Baltijos valstybių ekonomika 1989-2005 metais

Nuo 1990 metų kovo 11 iki tikro nepriklausomybės įtvirtinimo 1991 metų rugpjūčio mėnesį Lietuva pirmavo konfrontuodama su Kremliumi. Tačiau 1988-1989 metais Estija keliais mėnesiais buvo aplenkusi kitas kelyje į nepriklausomybę.
Visgi kelią patriotinėms demonstracijoms bei įžvalgoms 1987-1988 metais neabejotinai nutiesė Latvija, atsargiausioji iš visų trijų Baltijos valstybių.
Toks trijų Baltijos valstybių „varžymasis“ nuolat tęsėsi ir jau įtvirtinus nepriklausomybę. Šiame rašto darbe bus apžvelgiami pirmieji Baltijos valstybių žingsniai ekonomikos srityje bei kaip vystėsi ekonomika Baltijos respublikose nuo nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų.
Pateikti esamų aiškinimų, kurių objektas yra Baltijos valstybių postsocialistinės transformacijos eigos ir ekonominių rodiklių skirtumai, apžvalgą, palyginimą bei įvertinimą.
Tyrimo uždaviniai:
1) Apžvelgti Baltijos valstybių ekonomine politiką pirmaisiais nepriklausomybės metais.
2) Palyginti Baltijos šalių vykdytas reformas.
3) Išsiaiškinti su kokiomis kliūtimis susidūrė šios šalys.
Tyrimo metodai: Darbe naudoti šie tyrimo metodai: įvairių literatūrinių šaltinių ir internetinių puslapių informacijos analizė, duomenų sisteminimas, lyginamoji teorinės medžiagos ir statistinių duomenų analizė.
BALTIJOS VALSTYBĖS PRIEŠ SSRS ŽLUGIMĄ
Lygindami trijų Baltijos šalių vidaus ekonomikos sąlygas, turime pažymėti ir tą svarbią aplinkybę, kad jos labiausiai supanašėjo sovietinio laikotarpio pabaigoje. Kai 19a. geležinkelio linijos susiejo Baltijos uostus dabartinėje Estijoje bei Latvijoje su Rusijos regionais, jie tapo svarbiais Rusijos pramonės centrais. Tuo tarpu Lietuvos teritorija liko nuošalyje, kurios žemės ūkyje dominavo valstietiška gamyba, o miestai menkai plėtojosi.
„Atotrūkis tarp Estijos bei Latvijos ir Lietuvos ekonominio išsivystymo išliko ir tarpukario metais, tuomet Baltijos šalių ekonominė raida buvo orientuota į agrarinės ekonomikos tipą. Lietuva įsibėgėjo tik sovietinės okupacijos laikotarpiu, šeštamaje ir ypač septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje.“2
Skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, Lietuvoje industrializacijos metu padidėjųsį darbo jėgos poreikį patenkino ne imigracija iš kitų sovietinių respublikų, bet migracija į miestus iš lietuviškų kaimo vietovių. Taip Lietuva išvengė kitataučių antpludžio bei gyventojų su kita religija ar kultūra, kas vėliau ypač atsiliepė Estijai bei Latvijai.
Visgi Sovietų Sajungos žlugimo metu Lietuva buvo įveikusi savo ekonominės ir socialinės raidos atsilikimą nuo Estijos, o ypač nuo Latvijos....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!