Bedarbių profesijos rinkimosi ypatumai, įtakojantys socialinę atskirtį

 BEDARBIŲ PROFESIJOS RINKIMOSI YPATUMAI, ĮTAKOJANTYS SOCIALINĘ ATSKIRTĮ TURINYS Įvadas__________________________________________________________3 1. Apsisprendimas filosofine prasme________________________________9 2. Bedarbystė – viena iš nesėkmingo profesijos rinkimosi pasekmių____ 10 3. Socialinė nelygybė ir profesiniai interesai _________________________14 2.1. Profesija kaip pragyvenimo šaltinis__________________________14 2.2. Profesijos pasirinkimas ir žmogaus socialinė vertė______________15 2.3. Mokyklos atrenka žmones visuomenei________________________16 2.4. Jaunimas ir socialinės atskirties pavojus______________________17 4. Profesinio apsisprendimo veiksniai_______________________________20 5. Profesijos rinkimasis – visą gyvenimą trunkantis procesas___________24 5.1. Vaiko profesiniai ketinimai__________________________________26 5.2. Profesijos rinkimasis paauglystėje ir jaunystėje_________________28 5.3.Suaugusiųjų profesinis apsisprendimas_________________________31 6. Nuolatinio profesinio konsultavimo svarba bedarbių profesijos pasirinkimui_________________________________________________34 7. Bedarbių profesijos rinkimosi ypatumų, įtakojančių jų socialinę atskirtį, tyrimai______________________________________________________38 8. Išvados _____________________________________________________49 9. Rekomendacijos______________________________________________50 10. Literatūra ___________________________________________________51 Priedai Į V A D A S Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai plečiasi mokymosi ir karjeros pasirinkimo alternatyvų įvairovė, tačiau kartu ir didėja ir socialinės rizikos laipsnis, nes daug jaunų ir suaugusiųjų žmonių nepajėgia rasti pusiausvyros tarp savo siekių ir visuomenėje egzistuojančių galimybių dinamikos , neturi mokymosi motyvacijos ,profesinės veiklos kūrimo ir įgyvendinimo gebėjimų. Apie tai byloja neracionalus neperspektyvių profesijų rinkimasis ,kuris nulemia bedarbystę . „ Padėti asmeniui įgyti profesinę kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį technologijų, kultūros bei asmeninių gebėjimų lygį ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą – nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų, reikalingų jo profesinei karjerai ir gyvenimo įprasminimui“,- šią siekiamybę rasime Valstybinėse švietimo strategijos 2003 – 2012 m. nuostatose. Žmogaus rengimas darbuotojo vaidmeniui yra vienas svarbiausių kiekvienos valstybės ugdymo sistemos uždavinių. Padėti apsispręsti rinktis profesiją bei tinkamai pasiruošti profesinei veiklai – viena iš kertinių profesinio konsultavimo ir orientavimo veiklos funkcijų. Tyrimo aktualumas – šiandien dalis suaugusiųjų išsilavinusių Lietuvos žmonių ir bedarbių išvyksta į užsienį dirbti nekvalifikuotą darbą , dalis visai nustoja domėtis savo profesine karjera ir tampa ekonomiškai neaktyviais gyventojais. Pašaukimo ugdymas – svarbi mokyklos funkcija. Vienas iš profesijos rinkimosi mokykloje paradoksų – dar įgūdžiai nesusiformavę, žmogus nepažįsta savo veiklos tipo , nežino savo pašaukimo , o rinktis reikia. Su tuo susiduria dauguma abiturientų Lietuvoje . Nagrinėju temą , kuri opi visuomenėje- socialinė atskirtis – tiksliau bedarbystė , dėl nepaklausios profesijos pasirinkimo ar visiško jos neturėjimo. Tema nauja , kadangi tyrinėju suaugusiųjų žmonių profesinio apsisprendimo raidos kelią nuo vaikystės iki dabar. Mažai lietuvių mokslininkų tyrinėta tema . Nedarbas, o ypač jaunimo, dažniausiai suprantamas kaip žmogaus nesugebėjimas rasti darbo ir registravimasis darbo biržoje. Tačiau registracijos darbo biržoje momentas nėra žmogaus bedarbystės pradžia. Tai proceso , prasidėjusio prieš 5 – 10 metų rezultatas . Daugelis net neįtaria, kad pirmuosius žingsnius bedarbystės link žmogus žengia dar bendrojo lavinimo mokykloje. Nepakankamas profesinis orientavimas ir neefektyvus profesinis rengimas padidina atskirų žmonių grupių nedarbo tikimybę, kurią sustiprina žemos tėvų pajamos. Man įdomu buvo tirti kaip suaugusieji , o ypač bedarbiai renkasi profesiją. Darbe norėjau atskleisti jų rinkimosi dinamiką nuo vaikystės ketinimų iki dabar; dėl kokių priežasčių neįsigijo profesijos ir ar dabar norėtų ją įsigyti ? Akcentuoju tam tikras tendencijas, dėl ko problematiška žmogui rinktis profesiją ir kaip tai įtakoja pati mokykla, tėvai, socialiniai – ekonominiai reiškiniai. Tyrimo problema : Bedarbystė – viena iš nesėkmingo profesijos rinkimosi pasekmių. Tiriu bedarbių profesijos rinkimosi veiksnius, įtakojančius jų socialinę atskirtį . Tyrimo objektas – Šilalės darbo biržos bedarbių profesijos rinkimosi ypatumai nuo vaikystės iki dabar. Tyrimo tikslas – atskleisti bedarbių profesijos rinkimosi ypatumus, įtakojančius jų socialinę atskirtį. Tyrimo uždaviniai : 1. Apibūdinti apsisprendimą filosofiniu požiūriu. 2. Teoriškai atskleisti pagrindines bedarbystės priežastis. 3. Analizuoti profesinį apsisprendimą sociologiniu aspektu. 4. Atskleisti profesijos rinkimosi veiksnius. 5. Išnagrinėti profesijos rinkimąsi žmogaus raidos procese. 6. Įvertinti nuolatinio profesinio konsultavimo svarbą profesijos pasirinkimui. 7. Empiriškai ištirti bedarbių profesijos rinkimosi ypatumus, įtakojančius jų socialinę atskirtį. 8. Apibendrinti duomenis ir padaryti išvadas. Hipotezė 1. Bedarbystė – viena iš nesėkmingo profesijos rinkimosi pasekmių. Tyrimo metodika ir organizavimas Tyrimo tikslas – empiriškai analizuoti bedarbių permanentinio profesijos rinkimosi ypatumus. Tyrimo tipas – kiekybinis tyrimas Etiniai tyrimo aspektai- konfediancialumas , geranoriškumas. Atliekant tyrimą buvo pasirinkti tokie tyrimo metodai: ◦ mokslinė literatūros analizė ◦ anketinė apklausa . Tyrimo eiga : ◦ anketos paruošimas ◦ duomenų analizė ◦ išvadų formulavimas Buvo pasirinktas anketinės apklausos metodas , kadangi galima gauti daug informacijos, duomenis lengviau apdoroti, galima apklausti didesnį kieki respondentų. Apklausiant respondentus buvo pateikiama anketa ( Priedas Nr.1 ), kurią sudaro uždari ir atviri klausimai . Anketą galima suskirstyti į dalis. Jas pateikiau lentelėje Nr. 1 1 lentelė Anketos klausimų skirstymo lentelė bedarbių profesijos rinkimosi ypatumams nustatyti Dalis Klausimai pateikti bedarbiams 1. Bedarbystės priežasčių nustatymas 1. Dėl kokių priežasčių tapote bedarbių ? 16. Ar dirbote darbą pagal turimą specialybę? 17. Dėl kokių priežasčių nedirbote darbo pagal turimą specialybę? 2. Profesijos rinkimosi etapų tyrimas nuo vaikystės iki dabar. 3.Kokia pirmoji profesija, apie kurią svajojote būti užaugęs ? 4. Kokią profesiją apsisprendėte rinktis jaunystėje ? 13. Jūsų turima specialybė ? 18. Kokią specialybę svajojate įsigyti dabar ? 3.Veiksnių ir sąlygų, įtakojančių profesijos rinkimąsi atskleidimas 5. Kokios sąlygos, Jūsų nuomone, turi reikšmės Jūsų profesiniam apsisprendimui ? 6.Kas Jums padėjo apsispręsti ? 8. Ar renkantis specialybę domitės apie ją ? 9. Kas labiausiai domino ? 10. Iš kur gavote daugiausia informacijos renkantis profesiją ? 14. Ar ta profesija atitiko Jūsų pašaukimą? 4. Konsultavimosi galimybių ir poreikio Lietuvoje ištyrimas 7. Ar konsultavotės rinkdamiesi profesiją kokiam nors mokyklos, darbo biržos profesinio orientavimo ir informavimo centre ? 11.Ar žinote , kad yra testai , padedantys nustatyti Jūsų veiklos tipą? 12. Ar dalyvavote šiame testavime ? 20. Kokių paslaugų Jums trūksta renkantis profesiją ? 5 . Profesinio neapsisprendimo priežasčių nustatymas 15. Dėl kokios svarbiausios priežasties Jūs neįsigijote specialybės ? 