Demokratijos istorija

Dvidešimtąjį amžių dažnai vadina demokratiniu amžiumi; įvairių valstybių politinės partijos vadinamos demokratų arba socialdemokratų, respublikonų demokratų partijomis. Nustatyti demokratjos sąvoką yra būtina norint išsiaiškinti jos reikšmę ir esmę.
Demokratija – tai kaip darbas ir pastangos, dedamos lemtingai dienai, kada visos bendruomenės bus stiprios ir išugdytos, žmonės padės vieni kitiems, kiekvienas galės išreikšti save ir turėti įtakos; kada įvairovė, suteiktos prigimtinės teisės ir kultūra bus aukštinamos, ir kievienas gyvens išraiškingą ir naudingą gyvenimą; žmonės bus sveiki, švarūs ir stiprūs ekonomiškai, vadovausis atstovaujamąja demokratija ir apsisprendimo teise; didžiausi pasaulio turtai bus padalijami ir teisingumas užtikrinamas kievienam.
Žodis demokratija kilęs iš graikų kalbos žodžių „demos“ – liaudis ir „kratija“ – valdymas. Taigi demokratija reiškia liaudies valdymą.
Demokratijos gimtinė – senovės Graikija ir Roma, tačiau ten nebuvo pilnos ar tikros demokratijos, nors valdžia buvo renkamoji ir vieši reikalai buvo sprendžiami plačios liaudies. Ne visų rinkėjų teisės buvo lygios. Greta su pilnateisiais piliečiais, Romoje ir Graikijoje buvo nepilnateisiai plebėjai ir visai beteisiai vergai; visi tenykščiai gyventojai buvo paskirstyti į luomus, kurių kiekvienas turėjo skirtingas teises ir privilegijas.
Viduramžiai pasižymėjo politine nelygybe ir tikybine neapykanta. Pastaroji skelbte skelbė kiekvieną laisvą mintį, todėl viduramžių demokratinėse įstigose užtinkama labai reta išimtis iš bendros pausaulinės ir religinės absoliutizmo tvarkos.
Šių dienų demokratija veda savo pradžią nuo Didžiosios prancūzų revoliucijos arba nuo XVIII a. pab. Iš pradžių demokratinis judėjimas buvo grynai politinio pobūdžio; šioje srityje buvo ir pirmi demokratijos laimėjimai. Jie pasireiškė karalių valdžios mažėjime ir apibrėžime; žmonės išsikovojo teisę dalyvauti valsybės tvarkyme, pati valstybės forma keitėsi ir tobulėjo. XIX a. pagarsėjo kovomis dėl politinio Europos valstybių demokratinimo.
Vėliau demokratinės idėjos pradėjo skverbtis ir į kitas gyvenimo sritis. Šiandien demokratija vystosi tiek kiekybiniu, tiek lygiai kokybiniu žvilgsniu; nė viena politinė įstaiga nepasilieka jos nepaliesta. Demokratija eina gilyn ir į kitas visuomeninio gyvenimo sritis, pvz., ekonominę, kultūrinę, socialinę. Demokratija – visuotinė pasaulėžiūra, filosofinė sistema arba gyvenimo būdas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!