Černobylio avarijos pasekmės Lietuvai

Ankstų 1986 metų balandžio 26-osios rytą įvyko viena didžiausių XX amžiaus avarijų, atnešusi daugybę nelaimių šimtams tūkstančių žmonių (Šiuolaikinė fizika Lietuvoje, 1997). Net ir šiomis dienomis mažai atsirastų žmonių nieko nežinančių apie Černobylį, apie šį miestą ištikusią nelaimę. Lietuvos gyventojai su siaubu prisimena to laikmečio situacija. Pavyzdžiui, šie prisiminimai Atgimimo laikotarpio pradžioje, mūsų šalyje sukėlė didžiulį visuomenės pasipriešinimą dėl Ignalinos atominės elektrinės buvimo ir dėl jos plėtimo („Mokslas ir technika“ nr.5,1995). Šiais žodžiais ir norėčiau pradėti savo apžvalginį darbą apie Černobylio atominės elektrinės sprogimo padarinius Lietuvai, jos teritorijoje: ore, vandenyje ir ant žemės.
Dėl konstruktorių neatsakingumo ir personalo lengvabūdiškumo sprogo Černobylio atominės elektrinės (ČAE) ketvirtasis reaktorius. Didžiuliai radioaktyvių teršalų kiekiai pasklido po visą planeta. Avarijos pėdsakai pastebėti visose Europos valstybėse, net tolimojoje Japonijoje, JAV ir Kanadoje (Šiuolaikinė fizika Lietuvoje, 1997).
Ši nelaime neaplenkė ir Lietuvos. Oro srautų nešamas radioaktyvus debesis dar pirmąją avarijos dieną pasiekė Lietuvą. Jau po keliolikos valandų po avarijos daugelyje Lietuvos rajonų ir miestų radioaktyvus fonas tris- keturis kartus viršijo įprastinį natūralų gamtinį foną. Tąsyk buvo saulėtos gražios dienos, dauguma žmonių dirbo soduose, laukuose, gatvėse, nors reikėjo slėptis namuose, rūsiuose ir kituose patalpose. Apie įvykusią avariją tuo metu neturėta jokių žinių („Mokslas ir gyvenimas“ nr.2 1995), tuometinė SSRS valdžia stengėsi viską užglaistyti ir ne iškarto norėjo pranešti pasauliui apie įvykusią nelaimę, viso to priežastis ta, kad tuo laikotarpiu buvo bandoma parodyti pasauliui, kad šalies pramonės lygis aukštas, kad jis kuo puikiausiai vystosi ir netgi greičiau, nei kapitalistinėse vakarų valstybėse.
ČAE sprogimo metu į orą buvo išmesta begalė radioaktyvių dalelių, kurios pateko į praplaukiančius oro srautus, debesis, kurie slinko šiaurės link. Radioaktyvus debesis praplaukdamas virš mūsų šalies teritorijos ją užkrėtė netolygiai: vienur daugiau, kitur mažiau, o kai kur ir visai nieko. Tai priklausė nuo žemės paviršiaus profilio, žemės sudėties, atmosferos sąlygų („Mokslas ir gyvenimas“ nr.2 1995). Pasiekęs Vilnių radioaktyviomis medžiagomis užkrėstas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!