Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslai ir uždaviniai

Šio referato tema – Bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika. Referato tikslas – apžvelgti Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos atsiradimo aplinkybes, bendros – vieningos rinkos sukūrimą. Norint išvengti nepagrįstų diskusijų Lietuvos integracijos klausimais, būtina plačiau susipažinti su Europos Sąjungos žemės ūkyje vykstančiais procesais, pirmiausia - bendrąja žemės ūkio politika, jos raida bei 1992 metų reforma. Po trumpos istorinės raidos apžvalgos aprašomos Bendrosios žemės ūkio politikos priemonės, susijusios su rinkos organizavimu, kainų reguliavimu, maisto pramonės politika, struktūriniais pokyčiais ir prekyba žemės ūkio produktais. Keletą dešimtmečių abiejose Atlanto pusėse žemės ūkio politika, atrodė, buvo naudinga tik tuo, kad padėjo įveikti ekonominę krizę. Gamybai augant greičiau negu vietinei paklausai, politikos kūrėjai stengėsi įveikti rinkos nestabilumus. Rėmimo išlaidos augo, prekybos konfliktai aštrėjo. Nepaisant paramos, ūkių pajamos toliau buvo kritiškoje padėtyje: ūkių skaičius mažėjo, netgi daugelyje Vakarų Europos šalių struktūros liko nepatenkinamos.
Nuo 1992 metų Europos Sąjungoje buvo imtasi svarbių žemės ūkio politikos veiksmų (vadinamosios “MarcSharry reformos”). Pagal 1993 m. Urugvajaus raundo daugiašalę sutartį, visos sutarties šalys buvo įpareigotos mažinti paramą šalies viduje, vis labiau liberalizuoti importą ir riboti eksporto subsidijavimą. Taip pat į Urugvajaus sutartį buvo įtraukta Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių sutartis. Ja siekiama sukurti daugiašalę taisyklių ir metodų struktūrą, skirtą valdyti sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių sukūrimą, priėmimą ir įgyvendinimą. Didėjantis žemės ūkio produktų perteklius, eksporto kompensacijų didinimas (dėl susidariusio kainų skirtumo ES vidaus ir pasaulinėje rinkoje), infliacijos kontrolė, užsienio valiutos vertės stabilizavimas, užsienio prekybos liberalizavimas, palankaus ekonominio ir politinio klimato atkūrimas – visa tai sąlygoja reformas žemės ūkio sektoriuje. Tačiau BŽŪP įgyvendinimas buvo įmanomas tik bendros rinkos sąlygomis, sujungiant Europos Sąjungos valstybių – narių rinkas. Vieningų taisyklių ir teisinių aktų, reguliuojančių konkurenciją ir Europos Sąjungos viduje prekybos barjerų panaikinimas, sudarė lygias sąlygas gamybai ir konkurencijai visose Europos Sąjungos šalyse. Svarbiausiems pasėliams vietoje ankstesnių kainų rėmimo priemonių buvo suteiktos tiesioginės išmokos gamintojams.
Per kelerius ateinančius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!