Būties problema šiuolaikinėje filosofijoje

Būties problemą svarsto filosofijos mokslas, kuris vadinamas ontologija arba metafizika. Vakarų Europos filosofinę tradiciją daugiausia veikė aristotelinė būties samprata. Būties sąvoka, pati plačiausia ir bendriausia sąvoka, yra logiškai neapibrėžiama. Vis dėlto, norint suprasti būtį, tenka būties sąvoką aptarti, nurodant jos santykį su mažesnio bendrumo sąvokomis, ją apsvarstyti, nors ir nepateikiant tikslaus apibrėžimo. Deja nėra ir negali būti vienos, logiškai tikslios būties sampratos. Jei ji būtų, tai, reikia manyti, istorijos raidoje būtų likusi tik viena filosofijos kryptis.
Nors neįmanoma išmąstyti visų logiškai galimų būties teorijų sistemų, tačiau istoriškai susiklosčiusias būties sampratas galima susisteminti, klasifikuoti.
Pirmasis aprašyti filosofines mokyklas pagal jų požiūrį į kiekvieno tyrimo pradus, priežastis bei tikslus ėmėsi Aristotelis. Daug vėliau, viduriniais amžiais, svarbiausias požymis, skiriantis filosofijos sroves požiūrio į būti atžvilgiu, buvo visuotinių ir bendrųjų sąvokų reikšmė bei kilmė.
Naujaisiais laikais filosofijos pažinimas,kaip žinoma, smarkiai plečiasi, daugėja disciplinų, todėl imta abejoti, ar būties teorija kaip bendriausia filosofijos disciplina iš viso yra galima ir priimtina kaip savarankiška filosofavimo kryptis.
Naujausių laikų filosofija santykiškai yra tik ta filosofija, kuri buvo sukurta pradedant XIX a. Viduriu ir tebėra aktuali dabarties filosofų profesionalų raštuose.
Kaip visais laikais, dabarties filosofams įtaką daro praeities, dabarties ir neaiškios ateities įvykiai. Svarbiausi dabarties įvykiai „anapus“ filosofijos yra vis didėjantis mokslo autoritetas, mokslo žinių pritaikymas technikoje, nesibaigiantys įvairiose planetos vietose karai ir sąlygiška pasaulinė taika, o kartu su ja pulsuojantys politiniai bei ekonominiai maištai. Nerimą kelia nesibaigianti dorovinė krizė, pasireiškianti nihilistiniu požiūriu į tradicines dorovines vertybes, šeimą, nusikaltimų mastas, kosmopolitizmo plėtra, gresianti pasaulinė epidemija ir t.t.
A.Šopenhaueris (1788-1860) – Hegelio amžininkas. Filosofijos istorikai apbūdina šį filosofą kaip naujos filosofinės srovės – iracionalizmo – pradininką. Šopenhauerio ontologiją vienu sakiniu apibūdina taip: "valia yra pasaulio esmė, jo "vidinis turinys", o regimasis pasaulis ~ tik jo veidrodis".
Šopenhaueriui visas pasaulis yra tik objektas santykyje su subjektu, t.y. tik vaizdinys stebinčiajam, nes viskas yra sąlygota subjekto ir egzistuoja tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!