Buitinių nuotekų valymo įrenginių projektavimas

 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS APLINKOS INŽINERIJOS FAKULTETAS APLINKOS APSAUGOS KATEDRA VANDENŲ APSAUGOS KURSINIS PROJEKTAS „Buitinių nuotekų valymo įrenginių projektavimas“ VILNIUS 2009 TURINYS 1. Aiškinamasis raštas 3 2. Įvadas 5 3. Nuotekų debitų nustatymas 6 4. Skaičiuojamieji debitai valymo įrenginių projektavimui 7 5. Nuotekų užterštumo skaičiavimas 8 6. Nuotekų valymo technologijos parinkimas 9 7. Mechaninis nuotekų valymas 10 8. Biologinis nuotekų valymas 20 9. Antriniai nusodintuvai 25 10. Cirkuliacinio aktyviojo dumblo kiekis 27 11. Dumblo apdorojimas 28 12. Dumblo sausinimas 31 13. Nuotekų dezinfekavimas 32 14. Išleistuvas į atvirą vandens telkinį 35 15. Išvados 36 16. Literatūros sąrašas 37 AIŠKINAMASIS RAŠTAS Kursinio projekto tikslas- suprojektuoti miesto nuotekų valymo įrenginius. Miesto gyventojų skaičius 15 000. Nuotekų norma, tenkanti vienam gyventojui- 185 l/dieną. Nuotekos valomos tiek biologiniu, tiek mechaniniu būdu. Atitekančios nuotekos pirmiausia nukreipiamos į mechaninio nuotekų valymo įrenginius. Ramintuvo pagalba nuslopinamas nuotekų srovės greitis ir dviem atvedamaisiais latakais nukreipiamos į grotas, kuriose šalinamos kietos medžiagos. Sulaikomi nešmenys transportuojami į specialius konteinerius ir vežama į sąvartynus. Smulkiosioms mineralinėms dalelėms išskirti naudojamos 2 vertikalios smėliagaudės. Čia sulaikomų teršalų kiekis As=0,73 m2. Sulaikytas smėlis iš smėliagaudžių lifto pagalba ištraukiamas į smėlio sausinimo aikšteles. Po smėliagaudžių nuotekos praeidamos debito matavimo mazgą teka į pirminius nusodintuvus, kuriuose nusodinamos skendinčios medžiagos bei išskiriamos ir pašalinamos lengvos plaukiančios medžiagos. Mechaniškai apvalytos nuotekos valomos biologiniu būdu nuo ištirpusių organinių medžiagų ir smulkių teršalų. Biologinis valymas- tai valymas aktyviuoju dumblu ir paremtas mikroorganizmų veikla. Biologiniame valyme nuotekos pirmiausia patenka į aerotanką, kuriame yra aeruojamas į jį atitekančios nuotekos ir dumblas. Toliau dumblas nukreipiamas į antrinius nusodintuvus, kurių paskirtis yra aktyvaus dumblo, patenkančio į juos su išvalytomis nuotekomis, pašalinimas. Dumblo stabilizavimo stadija atliekama specialiuose įtaisuose- metantankuose. Parenkami du metantankai. Juose bus mezofilinis fermentavimo režimas, nes dumblo mišinys bus sausinamas mechaniškai. Gautas stabilizuotas dumblo mišinys sausinamas filtriniais presais, kol tampa transportabilus. Projekte naudojamas mechaninis dumblo sausinimo metodas. Bendras sausinamo dumblo kiekis . Dumblo kiekis po sausinimo . Nusausintas dumblas laikomas rezervinėse dumblo aikštelėse. Išleidžiant nuotekas į atvirus vandens telkinius, biologiškai valytos nuotekos turi būti dezinfekuojamos. Todėl nuotekų įrenginiuose suprojektuojama dezinfekavimo stotis, kurioje dezinfekcinė priemonė- chloras. Reikalingas chloro kiekis . Nuotekų sumaišymui su chloru pagal debitą Qh.max=236,71 m3/h yra parenkamas Paršalo latako tipo maišytuvas. Išvalytos nuotekos per krantinį neužliejamą išleidžiamos į upę. Suprojektuoti miesto nuotekų valymo įrenginiai, teisingai juos eksploatuojant, turėtų išleisti nuotekas į atvirą vandens telkinį neviršydami leidžiamų užterštumo normų. ĮVADAS Didėjant urbanizacijai, plečiantis ir kuriantis naujiems miestams, didėja vandens išteklių panaudojimas bei susidarantys nuotekų kiekiai. Didžiausias dėmesys Lietuvos aplinkos apsaugos strategijoje skiriamas pramonės, energetikos, žemės ūkio sektoriams, nes tai ne tik didžiausi vandens išteklių vartotojai, bet ir teršėjai. Nutekamųjų vandenų valymo tikslas yra išvalyti nuotekas, atitekančias į valymo įmonę taip, kad jos neužterštų priimančių vandens telkinių. Tai padaroma pašalinus kietąsias medžiagas (organines medžiagas, sunkiuosius metalus ir sąnašas- tokias kaip smėlis, akmenys, lapai, šakos ir pan.), biologiškai suyrančią organiką, biogenines medžiagas ir patogeninius organizmus. Įvairūs valymo būdai gali pašalinti teršalus, jų kiekius. Mūsų kursinio projekto tikslas- suprojektuoti miesto nuotekų valymo įrenginius. Miesto gyventojų skaičius 15 000. Nuotekų norma, tenkanti vienam gyventojui- 185 l/dieną. Nuotekos valomos tiek biologiniu, tiek mechaniniu būdu. Šio darbo užduotis: 1. Aprašyti nuotekų