Aukštųjų mokyklų bibliotekų istorija

ĮVADAS Šiuolaikinėje visuomenėje universitetai tampa pagrindiniais žinių centrais, kuriančiais, saugančiais ir skleidžiančiais žinias, gyvybiškai būtinas socialiniam ir ekonominiam visuomenės gerbūviui. Šiuolaikiniame universitete jo biblioteka yra ne tik pagrindinis mokslui ir studijoms reikalingos informacijos ir žinių šaltinis, bet ir kompiuteriniais tinklais skleidžiamos informacijos prieigos organizatorė, vietiniais žinijos vartais, atveriančiais kelius į pasaulinius informacijos išteklius. Lietuvoje yra penkiolika valstybinių aukštųjų mokyklų. Kiekviena jų turi savo atskirą biblioteką, kuri gali pasigirti gausiais fondais bei istorija.Šiame darbe analizuojama ir lyginama Lietuvos aukštųjų mokyklų (VU, KU, KTU) bibliotekų istorija, atsižvelgiant į keletą aspektų. Valstybinės aukštosios mokyklos Universitetai: 1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 2. Kauno medicinos universitetas 3. Kauno technologijos universitetas 4. Klaipėdos universitetas 5. Lietuvos kūno kultūros akademija 6. Lietuvos muzikos ir teatro akademija 7. Lietuvos veterinarijos akademija 8. Lietuvos žemės ūkio universitetas 9. Mykolo Romerio universitetas 10. Šiaulių universitetas 11. Vilniaus dailės akademija 12. Vilniaus Gedimino technikos universitetas 13. Vilniaus pedagoginis universitetas 14. Vilniaus universitetas 15. Vytauto Didžiojo universitetas Nevalstybinės aukštosios mokyklos Universitetai: 1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas 2. LCC tarptautinis universitetas 3. Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija 4. Europos Humanitarinis Universitetas 5. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla 6. Vilniaus verslo teisės akademija 7. Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius. Universiteto bibliotekos pradžia – 1570 m., kai įkuriant jėzuitų kolegiją kartu suformuota ir biblioteka. Bibliotekos pagrindą sudarė Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Au­gusto bei Vilniaus vyskupo sufragano Georgijaus Albinijaus rinkiniai. 1580 m. miręs Vilniaus vyskupas ir Universiteto steigėjas Valerijo­nas Protasevičius testamentu Universitetui užrašė keletą tūkstančių knygų. Per du šimtus jėzuitų vadovavimo Universitetui metų bib­liotekos fondai pagausėjo nuo 4,5 tūkstančio tomų 1579 m. iki 11 tūkstančių tomų 1773 m. Panaikinus 1773 m. Jėzaus Draugiją, pakito mokslo ir studijų pobūdis. 1804 m. Universiteto bibliotekai vadovauti paskirtas Gotfrydas Ernestas Grodekas (1762–1825). Jo pastangomis Universiteto biblioteka tapo prieinama Vilniaus visuomenei. Vilniaus universiteto biblioteka, palyginti su kitomis to meto Rusijos imperijos bibliotekomis, buvo pasiekusi pažangiausių to meto Europos bibliotekų lygį. 1832 m. Vilniaus universitetas uždaromas – tai kartu vienas liūdniausių ir bibliotekos istorijos puslapių: didelė dalis bibliotekos fondų buvo išdalyta įvairioms carinės Rusijos mokslo įstaigoms ir išvežta iš Vilniaus. 1856 m. pradėjo veikti Archeologijos komisijos Senienų muziejus, o prie jo įsteigtas Skaitymo kabinetas. 1867 m. Senienų muziejus ir Skaitymo kabinetas reorganizuoti į Vilniaus viešąją biblioteką ir muziejų. Bibliotekai atiduodamos po 1831m. ir 1863 m. sukilimų uždarytų mokyklų, vienuolynų, konfiskuotų dvarų, privačių asmenų kolekcijos, sudariusios apie 200 tūkstančių tomų vertingų knygų ir rankraščių fondą. 