Danijos bibliotekų architektūra ir dizainas

ĮVADAS Šiandieninės bibliotekos išgyvena permainų laikotarpį. Tad norėdamos išlikti nuolat kintančioje aplinkoje, jos turi keisti save, atsižvelgdamos į šiuolaikinius informacinės visuomenės poreikius. Kiekviena šalis norėtų turėti kuo daugiau bibliotekų, turtingų sukauptų spaudinių ir naujausių informacinių laikmenų fondu, tikrų informacijos, edukacijos ir laisvalaikio užimtumo centrų. O jei dar tos bibliotekos savo išskirtine architektūra trauktų miesto svečių akį… Tokiomis bibliotekomis gali pasigirti Danija, kuri garsėja ne tik šiuolaikinėmis bibliotekų paslaugomis, bet ir gražiais, funkcionaliais bei moderniais bibliotekų pastatais. Danijoje bibliotekų architektūrai ir dizainui visada buvo skiriama daug dėmesio. Tad nenuostabu, kad bibliotekų pastatai ir patalpos patraukė įvairių šalių dėmesį. Per paskutinius du dešimtmečius Danijos bibliotekų architektūroje ima įsitvirtinti minimalistinės raiškos bruožai. Vienu svarbiausiu erdvės ir tūrio modeliavimo bei formavimo elementu minimalistai laiko spalvą ir šviesą“.1 Kaip pavyzdys – juodu fasadu išsiskirianti Kopenhagos Karališkoji biblioteka, dar vadinama „Juoduoju deimantu“. Šio darbo tikslas – parengti Kopenhagos Karališkosios bibliotekos architektūros ir dizaino apžvalgą. Darbo uždaviniai: • apžvelgti Danijos Karališkosios bibliotekos eksterjerą; • apžvelgti Danijos Karališkosios bibliotekos interjerą/dizainą. Darbo metodai: • Literatūros, oficialių dokumentų ir šaltinių analizė. DANIJOS KARALIŠKOJI BIBLIOTEKA: ARCHITEKTŪRA IR DIZAINAS Senasis Danijos Karališkosios bibliotekos pastatas, suprojektuotas 1906 m. – niekuo iš aplinkos neišsiskiriantis „namas“ visoje Kopenhagoje. Tokia biblioteka neatitinka šiandieninių bibliotekos pastatų reikalavimų – išskirtiniu eksterjeru, interjeru, netradicinėmis formomis, “ateities biblioteka”, matoma visiems, išsiskirianti iš kitų visuomeninės paskirties pastatų, traukianti akį, įspūdinga, kviečianti užeiti ir pan. Dėl šių priežasčių 1993 m. buvo paskelbtas konkursas šios bibliotekos rekonstrukcijai (pastato išplėtimui/pratęsimui). Danijos vyriausybė, skirdama lėšas naujos bibliotekos statybai arba bibliotekos atnaujinimui (rekonstrukcijai), visada tikisi labai svarių rezultatų ir aukštos kokybės.2 Todėl bibliotekas projektuoti kviečiami geriausi šios šalies architektai. Tad nenuostabu, kad šį konkursą laimėjo Danijos architektai Schmidt, Hammer and Lassen, kurie yra pasižymėję (išsiskiriantys) savo pasiekimais architektūros srityje.3 Po šešerių metų trukusių statybų miesto gyventojams duris atvėrė jau nuo pat savo pirmojo laiptelio moderni biblioteka (priestatas). Viena iš priežasčių, kodėl būtent buvo rekonstruojamas senasis bibliotekos pastatas, o ne statomas visiškai naujas, yra tai, kad didelę įtaką/poveikį turėjo bibliotekos buvimo vieta. Kopenhagos krantinė – dažnai lankoma ne tik turistų vieta, bet taipogi ir pačių vietinių Danijos gyventojų. Gražus panoraminis vaizdas, puikus peizažas (jūra, bangos, laivai) – ypač didelę reikšmę turintys aspektai, įtakojantys dažniau lankytis bibliotekoje. Karališkoji biblioteka (priestatas) – vienas iš svarbiausių Danijos architektūrinių paminklų, kuris yra įsikūręs būtent Kopenhagos krantinėje.Clad in black granite, the building is known as the 'Black Diamond' – with its clean-cut lines and glittering polished surfaces, the library is now recognised as one of Copenhagens' architectural