Augalų selekcija

AUGALŲ SELEKCIJA Dabar auginami kviečiai, ryžiai ir kiti javai labai skiriasi nuo savo laukinių protėvių. Žemdirbiai išvedė juos atrinkdami sėklas tų augalų, kurie pasižymėjo geriausiomis savybėmis, ir taip įtvirtino genetinius pokyčius. Augalų selekcininkų tikslas – pagerinti derlių tam tikru požiūriu. Pvz., buvo išvesti tokie juodieji serbentai, kurių uogos auga ant kvadrato formos krūmų briaunų, todėl juos daug lengviau mechanizuotai rinkti. Pagal tradicinę selekcijos programą pirmiausiai parenkami pageidaujamų požymių turintys tėviniai augalai. Po sukryžminimo gautos sėklos surenkamos ir įvertinamos. Selekcininkai tikisi, kad naujai išaugę augalai turės geresnę požymių kombinaciją negu bet kuris iš tėvų. Augalų selekcijos programos programa. AUGALŲ SELEKCIJOS RAIDA IR PASIEKIMAI LIETUVOJE Augalų selekcija Lietuvoje pradėta 1922 metais, Dotnuvos selekcijos stotyje. Stoties įkūrėjas ir pirmasis jos vadovas buvo prof. D.Rudzinskas, savo selekcinę veiklą pradėjęs 1902 m. Maskvoje. Genetinė bazė naujų veislių kūrimui buvo surinktos vietinės augalų veislės bei selekcinė medžiaga, kurią prof. D.Rudzinskas sukūrė ankstesnėje savo darbovietėje Maskvos selekcinėje stotyje. Prof. D.Rudzinskas Dotnuvoje sukūrė 39 augalų veisles. Pirmaisiais stoties veiklos metais pagrindinis metodas buvo analitinė selekcija, kai veislės buvo atrenkamos iš populiacijų ar pirminių veislių. Vėliau buvo plačiau taikoma tada vadinta sintetinė selekcija, kai pradinė selekcinė medžiaga buvo gaunama kryžminant jau esamas veisles. 1922- 2002 metų laikotarpyje buvo naudojamos kelios selekcijos schemos. Jos keitėsi priklausomai nuo turimos selekcinės technikos ir reikalavimų naujoms veislėms. Pastaruoju metu pasikeitė veislių išlyginimo ir grynumo reikalavimai. Dėl to linijų selekcija pradėta vykdyti ne F2, bet F6 kartoje. Šiuo tikslu į selekcijos schemas įjungiami ir biotechnologiniai metodai. 1922- 2002 m. laikotarpyje Dotnuvos selekcijos stotyje ir Lietuvos žemdirbystės institute buvo sukurta 254 augalų veislės. Nacionaliniame augalų veislių sąraše Lietuvos žemdirbystės instituto sukurtos veislės sudaro nuo 15,3 iki 100 %. Sėklinių pasėlių tarpe šio instituto veislės užima 18,6- 100 %. Lietuvai ruošiantis stoti į ES, be to, ir dėl Lietuvos įsipareigojimų OECD organizacijai, į kurią ji priimta 1999 metais, pradėta pertvarkyti sėklų sertifikavimo sistema, modernizuojama nacionalinė augalų selekcija, parengti nauji augalų veislių apsaugos, sėklininkystės bei genetiškai modifikuotų organizmų įstatymai. Vykdydama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 140 (2000-05-02) ,,Dėl javų, žolių ir aliejinių bei pluoštinių augalų sėklos sertifikavimo pagal OECD schemas“, Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2001 metais pradėjo vegetacinius bandymus. Minėti bandymai yra sudedamoji sėklos serifikavimo Europos Sąjungoje dalis. Jais siekiama užtikrinti tiekiamos į rinką sertifikuotos sėklos veislės tapatumą bei veislinį grynumą. Todėl greta pasėlių aprobacijos ir sėklos kokybės nustatymo laboratorijoje privalu vykdyti ir vegetacinius bandymus. Tik tada Lietuvos sėklos augintojai galės sertifikuoti ir tiekti į rinką kokybišką sėklą, deramai konkuruoti su kitų šalių sėklos augintojais. 2001 metais vegetaciniuose bandymuose buvo tikrinamos tik lietuviškos javų veislės, o 2002-2003-iaisiais pradėtos papildomai tirti ir užsienietiškos, įrašytos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą. Lietuvai tapus ES nare, reikia vadovautis atitinkamų ES direktyvų nuostatomis, todėl privalu vykdyti vegetacinius bandymus visoms javų, daugiamečių žolių, aliejinių ir pluoštinių augalų, taip pat ir runkelių bei daržovių (lietuviškų ir užsienietiškų veislių) sertifikuojamoms sėklos siuntoms. Sėklos kokybės sertifikatas galės būti išduodamas, jeigu vegetacinių bandymų rezultatai bus teigiami. Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, aprobuotuose sėkliniuose grūdinių augalų pasėliuose 2003 metais buvo užauginta 22,7 tūkst. t sėklinės medžiagos: 16 tūkst. t žieminių javų, 6,4 tūkst. t vasarinių javų ir 357 t ankštinių augalų. Tai sudarė apie 10 proc. visos tais metais sunaudotos grūdinių augalų sėklos. 2004 metų pavasarinei sėjai pagaminta 53 proc. daugiau javų ir daugiau kaip du kartus ankštinių augalų sertifikuotos sėklos, palyginti su 2003 metų pavasarine sėja. Tuo tarpu Danijoje sertifikuota sėkla apsėjama 90 proc., kitose ES šalyse – beveik 50–60 proc. visų pasėlių. Augalų sėklininkystė ir selekcija kelia šalies ūkio stabilumą, didina žemdirbių ir šalies biudžeto pajamas. Konkurencingų veislių sėkla, sertifikuota pagal ES reikalavimus, gali būti eksporto objektas. Paskutinio agrocheminio tyrimo duomenimis, Lietuvos Respublikoje yra 618 870 ha, arba 18,7% rūgščių dirvų, iš jų labai rūgščių – 1,5%, vidutiniškai rūgščių – 7,0% ir silpnai rūgščių – 10,2 %. Natūralūs dirvožemio rūgštėjimo procesai susiję su žemės ūkyje naudojamomis mineralinės trąšomis. Dirvų rūgštėjimą veikia ir atmosferos teršalai. Viena iš dirvožemio rūgštėjimo priežasčių yra SO2 ir Nox emisijos į orą ir to sąlygotas didėjantis kritulių rūgštingumas. Rūgščių lietų poveikis didina dirvožemio rūgštėjimą, kurio intensyvumas priklauso ne tik nuo patenkančio rūgščių kritulių kiekio, bet ir nuo dirvožemio buferinio pajėgumo, t.y. nuo jame esančių cheminių medžiagų, galinčių neutralizuoti rūgštis. Metalų toksiškumas augalams dažniausiai susijęs su žemu dirvožemio pH. Kadangi aliuminis labiausiai paplitęs žemės plutoje metalas, jo toksiškumas laikomas pagrindiniu žalingu veiksniu augalams, augantiems dirvožemiuose, kurių pH

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!