1914 m. bibliotekos fondas buvo per 300 tūkstančių tomų ir užėmė ketvirtą vietą tarp Rusijos imperijos bibliotekų. Pirmojo pasaulinio karo metu biblioteka vėl niokojama, knygos vežamos į Rusiją. Universiteto bibliotekos fondai, nors ir nuniokoti, išliko dar gana gausūs. Senoji Universiteto biblioteka atgijo 1919 m. atkūrus Vilniaus universitetą. Kilęs Antrasis pasaulinis karas jos darbą vėl nutraukė. Po karo reikėjo skubiai tvarkyti sugriautą Universitetą ir jo biblioteką. Bibliotekai pavyko susigrąžinti apie 13 tūkstančių tomų vertingos literatūros, kuri įvairiais laikotarpiais buvo išvežta iš bibliotekos. Paminėtini šie svarbesni 1945–1995 m. Vilniaus universiteto bib­liotekos veiklos laikotarpio įvykiai: bibliotekos (1970) ir Universiteto (1979) 400 metų jubiliejiniai renginiai, pastatytos dvi knygų saugyk­los, įkurti nauji skyriai (Restauravimo skyrius – 1968 m., Grafikos kabinetas – 1969 m.), pradėti nauji darbai, pavyzdžiui, imta formuoti dovanotų knygų kolekcijas ir t. T. 1948–1964 m. bibliotekai vadovavo Levas Vladimirovas (1912-1998). Jo dėka Vilniaus universiteto biblioteka nuo 1965 m. yra Jungtinių Tautų Organizacijos ir jos padalinių depozitinė biblioteka, gauna JTO ir jos padalinių – UNESCO, Pasaulinės sveikatos orga­nizacijos, Tarptautinės atominės energijos agentūros, Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos, Tarptautinio va­liutos fondo, Pramonės plėtros organizacijos, Tarptautinio teismo –dokumentus. Biblioteka palaiko mainų ryšius su 250 Lietuvos ir užsienio bibliotekų bei mokslo įstaigų. Nuo 1993 m. bibliotekoje veikia elektro­ninis katalogas. Tai pirmasis katalogas Baltijos šalyse, matomas per internetą, kurį galima pasiekti adresu: http://lanka.vu.lt:83/ALEPH Vilniaus universiteto bibliotekos fonduose saugoma 5,3 milijono spaudinių. Bibliotekos pasididžiavimas – senųjų spaudinių, rankraščių, senųjų graviūrų ir kiti specialūs rinkiniai. Seniausia bibliotekos fondo dalis yra Rankraščių skyriaus archyvinė medžiaga. Tai XIII–XX a. dokumentai įvairiomis kalbomis. Visi Rankraščių skyriaus dokumentai suskirstyti į fondus, kurie pavadinti asmenų arba institucijų vardais. Ypač yra svarbūs senojo Vil­niaus universiteto, jo profesorių archyvai. Istorikams labai svarbūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teismų aktai, jos iždo dokumentai, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijos ir kiti senieji aktai. Daug istorinės ir faktinės medžiagos mokslininkai randa įžymių šeimų: Sapiegų, Radvilų, Balinskių, Daugėlų archyvuose. Baudžiavos paliki­mas – XVIII a. vaško lentelės baudžiauninkų lažui žymėti. Neseniai bibliotekai padovanoti XV–XIX a. karaimų rankraštinės knygos ir do­kumentai. Kitą dalį Rankraščių skyriaus fondo sudaro pergamentų, gaidų, autografų, fotografijų, meno kūrinių rinkiniai. Kiekvienais me­tais rankraštynas papildomas naujais dokumentais – mokslo, kultūros, literatūros ir meno istorijai nusipelnusių asmenų archyvais. Vilniaus universiteto biblioteka turtingiausia Lietuvoje ir viena iš turinčių daugiausia senų spaudinių bibliotekų Vidurio ir Rytų Europoje. Tai iki 1800 m. išleisti leidiniai: inkunabulai, XVI–XVIII a. spau­diniai, leidiniai kirilicos ir graždankos šriftais, senos knygos latvių, estų kalbomis. Senų spaudinių fondas – per 178 tūkstančius leidinių. Didžiausias Lietuvoje inkunabulų (iki 1501 m. spausdintų knygų) rinkinys turi 313 vienetų. XVI a. knygų fondą sudaro 5,5 tūkstančio leidinių. Tarp jų – Mi­kalojaus Koperniko veikalas apie dangaus sferų judėjimą. Ypač brangios bibliotekai jos pirmosios knygų kolekcijos, nors iki šių dienų jų išlikę nedaug. Senų spaudinių rinkinį sudaro per 19 tūkstančių XVII a. knygų. Čia yra pirmasis Kryžiuočių ordino istoriografinis šaltinis (Petrus Dusburg. Chronicon Prussiae. Jenae, 1679).Retų spaudinių skyriuje sukauptas turtingas lietuviškų leidinių ir lituanistikos rinkinys. Jame yra per 12 tūkstančių knygų. Įdomus ir turtingas yra Universiteto bibliotekos kartografijos rinki­nys. Jame saugoma per 1000 senųjų atlasų ir 10 000 žemėlapių. Vil­niaus universiteto profesoriaus Joachimo Lelevelio atlasų ir žemėlapių kolekcija sudaro bibliotekos kartografijos rinkinio pagrindą. 