė. Jis nėra pririštas prie feodalo, pats renkasi profesiją, gyvenimo būdą, jo pažiūros laisvos. Toks žmogus buvo naujas palyginti su viduramžiais, akcentavusiais nuodėmingą jų prigimtį. Renesanso mąstytojai kalbėjo apie neribotas žmogaus galimybes, kurias atskleisti tampa gyvenimo tikslu. Visa tai skatino žmogų pasitikėti savo protu ir valia. Todėl ši epocha – ne tik pasaulėtinės, bet ir dvasinės kultūros atgimimu amžius, davęs pasauliui Reformacijos judėjimą, siekusį suteikti krikščionybei pirminio prastumo, grąžinti krikščionybę prie ,,apaštalų tikėjimo”.
Renesanso filosofinė mintis nusigręžė nuo Dievo būties problemų ir abstrakčių tiesių aiškinimo ir perėjo prie praktiškesnių, konkretesnių temų: to meto mąstytojams rūpėjo pilietinės visuomenės gyvenimas ir politika, žmogaus prigimties paslaptys, pasaulio sandara, gamtos dėsniai.
Renesansas išlaisvino literatūrą. Joje ryškios dvi susijungiančios linijos: liaudiškoji tradicija ir mokslinga poezija, ateinanti iš antikos kultūros. Iš liaudies...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!