valymo įrenginių technologines charakteristikas, veikimo principus; 2. Apskaičiuoti nuotekų debitą; 3. Apskaičiuoti nuotekų užterštumą pagal pagrindines teršiančias medžiagas: BDS, SM, N, P, ChDS; 4. Technologinių įrenginių parinkimas ir skaičiavimas; 5. Pirminio mechaninio nuotekų valymo įrenginių parinkimas, veikimo principo aprašymas, pagrindinių parametrų skaičiavimas; 6. Biologinio nuotekų valymo įrenginių parinkimas, aprašymas ir techninių parametrų skaičiavimas; 7. Antrinių nusodintuvų paskirtis ir skaičiavimas; 8. Parinkti ir apskaičiuoti nuotekų dumblo apdorojimo įrenginius pagal susidarančius kiekius, bei pateikti įrenginių techninę analizę; NUOTEKŲ DEBITŲ NUSTATYMAS Projektuojant valymo įrenginius, būtina parinkti racionalią ir efektyvią valymo įrenginių technologinę schemą. Nuotekų valymo technologijos turi užtikrinti reikiamą vandens išvalymo laipsnį, esant minimalioms sąnaudoms. Vidutinio paros nuotekų debito nustatymas: (1) čia: - sąlyginė buitinių nuotekų norma, l/d. žm.; U- gyventojų skaičius; - infiltracijos koeficientas, =1,12 [2]; Didžiausias paros nuotekų debitas: (2) čia: - buitinių nuotekų pritekėjimo per parą netolygumo koeficientas, =1,26 [2]; Vidutinis valandos nuotekų debitas: (3) Vidutinis sekundinis nuotekų debitas: (4) Maksimalus nuotekų valandos debitas: (5) čia: - didžiausias bendro nuotekų pritekėjimo koeficientas, =1,553 [2]; - lietaus ir polaidžio vandens įtekėjimo pro šulinio dangčius koeficientas, =1,1 [2]; Maksimalus nuotekų sekundės debitas: (6) Šių formulių pagalba apskaičiavau nuotekų debitus, kurie priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir nuo nuotekų normos, tenkančios vienam žmogui. SKAIČIUOJAMIEJI DEBITAI VALYMO ĮRENGINIŲ PROJEKTAVIMUI Šiame skyrelyje bus skaičiuojami projektiniai debitai, kurie bus naudojami tolesniems valymo įrenginių skaičiavimams. Nuotekos valomos biologiškai, dumblas- mechaniškai ir kartu sausinamas. (7) čia: - valyklos savąsias nuotekas įvertinantis koeficientas, =1,03 [1]; Vidutinis paros nuotekų debitas: (8) Didžiausias paros nuotekų debitas: (9) Vidutinis valandos nuotekų debitas: (10) Maksimalus nuotekų valandos debitas: (11) Vidutinis sekundinis nuotekų debitas: (12) Maksimalus nuotekų sekundės debitas: (13) Šiomis formulėmis apskaičiavau projektinius debitus, naudojamus toliau projektuojant valymo įrenginius. NUOTEKŲ UŽTERŠTUMO SKAIČIAVIMAS Nuotekos yra panaudotas vanduo, kurį reikia išvalyti iki reikiamų higienos normų, kad būtų galima leisti į atvirus vandens telkinius. Užterštame vandenyje yra įvairiausių cheminiu teršalų, tokių kaip azotas, fosforo junginiai, organinės bei neorganinės, toksinės, skendinčios medžiagos. Tačiau pagrindinis užterštumo rodiklis šiuo atveju yra BDS5 ir ChDS5. ChDS5- tai cheminio deguonies sunaudojimas, parodantis sunkiai oksiduojančių medžiagų kiekį. Nuotekų užterštumas išreiškiamas formule: [3] (14) čia: n- atitinkamų teršalų kiekis nuotekose, g/d. žm., n = 70 g/d. žm. [2] Biocheminis deguonies suvartojimas:[3] (15) čia: - biocheminio deguonies suvartojimas nuotekose, =60 g/d. žm. [2] Užterštumas pagal cheminį deguonies suvartojimą: (16) - cheminio deguonies suvartojimas nuotekose, =120 g/d. žm. [2]; Teršalų masė: (17) čia: U- gyventojų skaičius; n- atitinkamų teršalų kiekis nuotekose, g/d. žm; Teršalų masė pagal suspenduotas medžiagas: (18) n- atitinkamų teršalų kiekis nuotekose, n=70g/d. žm.[3]; Teršalų masė pagal biocheminį deguonies suvartojimą: (19) čia: -atitinkamų teršalų kiekis nuotekose, =60 g/d.žm. [3]; Teršalų masė pagal BN MBN: (20) Šiame skyriuje apskaičiuoti biocheminio ir cheminio deguonies užterštumai nuotekose, reikalingi nustatant valymo pobūdį ir įrenginius. NUOTEKŲ VALYMO TECHNOLOGIJOS PARINKIMAS Norint parinkti nuotekų valymo technologiją, reikia nustatyti nuotekų pritekėjimo pobūdį. Nuotekų pritekėjimo pobūdis projektavimui nustatomas: (21) Kai >2, tai nuotekų pritekėjimo pobūdis yra žymus, kuomet 30%, tokiu atveju, nuotekas būtina valyti biologiškai ir mechaniškai. Ar nuotekas bus galima valyti tik biologiškai, nustatoma iš lygybės, kuri turi tenkinti sąlygą: Kadangi BDS parodo nuotekų užterštumą organinėmis medžiagomis, ChDS parodo, koks oro kiekis reikalingas toms organinėms medžiagoms oksiduoti. [3] (23) Gauname, kad =0,09

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!