1998 m. biblioteka parengė ir išleido pirmą kompaktinį diską „Vil­niaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai“ lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis. Disko išleidimą finansavo UNESCO. VU bibliotekos misija – teikti pasaulinio lygio bibliotekines ir informacines paslaugas, atitinkančias nuolat besikeičiančius universiteto, šalies ir tarptautinės akademinės bendruomenės poreikius. KLAIPĖDOS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA Klaipėdos universiteto biblioteka, kaip ir Universitetas, įkurta 1991 metais, kai buvo sujungti Klaipėdoje veikusių dviejų aukštųjų mokyklų fakultetai – Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo ir Kauno technologijos universiteto Klaipėdos fakultetai. Šių fakultetų bibliotekų fondai sudarė Universiteto bibliotekos fondo branduolį. Klaipėdos universiteto biblioteka yra savarankiškas Universiteto padalinys. Prieš pradedant bibliotekos darbą, ilgai buvo svarstomas tinkamiausias modelis tam, kad aprūpintų studentus bei dėstytojus norimomis žiniomis. Tačiau tuo metu bibliotekos fonduose buvo tik sovietiniai vadovėliai, kurie šių poreikių nepatenkino. Pirmaisiais darbo metais KUB bibliotekos darbuotojai daug keliavo, lankėsi kitose Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekose, kurios ir padėjo sukaupti reikiamą fondą – dalijosi savo mainų bei rezerviniais fondais. Galiausiai buvo prieita prie galutinio bibliotekos modelio: 1.Centrinė biblioteka, kurioje sutelkti centralizuoti bibliotekiniai procesai – administravimas, spaudinių komplektavimas bei tvarkymas, informacinių paslaugų teikimas, retų spaudinių, kolekcijų, rankraščių skyriai ir 2.Fakultetinės bibliotekos, aptarnaujančios kiekviena savo fakultetus – jose kaupiama šakinė, daugiausia mokomoji literatūra. Bibliotekos struktūra vis dar nuolat tobulinama. Šiuo metu KUB yra turtingiausia visoje Vakarų Lietuvoje. Ji garsėja savo didele spaudinių įvairove. Šios biblitoekos fondą sudaro naujausia mokslinė literatūra, išeivijos leidiniai, keletas kolekcijų (K. Pemkaus, A.Lymanto ir V. Pėteraičio, Vl. Nausėdo). Fonde yra 453 511 egzempliorių, o per 2008 m. jis papildytas dar 17 169 egzemplioriais. Šiandien biblioteka jau gali didžiuotis sukurtu el. Katalogu, kuriuo naudojasi ne tik šios bibliotekos nariai, bet sukurtus įrašus kopijuoja ir kitų bibliotekų kolegos. Elektroniniame kataloge dabar per 82 tūkst. Bibliografinių įrašų, tačiau tokio rezultato prieita tik tuomet, kai buvo pradėta įsisavinti bibliotekinė programinė įranga ALEPH 500 ir kompiuterizuoti bibliotekos veiklos procesai visuose padaliniuose. Kadangi biblioteka įkurta ganėtinai neseniai, lyginant su kitomis aukštųjų mokyklų bibliotekomis, ji susilaukia didesnio ES dėmesio siekiant ją įtraukti į projektus Baltijos šalyse. KUB taip pat dalyvauja projektuose: eIFL.net, Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas (LABT), Paramos mokslinių žurnalų prenumeratai projektas (JDP), bei yra įvairių organizacijų narė: IAML (Tarptautinė muzikos bibliotekų asociacija); LIBER (Europos mokslinių bibliotekų asociacija); LABA (Lietuvos akademinių bibliotekų asociacija); LABT (Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas); LBD (Lietuvos bibliotekininkų draugija); LMBA (Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija). Tai