Autoritariniai režimai: ištakos, bruožai ir klasifikavimas

Įvadas
1
Autoritarinis valdymas – vyraujanti forma
Tarp dviejų kraštutinumų – demokratinio valdymo ir totalitarinio – centrinę vietą užima autoritarinis valdymas. Tikslų autoritarinio valdymo apibūdinimą pateikia Nisbetas:
Nuolatinės represijos, išskirtinis armijos vaidmuo tikslui pasiekti, naudojamos tokios priemonės, kaip kankinimai, įkalinimai be kaltinimo pateikimo ir neatidėliojamos anoniminės egzekucijos. Tačiau tuo pat metu, priešingai nei totalitarizme, autoritarinės vyriausybės valdžia yra natūraliai apribojama iš esmės laisvų institutų – šeima, klanas ir giminė, bažnyčia, socialinė klasė, kaimas ir miestas, kooperatyvumas ir susivienijimas, - reikalaujančių ir dažniausiai gaunančių juridines autonomijos teises. Autoritarinėse visuomenėse, griežtai laikomasi tradicinių vertybių, ypač giminystės ryšių, religijos ir regioninės kultūros.
Demokratinis valdymas, išskyrus nepavykusį Graikijos eksperimentą, yra santykinai nauja idėja. Totalitarinis valdymas – esminiai šiuolaikinis išradimas. O autoritarinės valstybės gyvuoja nuo seniausių laikų. Pirma raštiškai paminėta organizuota valdymo forma buvo autoritarinė. Todėl galima autoritarinį valdymą vadinti “ normalia“ valdymo forma.
Autoritarinio valdymo tipologija
I. Konservatyvūs režimai.
A. Tradicinės monarchijos su valdančiomis grupėmis, besiremiančiomis šeimyninio paveldimumo principu, be žymesnės politinės infrastruktūros. Pavyzdžiai: Marokas, Nepalas, Kuveitas.
B. Diktatūros priklausančios nuo diktatoriaus asmenybės. Pavyzdys: Malavi.
II. Radikalūs režimai.
A. Teokratijos, siekiančios masių paramos. Pavyzdys: Iranas.
B. Militaristiniai režimai, siekiantys įdiegti ideologiją. Pavyzdys: Alžyras.
III. Režimai su formalizuotais demokratiniais rinkimais ir tam tikru partijų pasirinkimu, bet ribojantys elito formavimo sąlygas. Pavyzdžiai: Taivanis, Pietų Afrika, Nikaragva.
IV. Militaristiniai režimai be dominuojančios ideologijos.
A. Tiesioginis karinis valdymas, besiremiantis puču. Pavyzdys: Nigerija.
B. Civiliniai- kariniai režimai, kur valdžia pasiskirsto tarp karinio ir civilinio vadovavimo. Pavyzdžiai; Čilė, Egiptas.
2
V. Kleptokratijos, valdomos savivalių, kurių svarbiausias tikslas yra asmeninis praturtėjimas. Pavyzdžiui: Haitis (valdant Duvalierui) , Filipinai ( valdant Marcosui) .
Autoritarizmo esmė
Demokratija – ne vienintelė ir net nelabiausiai paplitusi visuomenės politinės organizacijos žmonijos istorijoje forma. Natūraliai, istoriškai besivystanti ir gilėjanti socialinių bendrijų ekonominė ir politinė diferenciacija objektyviai lėmė visuomenės susiskaldymą, kuris neišvengiamai didino grėsmę jos egzistavimui. Politinio susitelkimo būtinumas diktavo pagrindinių sociumo sferų valdymo koncentraciją. Įvairiuose regionuose susiklėsčiusios geografinės – demografinės ir istorinės –ekonominės aplinkybės lėmė kolektyvinių bei individualių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!