Bitininkystė

Bites ir jų darbo vaisius žmonija žino iš pačios senovės.
Bitininkystė pradžia buvo laukinių bičių medaus kopinėjimas iš medžių uoksų (ąžuolų, pušų, liepų) bei pievų kimsų. Seniausias urvinis piešinys vaizduojantis drevinį bitininkavimą, rastas Ispanijoje, Valensijos apylinkėse, prie Bikorpo, urve. Jis mokslininkų priskiriamasvėlyvajam paleolitui (12 000 – 10 000 m. pr. M. e.).
Ilgainiui žmogus liovėsi plėšęs iš bičių medų ir pradėjo jas globoti, ypač įsikūrusias medžių drevėse. Šalia drevių pradėta miške statyti avilius. Tačiau tiksliau nustatyti, kada jie atsirado, sunku. Rašytiniai šaltiniai mini nuolatinę bitininkystę gana vėlai.
Panašiai bitininkystė plito ir Lietuvoje. Mūsų protėviai nuo seno užsiiminėjo drevine bitininkyste. Pirmiausia jie bitininkavo natūraliose drevėse, ilgainiui pradėjo jas įrengti. Storuose, senuose, kartais esančiuose arčiau sodybų saulėtekio pusėje medžiuose ėmė kalti uoksus, nukirsti viršūnes, kad medžių neišverstų vėjas ir jie augtų į storį. Angą išskopdavo maždaug 8 m aukštyje nuo žemės, kad lokiai nepasiektų. Maždaug 30 cm ilgio ir 10 cm pločio drevėje įtaisydavo skersinukus koriams lipdyti. Viršutinėje drevės dalyje, beveik per vidurį, pritaisydavo karteles koriams apsaugoti nuo trūkinėjimo. Uokso anga buvo užsklendžiama skląsčiu su skyle bitėms landžioti. Kartais viename medyje įtaisydavo kelis uoksus.
Nuo žilos senovės iki XV a. pagal tradicinį paprotį giriose bitininkauti niekas nedrausdavo. Bitininkai vaikščiodavo po girią, ieškodami drevių su bitėmis arba tinkamų drevėms medžių. Radę paženklindavo kiekvienas savu ženklu, įkirsdami kamieną. Uoksus paveldėję, gavę dovanų, kraičio ir pan., naujieji bitininkai pažymėdavo savais ženklais. Dar XVI – XVII a. ir vėliau bajorų dreves žymėdavo jų herbais.
Tam tikrais ženklais sužymėtos drevės sudarė atskirų kolektyvų ar asmenų drevinę žemę. Net paveldėtame ar nupirktame miške drevės likdavo bitininko nuosavybė, taip pat Lietuvos Statutas griežtai draudė savintis dreves su svetimais ženklais, imti iš jų medų, bites. Bitininkų teisių pažeidėjai, ypač vagys buvo baudžiami. Sugautą bičių vagį dažnai patys bitininkai užmuždavo. Bičių medaus išplėšėją, ypač jei dėl to išmirdavo bitės, bausdavo žiauria mirtimi. Yra žinoma labai sena...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!