didžiulis pasiekimas ir pranašumas prieš kitas akademines bibliotekas, atsižvelgiant į neilgą KUB gyvavimo laikotarpį. Bibliotekos misija – atsižvelgiant į numatomus pokyčius universiteto mokslo ir studijų procese, globalizacijos, Europos integracijos, informacinės ir žinių visuomenės plėtros bei visą gyvenimą trunkančių studijų perspektyvoje, KU biblioteka savo misiją supranta kaip universiteto bendruomenės informacinių mokslo ir studijų poreikių tenkinimą. KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA Antrieji Kauno technologijos universiteto rūmai, kuriuose yra įsikūrusi Centrinė biblioteka, pateko į lietuvių kultūros ir mokslo istoriją labai svarbiame tarpukario nepriklausomos valstybės kūrimo etape. 1922 m., įkūrus Kauno universitetą, atsirado galimybė steigti mokslinę biblioteką Lietuvoje. Kauno universiteto biblioteka įkurta 1923 m. sausio 1 dieną. Jai atiteko Didžiųjų rūmų K. Donelaičio gatvės korpuso pusrūsis ir patalpa 100 vietų studentų skaityklai pirmajame kraštinio rizalito aukšte. Vėliau greta buvo įrengta nedidelė profesorių skaitykla. Bibliotekos fondo saugyklą, administraciją ir bibliotekininkų darbo vietas teko sutalpinti pusrūsyje. Biblioteka turėjo atskirą įėjimą iš rūmų kiemo Žemaičių gatvės pusėje. Tuo metu tai buvo vienintelė mokslinė biblioteka Lietuvoje. Nuo 1923 m. iki 1944 m. vasaros bibliotekai vadovavo žymiausias lietuvių bibliografas prof. Vaclovas Biržiška. 1929 m. biblioteka persikėlė į Didžiuosius (dabar Antruosius) rūmus. Biblioteka neapsiribojo vien Universiteto bibliotekos rėmais ir tapo mokslinės veiklos centru. Fonde sukaupti rankraščių turtai atvėrė galimybę leidybiniam darbui. Su biblioteka tiesiogiai siejasi “Lietuviškosios enciklopedijos” leidimas, prasidėjęs 1930 m. Jos rengimas buvo neįmanomas be turtingos fondo medžiagos. Kadangi enciklopedijos vyriausiuoju redaktoriumi buvo Vac. Biržiška, bibliotekoje rinkosi jos bendradarbiai, čia gimė sumanymai, vyko darbų aptarimai. Biblioteka 1937 m. atgaivino tęstinį leidinį “Mūsų senovė”, kuriame publikavo XIX a.- XX a. pradžios dokumentus, skelbė lietuvių kultūros istorijos medžiagą. Ji buvo Lietuvos nacionalinės bibliografijos centras, čia veikė Bibliografijos institutas. 1926 m. išleistas faksimilinis M. Daukšos “Postilės” (originalas - 1599 m.) leidinys(nuotraukoje M.Daukša “POSTILLA CATHOLICKA”). Biblioteka rengė, o vėliau ir leido žurnalą “Bibliografijos žinios”. Čia įsikūrė Lietuvos bibliotekininkų draugijos veiklos centras. Nuo 1934 m. bibliotekoje veikė dar vienas svarbus padalinys - Vaižganto muziejus. Rašytojo testamentu jai atiteko J. Tumo-Vaižganto palikimas (biblioteka, baldai, paveikslai). Bibliotekos fondai sparčiai augo. 1933 m. juose buvo per 100 000, o 1950 m. - per 405 000 egzempliorių. Privalomasis egzempliorius, leidinių pirkimas, dovanos ir mainai buvo svarbiausi komplektavimo šaltiniai. Veiklos pradžioje dovanos turėjo lemiamą įtaką fondo augimui. Biblioteka atliko svarbiausias nacionalinės bibliotekos funkcijas. Ji formavo kuo pilnesnį Lietuvos ir užsienio leidinių, atitinkančių valstybės poreikius, fondą. Vac. Biržiška bibliotekai vadovavo iki 1944 m. 1950 m., reorganizavus Kauno universitetą, bibliotekos patalpos ir didžioji fondo dalis atiteko Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. spalio mėn. - Kauno technologijos universiteto) bibliotekai. Daugelis bibliotekos veiklos krypčių pasikeitė, bet ji ir toliau vykdė aukštosios mokyklos bibliotekos funkcijas. Dabar ji yra viena didžiausių Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų. Šiuo metu KTU bibliotekos fonde yra per du milijonus spaudinių, skirtų