Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas

Žmogaus teisių ir laisvių institutas – pamatinis civilizuotos žmonijos kūrinys, kuriam demokratinių valstybių konstitucijos suteikia teisinės vertybės statusą. Neginčytinų prigimtinių žmogaus teisių koncepcija yra dinamiška, ji kinta ir plečiasi, darydama įtaką žmonijos raidai. Todėl nenuostabu, kad šiandien tiek teorijoje, tiek praktikoje žmogaus teisių ir laisvių tema yra viena iš populiariausių, neatsižvelgiant į tai, ar apskritai kalbama apie šį fundamentalų reiškinį, ar apie vieną iš jo sudedamųjų elementų – nuosavybės teisę.
Nuosavybės teisė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri nebuvo pamiršta įvairiais visuomenės vystymosi etapais ir sulaukė daug dėmesio iš skirtingų teisės šakų atstovų. Nuosavybės teisė buvo analizuojama romėnų teisininkų, jos nepamiršo Prancūzijos žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos rengėjai ir įtraukė į žymią deklaraciją. Nuosavybės teisė buvo ir daugelio filosofų apmąstymų pagrindas, todėl vykstant filosofinių ideologijų kaitai, kito ir pati nuosavybės samprata.
Šiuo metu sunku rasti konstituciją, kurioje šalia kitų prigimtinių ir fundamentalių teisių nebūtų deklaruotas svarbus bei reikšmingas nuosavybės neliečiamumo principas, įrašytas ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos asmenims garantuojamų teisių ir laisvių katalogą. Nuosavybės neliečiamumas glaustai apibūdinamas kaip nuosavybės teisės subjekto galimybės laisvai įgyvendinti nuosavybės teises ir valstybės pareigos užtikrinti nuosavybės teisės įgyvendinimo palankiausią rėžimą ir ginti bei saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi derinys (kombinacija). Nuosavybės neliečiamumas daugiausia akcentuojamas konstitucinėje ir civilinėje teisėje, tačiau tai tarpšakinis principas - prie nuosavybės teisės apsaugos didesne ar mažesne apimtimi prisideda beveik kiekvienos teisės šakos normos. Nuosavybės neliečiamumo principas - asmens laisvės simbolis, demokratinės valstybės būtina sąlyga ir visos teisinės sistemos vienas iš pamatų. Teisinė ir demoktratinė valstybė neįsivaizduojama be privačios nuosavybės – materialaus kitų teisių įgyvendinimo pagrindo. Todėl visuotinai yra priimta, kad nuosavybė – tikriausias ir konkrečiausias asmens teisių ir laisvių garantas, pagrindinė ekonominės sistemos atrama.
Nagrinėjamos temos aktualumas. Nuosavybės teisė – fundamentali tema bet kurioje teisinėje sistemoje. Nors sulaukusi dėmesio, tyrimų ir analizės, ji Lietuvos teisės doktrinoje dar nėra visiškai išbaigta. Paminėtinos kelios aplinkybės,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!