Demografinė padėtis Lietuvoje

Spartūs ir esminiai pastarųjų metų politiniai, socialiniai, ekonominiai pokyčiai nutraukė per daugelį metų nusistovėjusias demografines tendencijas ir inspiravo naujas. Vienos jų tebuvo trumpalaikiai demografiniai svyravimai, pereinant į naują būseną, kitos - naujos demografinės elgsenos pradžia, trečios - jau keletą dešimtmečių vykstančių neigiamų reiškinių sustiprėjimas dėl pablogėjusių gyvenimo sąlygų. Kelerių metų pereinamasis laikotarpis yra pernelyg trumpas, kad galima būtų daryti išvadas apie ilgalaikius demografinius procesus, tačiau analizuojant pagrindinius demografinius bei šeimos vystymosi rodiklius, galima įžvelgti neigiamą socialinių ekonominių pokyčių įtaką. Svarbiausi rodikliai, tokie kaip gimstamumas, vedybos bei ištuokos, išryškina tradicinį šeimos modelį ardančiųjų tendencijų poveikį bei galimą įtaką ilgalaikei demografinei raidai.
Visi demografiniai procesai pastaraisiais metais įgavo naujų bruožų: gimstamumas staiga labai sumažėjo, mirtingumas padidėjo, migracijos srautai pasuko priešinga linkme - gyventojų migracinį prieaugį pakeitė migracinis mažėjimas. Dėl visų šių aplinkybių nuo 1992 m. Lietuvos gyventojų ėmė mažėti. Per penkerius metus Lietuvos gyventojų sumažėjo 39,7 tūkst. ir 1997 m. pradžioje siekė 3707,2 tūkstančio. Tačiau Lietuvos gyventojų mažėjimas jau silpnėja.
Iki šio dešimtmečio pradžios demografinių procesų raida Lietuvoje turėjo evoliucinį pobūdį. Ši demografinė raida nutrūko pirmiausia dėl politinių pokyčių. Atkūrus nepriklausomybę, labai padaugėjo išvykstančiųjų į NVS šalis, o atvykstančiųjų iš jų labai sumažėjo. Emigracija, daugiausia į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą, apogėjų pasiekė 1992 m., vėliau šis procesas greitai silpo. Šiuo metu jau nusistovėjo negausių, iš esmės subalansuotų imigracijos ir emigracijos srautų tarp Lietuvos ir NVS šalių būsena, kuri Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčiams įtakos beveik neturi. 1996 m. migracijos neto su NVS šalimis sudarė tik 445 žmonės. Emigracijos srautai į Vakarų šalis pastarųjų pasikeitimų pradžioje, įsigalėjus atvirų durų emigracinei politikai, buvo kiek didesni - iš Lietuvos išvyko nemažai čia gyvenusių žydų. Tačiau pastaraisiais metais emigracija į Vakarus taipogi šiek tiek atslūgo - 1996 m. į Vakarų šalis išvyko 1064 žmonės.
Taigi emigracijos srautai, pastarųjų pasikeitimų pradžioje turėję didžiausios įtakos Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimui, šiuo metu jau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!