Demokratijos sudėtinės dalys

Vargu ar rasime labiau sukompromituotą žodį negu „demokratija“ Kas tik nevadina savęs demokratu! Tačiau šis žodis ne visada turėjo giriamąjį atspalvį. Filosofai Senovės Graikijoje – šalyje, palikusioje mums šį žodį – nelabai vertino demokratiją. Sokratas laikė ją visuomenės dorovės nuosmukio ir pačios visuomenės irimo priežastimi. Dar griežčiau demokratiją – tą „minios savivalės ir smurto įsikūnijimą“ – kritikavo Platonas. Jo politinio vystymosi teorijoje demokratija – tai priešpaskutinė valstybės išsigimimo pakopa, po kurios eina tironija.
Tačiau teisinės valstybės idėja nesikeitė per visą demokratijos idėjos evoliuciją nuo antikinės Graikijos laikų. Dar antikoje „dieviškos prigimties“ paprotys buvo pakeistas žmonių priimamais įstatymais.
Mūsų laikais demokratija jau yra įgavusi teigiamą požiūrį. Ir, anot šiuolaikinių mąstytojų, demokratija yra vienintelė valdymo forma, per kurią galima pabandyti įgyvendinti visų individų interesus bei jiems patiems spręsti svarbiausius valstybės klausimus.
Darbo objektas – demokratija.
Darbo tikslas – susipažinti su demokratija.
4) išsiaiškinti demokratijos problemas.
Kas yra demokratija?
Demokratija – (gr. k.: demos – tauta, kratus – valdymas, valdžia) valstybės valdymo forma, kai visa valdžia kyla iš pačių valstybės piliečių valios.
Demokratija – tokia valstybės valdymo forma, kai visa valdžia kyla iš valstybės piliečių valios, o patį valdymą įgyvendina laisvais rinkimais išrinkta ir veikianti pagal konstitucijoje numatytus įgaliojimus vyriausybė. Žodis demokratija šiuo metu vartojamas trejopai:
• tvarka valstybėje, kai valdžia priklauso liaudžiai;
• liaudis turi įtakos teisę, tvarkant valstybės reikalus;
• sistema, nustatanti esmines visuomenines elgesio taisykles.1
Taigi politinės demokratijos būtinos sąlygos – tai neatimamos prigimtinės žmogaus teisės, tarp jų – teisė į nuosavybę ir socialinį pliuralizmą.
Tačiau vien tik šių sąlygų nepakanka. Demokratinė valstybė, norinti išlaikyti stabilumą turi paklusti pilietinei visuomenei. Autonomiška pilietinė visuomenė, kaip byloja istorinė patirtis, gali egzistuoti ir autokratinėje valstybėje, nesirūpinančioje pilietinės visuomenės reikalais. Tačiau ne amžinai, nes, kai tik visuomenė įsisąmonina tokios padėties nepriimtinumą ir sukuria visuomenines organizacijas (partijas, spaudą ir t.t.) valstybei paveikti, prasideda visuomenės demokratėjimo procesas. Demokratija laimi, kai pilietinės visuomenės politiniai atstovai paima į savo rankas įstatymų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!