6. Patirties ir patarimų renkantis profesiją kitiems išaiškinimas 19. Ką patartumėt renkantis profesiją , kad išvengtumėt nesėkmių ? 7. Demografiniai klausimai 2. Koks Jūsų išsilavinimas? 21. Jūsų amžius ? 22. Jūsų lytis . 23. Gyvenate. Atlikus apklausą duomenys buvo apdorojami , atliekant statistinius skaičiavimus, naudojantis EXCEL programa . Respondentai Tyrime dalyvavo 165 suaugusieji bedarbiai asmenys , kurie šiuo metu yra registruoti Šilalės darbo biržoje . Respondentų pasiskirstymas pagal amžių: 1 pav. matome, kad didžioji dalis tiriamųjų yra gana jauno amžiaus 18 –25 metų sudarė 33 % , na mažiausias respondentų skaičius yra 26 – 30 metų amžiaus ( 11 % ) 1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ( % ) Respondentų pasiskirstymas pagal lytį: Moterų tyrime dalyvavo 68 %, o vyrų 32 %. Respondentų gyvenamoji vieta : Iš visų 165 tiriamųjų bedarbių 44 gyvena mieste, o 121 kaime. Tyrimai buvo atliekami Šilalės darbo biržoje . Respondentams buvo pristatytas atliekamas tyrimas . Asmenys , atitinkantys tyrimo tikslo grupę, buvo paprašyti užpildyti anketas . Anketavimas vyko geranoriškai, motyvuotai ir anonimiškai. Tyrimo trukmė 2004 metų kovo – liepos mėnuo. 2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ( % ) Respondentai pagal išsilavinimą aiškia matyti 3 pav. ir procentais pasiskirsto taip ; daugiausiai yra su viduriniu profesiniu 33 %., po to su viduriniu – 27 %, aukštesnysis sudaro 18 % , su pagrindiniu išsilavinimu 14 %, nebaigtas pagrindinis 7 % , aukštasis tik 2 asmenys , kas sudaro tik 1 % tiriamųjų. 3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą Pagrindinės sąvokos ir terminai Bedarbiai – norintys dirbti ir ieškantys darbo nedirbantys darbingo amžiaus piliečiai, nepriklausomai nuo to ar jie užsiregistravę darbo biržoje ar ne .Tai bedarbiai plačiąja prasme . Bedarbiai siaurąja prasme – darbingi darbingo amžiaus gyventojai, kurie dėl nuo jų pačių nepriklausančių priežasčių neturi darbo ir užsiregistravę valstybinėje įdarbinimo tarnyboje kaip ieškantys darbo, sugebantys ir pasirengę dirbti ir kuriems įdarbinimo tarnyba negali pasiūlyti tinkamo darbo. Bedarbio statuso suteikimą reguliuoja specialūs įstatymai. Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas ( 5 straipsnis ) taip apibūdina bedarbių sąvoką : „ Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi „. Ši bedarbio sampratą apima tik darbo biržoje užsiregistravusius bedarbius ir neapima tų ieškančių darbo piliečių , kurie nesiregistruoja darbo biržoje. Tie asmenys , kurie nenori dirbti ir neieško darbo priskiriami ne bedarbiams, bet ekonomiškai neaktyviems gyventojams . ( Darbo rinkos terminai ir sąvokos. 1998., p. 10,11) Profesija – atitinkamomis žiniomis, mokėjimais, sugebėjimais ir įgūdžiais pagrįstos žmonių veiklos kombinacijos, teikiančios jiems materialinio apsirūpinimo ir aktyvaus įsijungimo į visuomeninio gyvenimo struktūras prielaidas. (Laužackas R.1999, p. 29 ) Profesinis orientavimas,-moksliškai pagrįstų priemonių sistema, padedanti jaunimui išsirinkti profesiją; remiasi ekonomikos, sociologijos, psichologijos, pedagogikos, medicinos duomenimis.( Sociologijos žodynas.1993 p. 182 ) Ketinimas - ,intention, vorhaben, -1) pasyvus motyvas veikti; 2) negalutinis apsisprendimas po svarstymų ir vidinių konfliktų; 3) apsisprendimas ateityje veikti numatyta kryptimi. Ne visada toks ketinimas tampa galutiniu apsisprendimu veikti.( L. Jovaiša . 1993 p. 93 ). Apsisprendimas -( angl. self- determination ), savo pozicijos probleminėse situacijose sąmoningas išsiaiškinimas ir pasirinkimas ( Psichologijos žodynas , 1993.p 23 . ) Apsispręsti, -endžia, - endė nutarti, pasiryžti :

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!