Baltijos jūros aplinkosauginė būklė

Taigi šio referato tikslas yra apžvelgti Baltijos jūros charakteristikos ypatybes ir nustatyti pagrindines taršos rūšis, sąlygojančias Baltijos jūros ekologinę būklę. Trumpos apimties moksliniu – referatu siekiu apžvelgti tik pagrindines ir didžiausią grėsmę keliančias taršos rūšis.
Referate pasitelkiu duomenų rinkimo metodą, o surinktus duomenis panaudosiu atsakant į savo tyrimo krypties klausimus. Naudosiuos įvairia literatūra – knygomis, konferencijų pranešimais, mokslinių žurnalų straipsniais, politikų pasisakymais viešojoje erdvėje. Renkuosi įvairias informacijos sklaidos priemones, nes nagrinėjama tematika ypatingai subtili ir būtina įvertinti skirtingų mokslo sferų atstovų pasisakymus.
Šio referato uždaviniai yra surasti ir sistemiškai pateikti pagrindinius faktus apie Baltijos jūrą, išskirti pagrindines taršos rūšis ir trumpai apžvelgti kaip jos įtakoja jūros ekologinę būklę. Pasitelkiant mokslo darbų medžiagą prognozuoti artimiausias tendencijas ir rasti siūlomus sprendimo būdus.
Baltijos jūros charakteristikos.
Prieš pradedant nagrinėti tam tikras objekto problemas, reikėtų susipažinti su pačiu tyrimo objektu. Kalbant apie jūros ekologinę būklę yra svarbūs įvairūs parametrai. Geografinė padėtis lemia tai, kaip klimatas, pavieniai atmosferos veiksniai veikia jūros vandenį ar ištisą ekosistemą. Kaip jūrą veikia kiti įtekantys ir ištekantys vandenys. Tai lemia jūros savaiminio valymosi procesą. Geopolitinė padėtis leidžia nuspėti į jūrą įtekančių teršalų kiekį, pobūdį, priežastis, kylančias grėsmes.
Prof. habil. dr. Dimitrijus Styra savo straipsnyje Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo žurnale „Journal of environmental engineering and landscape management“ Baltijos jūrą apibudina taip: „Baltijos jūra – uždara jūra. Ji per siaurus Danijos sąsiaurus siejasi su Šiaurės jūra. Baltijos jūra nusidriekusi iš pietvakarių į šiaurės rytus. Tolimiausias šiaurinis jos taškas yra netoli poliaračio (650 40’ š.pl.) o pietinis - apie 530 45’ š.pl. Taigi pagal platumą ji užima 12 laipsnių, o pagal ilgumą - nuo 9010’ iki 30015’ r.ilg. Atskiros Baltijos jūros dalys priklauso skirtingoms geologinėms ir klimatinėms zonoms. Baltijos jūrai priklauso ir didelės įlankos – Botnijos, Suomių, Rygos, taip pat keletas nedidelių – Kuršių, Vyslos (Aistmarės) ir kitos. Baltijos jūros paviršinių vandenų plotas apie 415 000 km2,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!