gems. Apdegtas juodu granitu, pastatas dar yra geriau yra žinomas kaip "Black Diamond" (liet. Juodasis Deimantas) – su apibrėžtomis linijomis ir blizgančiu poliruotu paviršiumi, biblioteka dabar yra pripažįstama kaip vienas iš Kopenhagos "architektūros perlų“. Danijos Karališkoji biblioteka yra dviejuose pastatuose – senajame ir naujajame, kurie sujungti trimis tilteliais (du maži ir vienas platesnis). BIBLIOTEKOS EKSTERJERAS Naujojo bibliotekos pastato statybai buvo naudojamos įvairiausios medžiagos: • šilkinis betonas – į kurį buvo pridėta daug daugiau kalkių, kad priverstų šią medžiagą atrodyti minkštesnę; • stiklo – viena iš pagrindinė ir svarbiausia medžiaga statant šį pastatą; • smiltainės – šios medžiagos pagrindu buvo daromos bibliotekos grindys; • plieno (aliuminio); • medienos (klevas - balkonai, pėsčiųjų takai bei koridoriai); • ir granito, kuris buvo naudojamas eksterjerui.4 Nepaisant sunkių medžiagų, architektai siekė sukurti lengvumą pastate, įdėdami daugybę langų visoje bibliotekoje. Lengvumas ypač jaučiamas naktį, kai šviesa, langų ir granito pagalba, priverčia pastatą atrodyti tarsi plaukiojanti. Saulėtą dieną yra nepaprasta sąveika tarp vandens, stiklo, granito ir saulės šviesos. Ši sąveika taip pat kuria dinamiškumą ir lengvumą. Tokiu būdu pastatas rodo savo kintamumą. Pastato forma yra tarsi kubo, tačiau realybėje – stačiakampio formos. Naujoji biblioteka yra palinkusi nuo šiaurės į pietus ir nuo rytų į vakarus. Tokiu būdu jis tarsi plečiasi nuo pagrindo iki pat viršaus. Toks bibliotekos plėtimasis kuria dinamišką pastatą ir daro biblioteką tarsi gyvą. Palinkę fasadai yra dinamiškos architektūros bruožas, kuriuo biblioteka yra atskiriama nuo tradicinių kvadratinių originalaus bibliotekos pastato kampų. BIBLIOTEKOS INTERJERAS/DIZAINAS Naujasis Danijos Karališkosios bibliotekos pastatas yra griežtas savo išore, tačiau „švelnus“ savo vidumi. Tamsus eksterjeras yra tarsi priešprieša lengvam interjerui. Viena iš minčių, aiškinanti tokį bibliotekos eksterjero pasirinkimą yra ta, kad, buvo manoma, jog naujasis bibliotekos pastatas – Juodasis Deimantas – iš išorės atrodys kaip paslaptinga ir sauganti šventovė, o interjeras turėjo būti lengvas bei prieinamas visiems. Erdvu ir šviesu – toks yra pirmasis įspūdis įžengus į biblioteką. Per renovaciją prie senojo bibliotekos pastato buvo pastatytas naujas stiklinis aštuonių aukštų priestatas ( + rūsys) ir bibliotekos plotas prasiplėtė iki 21,500 kv. metrų. Šie rodikliai įtakojo ir 6 naujų skaityklų skaičių naujajame pastate (kai tuo tarpu senajame Karališkosios bibliotekos pastate buvo įkurta tik viena), 474-urios skaitymo ir mokymosi vietos ( senajame pastate – 96) ir t.t. Fojė nėra lubų tarp aukštų, tad žvilgsnis nevaržomai kyla iki pat stogo. Pėsčiųjų tiltelyje, kuris yra įkurtas pačiame aukščiausiame pastato lygmenyje galima pamatyti visas skirtingas geometrines formas, kurios buvo panaudotos pastato viduje. 