Blogio ir gėrio samprata filosofijoje

Blogis – dalykas, kurį daugiau ar mažiau savo darbuose ir mokymuose palietė visi visų laikų filosofai.
Gėris ir blogis yra pačios bendriausios dorovinio vertinimo kategorijos. Iš esmės jos apima visą dorovės sritį. Šiomis sąvokomis žmogus teigiamai arba neigiamai vertina socialinio ir dvasinio gyvenimo reiškinius. Pirmiausia gėrio ir blogio sąvokomis vertinami žmonių tarpusavio santykiai, jų elgesys ir poelgiai. Vieniems poelgiams pritariama, kiti – smerkiami. Pirmieji yra gėris, antrieji – blogis.
Gėrio ir blogio požiūriu vertinami ne tik poelgiai. Šios sąvokos taikomos vertinant ekonominius, ideologinius visuomenės santykius, politines pažiūras, idėjas.
Referate apžvelgsiu keleto antikinės filosofijos atstovų etines idėjas. Apžvelgdamas vieno laikotarpio filosofiją, pateiksiu ne tik mąstymo modelius ir faktus, bet ir lyginsiu vieną filosofą su kitais, jam artimais filosofais.
Mitologinėje mąstysenoje, ypač Vakarų filosofijos istorijoje, gėris ir blogis buvo savaime suprantami, natūralūs dalykai, kurių nereikėjo tyrinėti (pvz. graikų dievai turėjo galybę visokiausių ydų, ir nebuvo tegiama, jog tai blogai) . Iki graikų filosofijos pradžios (7 – 6 a.pr.Kr. – pirmųjų filosofijos mokyklų atsiradimas, filosofinio žinojimo formavimasis) egzistavęs mitologinis pasaulio suvokimas nereikalavo jokių paaiškinimų, tik vėliau žmonės pradėjo ieškoti tiesos, kas yra teisinga, gera, o kas neteisinga. Rytuose filosofijos pagrindas buvo išsilaisvinimas, amžinos palaimos, gėrio siekimas, todėl kai kurie tyrinėtojai mano, jog tai įtakojo ir Vakarų filosofijos pradžią.
Žmonės pradėjo tikėti, kad filosofija suteiks laimę, kad mokytojai gali išmokyti būti laimingais. Pirmieji graikų filosofai, tokie kaip Talis (apie 625 – 547 m.pr.Kr.), Anaksimenas (apie 585 – 525 m.pr.Kr.), Herakleitas (540 – 580 m.pr.kr.) ir kiti, ieškojo pasaulio prado, pagrindinio elemento, iš kurio atsirado visi daiktai (gyvi ir negyvi). Čia dar nebuvo filosofinių sistemų (arba mes to tiesiog nežinome), todėl blogio ir gėrio sąvokos nebuvo atsiejamos viena nuo kitos ir nebuvo tyrinėjamos kaip atskiras klausimas, jos aptinkamos kasdieniškuose, paprastuose pamokymuose, pvz. Herakleitas apie žmogaus sielą (vidinę ugnį arba logos) sako: ji ne visada yra pakankamai sausa „Sausa ugnis –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!