Būties samprata filosofijoje

Nuo senų laikų žmogų kamuoja amžinas esminis klausimas: “Koks gyvenimo tikslas? Kodėl žemiškasis gyvenimas nėra amžinas, kodėl jis artėja į mirtį? Ar mirtis tai mūsų gyvenimo tragiškumas, ar tai reiškia sielos nemirtingumą ir amžinybės būtinumą. Juk be amžinybės gyvenimas būtų beprasmiškas.
Deja surasti atsakymą į šį klausimą nėra taip lengva. Egzistuoja daug konfliktuojančių filosofijų, religijų ir požiūrių. Jos varžosi viena su kita, norėdama kiekviena įrodyti savo teisumą.
Žmogus turėdamas laisvę rinktis dažniausiai pasiklysta tarp idėjų gausos ir nueina klaidingu keliu.
Nėra vienodų būties aiškinimų. Būties sąvoka yra bendriausia, todėl jokia protu ir patirtimi besiremianti teorija negali įrodyti tam tikros būties sampratos besąlygiško pranašumo.
Keldami klausimą kas yra būtis, mes atsiduriame prie visiško neaiškumo ribos. Nors tamsa gaubianti būtį ir jos reikšmę yra neperšviečiama, tačiau visiškai aišku, kad mes kas akimirką suprantame tokį dalyką kaip būtis. Nes vis dėlto, jeigu nesuvoktume savo buvimo, žmogus, kaip ypatingas sutvėrimas, niekaip negalėtų būti, net jeigu būtų apdovanotas stebuklingais sugebėjimais.
Neįmanoma, remiantis tik protu, išmąstyti vienintelės teisingos būties teorijos, taip pat logiškai pagrįsti filosofijos atsiradimo būtinybės antikinėje Graikijoje ir logiškai įrodyti visų laikų filosofinių minčių krypčių būtinumo.Todėl būties sampratų analizė privalo būti istorinė. Istoriškumu turi remtis ir požiūrių į būtį skirstymas. Filosofijos krypčių klasifikacijos pagrindu turėtų tapti būties samprata, nes ji nulemia visą filosofinės teorijos plėtrą ir leidžia adekvačiai suprasti filosofo pažiūras. Būties problema buvo sprendžiama visais laikais, tačiau jos suvokimas savaime suprantama šiek tiek skiriasi.Tai mes geriausiai galime suvokti nagrinėdami būtį nuo antikos laikų iki egzistencializmo laikų.
Darbo tikslas: išnagrinėti būties sampratą nuo antikos laikų iki egzistencializmo laikų.
• įvertinti naujųjų amžių R. Dekarto sampratos teoriją;
• išsiaiškinti būties sampratą egzistencializmo laikais.
1. BŪTIES SAMPRATA ANTIKOJE
1.1. Dievo metafizika
Vakarų metafizika, pasiekusi tinkamą aukštį, savaime virsdavusi Dievo apmastymu arba “filosofine teologija” (WEISCHHEDELIS). Kitaip sakant, Dievas Vakarų metafizikai tapdavęs šios objektu.
Dievo metafizikos pradininkas yra Aristotelis. Remdamasis savo mastymo prielaidomis, kad kiekvienas judėjimas turįs turėti judintoją, esantį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!