29 metrai – štai toks skaičius, kuris apima pastato aukštį nuo pat rūsio iki pastato lubų. Pastato vidus suplanuotas racionaliai: paliekama daug galimybių transformuoti patalpas, viena nuo kitos atitveriant stiklo pertvaromis (vietoj vidinių sienų), kurių aukštis siekia 6 metrus. Į pastato karkasą įjungtos tik laiptinių ir liftų konstrukcijos. Nevaržoma laisvė lankytojui – kita į akis krentanti bibliotekos ypatybė. Pastatą projektavę architektai norėjo sukurti atvirą, svetingą ir demokratišką biblioteką. Biblioteką, kurioje laisvai gali lankytis visi jos lankytojai. Ir ne tik jie, kadangi pirmajame bibliotekos pastato aukšte yra įsikūrusios koncertų, parodų salės, kavinė, knygynas, restoranas, 600 vietų salė, skirta koncertams, teatrams ir konferencijoms.5 Naujasis Karališkosios bibliotekos priestatas – tarsi kultūros įstaiga. BIBLIOTEKOS BALDAI Bene pagrindinis bibliotekos baldas, kuris dominuoja visame bibliotekos interjere – tai yra lentynos. Todėl savo išvaizda, spalva ir medžiaga priverčia derintis prie jų kitų bibliotekos baldų. Šiuo metu bibliotekoje galime aptikti ir metalinės, ir medinės lentynas. Metalinės (dvipusės) lentynos dažniausiai naudojamos atviruose fonduose, kadangi jos patvaresnės, praktiškesnės (ilgiau naudojamos bei išlaiko didesnį svorį). Tokiu būdu jose galime sutalpinti tiek knygų, kiek lentyna leidžia. Medinės lentynos naudojamos skaityklose, kur siekiama sukurti jaukų, estetinį vaizdą. Tačiau medis, kaip medžiaga, turi daug neigiamų savybių: lengviau lūžta, dega, turi savyje cheminių elementų, neigiamai veikiančių popierių. Lentynų aukštis ir gylis yra įrengti pagal visus reikalaujamus standartus, atsižvelgiant į bibliotekos tipą. Kėdės – pakankamai tvirtos, kadangi kiekvieną dieną daugybė žmonių apsilanko bibliotekoje ir naudoja šį balda. Kėdė turi išlaikyti 10 metų intensyvaus naudojimo be remonto. Tad Juodojo Deimanto biblioteka teikė pirmenybę kietoms kėdėms – jų eksploatacija ir priežiūra lengvesnė ir nereikalauja didelio dėmesio. Spalva taipogi buvo derinama prie esamo interjero. Be lentynų, pagrindinis interjero dizaino elementas, daugelyje bibliotekų, įskaitant ir Danijos Karališkąją biblioteką, yra stalai, kurie yra įvairių tipų, tad būtina žinoti jų paskirtį. Šioje bibliotekoje vieni stalai reikalingi darbui su kompiuteriu, kiti knygų skaitymui, dar kiti archyvinių dokumentų ar didelio formato periodinių leidinių skaitymui. Daugelis bibliotekų, kurios norėdamos paįvairinti interjerą, sukuria netradicinės stalų formas. Tačiau šioje bibliotekoje vyrauja praktiškumas – kuo patogiau, tuo geriau. Stalų formos yra standartinės ir įrengtos pagal visus keliamus reikalavimus šio baldo pagaminimui. Vartotojų darbo vietų įrangai ir jos planavimui šioje bibliotekoje taipogi yra skiriamas didelis dėmesys. Danijos Karališkosios bibliotekos naujajame pastate vartotojams skirtos kelių rūšių darbo vietos: individualios ir grupinės, atviros ir uždaros. Atviros darbo vietos buvo apskaičiuotos pagal tam tikras, standartines formules, nepamirštant, kad moderniose bibliotekose kartais darbo vietos plotas turi būti padidintas iki 4 m2, numatant papildomą plotą kompiuterinei technikai. Bibliotekininkų darbo vietų įranga tai pat sulaukia didelio dėmesio. Danijos Karališkosios bibliotekos darbuotojų darbo vietų planavimas ypač ryškiai atspindi pokyčius pačios bibliotekos koncepcijoje, jos vaidmens visuomenėje pokyčius, kadangi biblioteka naudoja žemesnius aptarnavimo stalus, kad sumažintų atstumą tarp vartotojo ir bibliotekininko. SPALVOS, MEDŽIAGOS IR KITI INTERJERO ELEMENTAI Danijos Karališkosios bibliotekos (Juodojo Deimanto) patalpoms spalvos ir apdailos medžiagos buvo renkamos pagal tam tikrus kriterijus: • atitikimas naudojimo paskirčiai; • ilgaamžiškumas, priežiūros paprastumas. Šiaurės šalyse madingesni šviesūs ir švarūs, šaltesni ir švelnesni atspalviai, pasteliniai sprendimai. Ne išimtis buvo ir Karališkoji