studijoms ir moksliniam darbui aprūpininti. Fondą sudaro gamtos, taikomųjų, technikos ir humanitarinių mokslų spaudiniai. Didžiausią fondo dalį sudaro technikos mokslo literatūra (apie 65%). KTU biblioteka dalyvauja knygotyros darbe, rengia bibliografines priemones. Šiandien biblioteka yra vienintelė Kaune ir Kauno apskrityje kuri perka ir saugo gamtos ir technikos mokslų literatūrą. Biblioteka komplektuoja literatūrą pagal studijų ir mokslo kryptis Universitete, yra atvira visuomenei. Nuo 1999 m. Bibliotekoje funkcionuoja integrali bibliotekinė sistema ALEPH500. Skaitytojai aptarnaujami 7 abonementuose ir tarpbibliotekiniame abonemente (TBA),  11 skaityklų, , 2 Interneto svetainėse, Retų knygų ir Informacinių paslaugų skyriuose. Biblioteka keičiasi spaudiniais su 28 bibliotekų ir mokslo įstaigų iš viso pasaulio. KTU fakultetai išsidėstę įvairiose Kauno miesto dalyse ir Panevėžio mieste, todėl jų bibliotekose (abonementuose ir skaityklose) spaudiniai komplektuojami pagal fakultetų studijų ir mokslinio darbo kryptis. Centrinėje bibliotekoje saugomas fondas (mokslinės knygos, periodiniai leidiniai, standartai, disertacijos, disertacijų tezės, mokslinių darbų ataskaitos) apima visų KTU studijų ir mokslo krypčių literatūrą. Kaupiami ir kompaktiniai diskai. Skaitytojai gali pasinaudoti juose esančia informacija. VUB, KUB IR KTUB PALYGINIMAS Lyginimo aspektai Aukštoji mokykla Įkūrimo metai Dokumentų fondų vystimasis Naujų technologijų panaudojimas Vilniaus universitetas 1570 m. Bibliotekos pagrindą sudarė Žygimanto Au­gusto ir G.Albinijaus rinkiniai. Vėliau fondas pagausėjo 7tūkst. egzempliorių. Dabar saugoma daugiau nei 5mln. egzempliorių. Nuo 1965 m. veikia elektroninis katalogas (pirmasis el. katalogas Baltijos šalyse, nuo 1994 m. prieinamas per internetą), kuriamas pirmasis Lietuvoje jungtinis elektroninis katalogas. Klaipėdos universitetas 1991 m. Pradedant veiklą fondo branduolį sudarė ŠPI ir KPI fakultetų bibliotekų fondai. Pirmais metais fonduose – daugiausiai sovietiniai vadovėliai, vėliau fondą parėmė kitos bibliotekos. Šiuo metu yra 453 511 egz. Šiuo metu biblioteka turi 51 kompiuterizuotą skaitymo vietą, gerai įrengtą mokymo klasę, prenumeruoja elektronines duome- nų bazes. Įdiegta programinė įranga ALEPH500 ir sukurtas el. katalogas, kuriame daugiau nei 82 tūkst. bibliografinių įrašų. Kauno technologijos universitetas 1922 m. Bibliotekos gyvavimo pradžioje dovanos turėjo lemiamą įtaką fondo gausėjimui. Šiuo metu saugoma apie 2 mln. egzempliorių. Veikia programinė įranga ALEPH500, taip pat parengti projektai (LIBIS, LABT, DELICATE), kurie modernizavo IT naudojimą bibliotekose. IŠVADOS Galima teigti, kad ir anksčiau, ir šiais moderniais laikais aukštųjų mokyklų bibliotekos tinkamai atlieka savo pagrindines funkcijas: kaupia ir saugo dokumentų fondą, kuris tenkina mokslinių tyrimų įstaigos poreikius naudotis dokumentais bei informacija, aptarnauja vartotojus ir dalyvauja formuojant Lietuvos bibliotekų fondą bei kuriant bibliotekų informacijos sistemą. Spartus naujų technologijų atsiradimas ir panaudojimas, skatina akademines bibliotekas modernizuotis ir prisitaikyti prie visuomenės poreikių. Šis veiksnys inspiruoja bibliotekos, kaip informacijos sklaidos, kultūros, mokslo ir švietimo sričių institucijos, tobulėjimą. BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS 1. PUPELIENĖ, Janina. Pirmo jubiliejaus sulaukus. Tarp knygų, 2002, Rugsėjis. 2. Vilniaus universitetas. Vilniaus universiteto biblioteka [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2009 m. kovo 4 d.] Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!