Cilindrinių detalių elektromechaninio apdirbimo įtaka dilimui ir cikliniam nuovargiui

Atliko: MEM9/2 gr. magstr.
3. Atsparumas dilimui………………………………………………………………8
3.1 Įvairių rūšių plienų dilimo tyrimas po elektromechaninio apdirbimo……..8
3.2 Įvairiai apdirbtų plienų dilimo tyrimas po elektromechaninio apdirbimo..9
4. Elektromechaniškai sukietintų bandinių mažaciklio nuovargio tyrimas……10
4.1. Elektromechninio apdirbimo (EMA) režimai ir jų įtaka mažacikliam nuovargiui…………………………………………………………………….10
4.2. Standus mažaciklis apkrovimas…………………………………………11
4.3. Minkštas mažaciklis apkrovimas………………………………………..12
4.4. Elektromechaniškai sukietintų bandinių mažaciklio nuovargio tyrimo išvados………………………………………………………………………14
5. Išvados………..…………………………………………………………………..14
Literatūra…………………………………………………………………………..16
1. Įvadas
Kaip žinoma, daugelis mašinų detalių po kurio laiko nebetinka naudoti, nes nudyla jų jungimosi paviršiai. Tokių detalių amžius priklauso nuo jų paviršių atsparumo dilimui. Daugelis metalo apdirbimo, transporto, statybos, žemės ūkio ir kitokių mašinų dirba abrazyvinio dilimo sąlygomis. Šiuo atveju detalės dyla sparčiau. Plastiniai paviršiaus deformavimo metodai čia nieko padėti negali. Tyrimai laboratorijose ir praktiniai darbo rezultatai parodė, kad šiuo atveju didelis efektas gaunamas, apdirbant detalių paviršius elektromechaniškai. KTU atliktais bandymais nustatyta, kad elektromechaniniu būdu apdirbtų paviršių atsparumas abrazyviniam dilimui padidėjo nuo 2 iki 5 kartų. Tai priklauso nuo apdirbimo sąlygų ir metalo cheminės sudėties. Geri rezultatai gauti ir kitų tyrinėtojų, bandant detales tiek abrazyvinio dilimo, tiek ir tepamų paviršių trinties sąlygomis. Kai kurie duomenys rodo, kad atsparumas dilimui padidėjo net dvylika kartų [1].
Praktikoje dažnai susiduriama su detalių patikimumo problemomis, ypač tuomet, kai medžiaga deformuojasi plastiškai. Elektromechaninis detalių apdirbimas (EMA) mažaciklio apkrovimo sąlygomis yra mažai tyrinėtas [2].
2. PAVIRŠIAUS IR PAVIRŠINIO SLUOKSNIO SAVYBĖS
Lyginant elektromechaniniu būdu metalo paviršių ir jį kietinant, keičiasi paviršiaus ir negiliai nuo paviršiaus esančio metalo savybės. Nustatyta, kad sumažinus elektromechaninio apdirbimo greitį arba padidinus praėjimų skaičių nuo 1 iki 3-4, apdirbtas paviršius esti glotnesnis. Glotniausias paviršius gaunamas, panaudojus maždaug 500 – 650 A srovę ir apie 800 N spaudimą.
Kodėl elektromechaniniu būdu apdirbtas paviršius tampa glotnesniu? Apdirbant šiuo būdu elektros srovė įkaitina paviršiaus mikronelygumus, o įrankis juos mechaniškai sulygina. Aišku, apdirbant mažesniu greičiu ir stipresne srove, labiau įkaista mikronelygumai, o didesne jėga spaudžiamas prie apdirbamojo paviršiaus įrankis juos geriau išlygina. Toliau keičiant minėtus režimus, glotnų paviršių galima sugadinti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!