biblioteka, kuri savo interjerui pasirinko natūraliai rudą bei baltą spalvą, tikėdamasi, kad spalvingumo bibliotekai suteiks jos lankytojai, o ypač knygos. Verta paminėti danų dailininko Per Kirkeby lubose pakabintą didžiulį paveikslą – freską, savo organinėmis formomis ir spalvomis siūlanti savitą kontrastą bibliotekos pastatui, kuris yra būdingas minimalistinei architektūrai.6 Grindų spalva taipogi turi didelės reikšmės. Tai labiausiai naudojamas interjero elementas, kadangi užima didelius plotus ir yra nuolat veikiamas bibliotekos vartotojų ir lankytojų judėjimo. Dėl šios priežasties šioje bibliotekoje pirmenybė buvo teikiama tamsesniems grindų atspalviams – praktiškesnėms, funkcionalesnėms spalvoms. Bibliotekos pastato grožis paryškinamas apšvietimu, kuris Karališkojoje bibliotekoje yra dviejų rūšių: dirbtinis ir natūralus. Dažniausiai, stiklo pagalba, Juodajame Deimante naudojama natūrali šviesa. Bet be dirbtinės taipogi neapsieinama. IŠVADOS • Šių dienų bibliotekos susiduria su didžiuliais iššūkiais, kurie reikalauja kruopštaus ir atidaus bibliotekos vidaus patalpų reorganizavimo bei interjero atnaujinimo. • Šiame informacijos amžiuje biblioteka tampa tarsi antraisiais namais, salonu mieste; bibliotekoje nyksta formalumas – ji panašėja į klubą ar laisvalaikio centrą. • Turėdama kompaktiškas formą ir ryškų eksterjerą, naujos statybos Karališkoji biblioteka puikiai išreiškia savo kultūrinę reikšmę, o tuo pačiu yra atvira ir prieinama visiems. • Danijos Karališkoji biblioteka yra daug daugiau nei biblioteka. It is a cultural institution that unites the function of a library with a whole range of different cultural facilities: a café, bookshop, exhibition room, restaurant, scientific and literary institutions, roof terrace and a 600-seat hall for concerts, theatrical performances and conferences. Tai yra kultūros įstaiga, kurioje yra ne tik biblioteka su savo funkcijomis, bet ir su įvairiomis kultūrinėmis patalpomis. • Naujas pastatas yra meistriškai susieti su senojo bibliotekos pastatas, kuris datuojamas 1906 metais. The physical contrasts between old and new buildings highlight the importance of Denmark's cultural heritage and the country's aspiration to be a leading player in 21st century Europe. Fizinis kontrastas tarp seno ir naujojo pastato pabrėžia Danijos kultūros paveldo svarbą ir šalies siekį būti lydere 21-ojo amžiaus Europoje The movement and asymmetry of schmidt hammer lassen's design provides a dramatic counterpoise to the earlier library, the two elements linked by a clear axis running from the former vestibule of the old building, now enhanced with a striking artwork by Per Kierkeby, through the vast atrium of the new building and out onto the water's edge. The building's form appears to be a cube, but in reality is rectangular. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. GLOSIENĖ, A.; PETUCHOVAITĖ, R.; ir RACEVIČIŪTĖ, R. Viešoji biblioteka. Tradicija ir modernumas. Vilnius, 1998, p. 62 2. MATECKIS-JAKOVLEVAS, Konstantinas; ir KOSTINAITĖ, Lina. Kai kurie minimalizmo aspektai šiuolaikinėje bibliotekų architektūroje. Urbanistika ir architektūra, 2006, nr.2, p. 97. 3. The Royal library in Copenhagen. Copenhagen : Living Architecture Publishing. Kopenhaga , 1999. 12 p. 4. Library buildings. Black Diamond, Royal Danish Library. [interaktyvus]. [Žiūrėta: 2009m. spalio mėn. 5 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!