Bendrinė kalba. Jos padėtis šiuolaikinėje visuomenėje

Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti kokia yra bendrinės lietuvių kalbos padėtis šiuolaikinėje visuomenėje.
Darbo uždaviniai: išanalizuoti kaip pakito bendrinė lietuvių kalba nuo jos atsiradimo, kaip dabar kinta bendrinė (rašytinė ir sakytinė) kalba, bendrinės kalbos rašyba ir skyryba, kirčiavimas.
Darbo metodas yra aprašomasis, analizuojamasis, nes yra pateikiama surinkta informacija, taip pat ši informacija darbo eigoje yra analizuojama.
1. BENDRINĖS KALBOS TERMINAS
Bendrinės kalbos terminą 1927m. pasiūlė Pranas Skardžius. Kaip jis pats apibūdina, tai visam kraštui, valstybei bendra tapusi kalba, „visų lietuvių tarpusavio susižinojimo, komunikacinė priemonė, žodžiu ir raštu bendriesiems kultūriniams ir civilizaciniams gyvenimo reikalams vartojamoji kalba.“ Šis terminas tvirtai prigijo ir buvo vartojamas iki 1950 m., kol okupacijos metais buvo pakeistas vertalu iš rusų kalbos literatūrinė kalba. 1969 m. pradedamas vartoti senasis terminas, jį spaudoje pradeda vartoti Aleksas Girdenis, Aldonas Pupkis, Vladas Žulys.
Šis terminas dabartinėje kalbotyroje jau tvirtai įsitvirtinęs ir yra plačiai vartojamas. Jis vartojamas Valtybinės lietuvių kalbos komisijos dokumentuose, aukštųjų ir vidurinių mokyklų kalbos programose ir vadovėliuose, lituanistiniuose kalbos mokslo darbuose, enciklopedijose ir kt.
Bendrinė kalba yra istoriškai susiklosčiusi sąmoningai apdorota tautinės kalbos atmaina, vartojama visos tautos bendravimo (komunikacijos), mąstymo, politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo poreikiams tenkinti, tautiniam tapatumui ir reprezentacijai reikšti. (A. Pupkis 2005: 30)
2. BENDRINĖ (RAŠYTINĖ IR SAKYTINĖ) KALBA
Išsiskiria dvi savarankiškos lietuvių kalbos atmainos: bendrinė kalba ir tarmės. Bendrinė kalba yra oficiali, prestiziška ir visoje lietuvių kalbos vartojimo erdvėje funkcionuojanti sistema, o tarmės neoficiali, tik tam tikrose lietuvių kalbos ploto dalyse vartojama kalbos atmaina.Bendrinė kalba veikia tarmes, taip iš jų atimdama dalį erdvės ir funkcijų, vis daugiau žmonių pradeda vartoti bendrinę kalbą. Nors bendrinė kalba ir veikia tarmes, bet tarmės visiškai neveikia bendrinės kalbos, nesuteikia jai raiškos priemonių. Giedriaus Subačiaus teigimu, „niekada viena gryna tarmė netampa bendrine kalba.“
Bendrinė kalba nėra vienalytė sistema, ji yra suskilusi į tam tikras formas ir vartojimo šakas. Abiejų bendrinės kalbos formų, rašytinės ir sakytinės, vienovę lemia tai, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!