Demokratija. Demokratinis politinis režimas

Atliko: PA-2/2 gr. stud.
Įvadas
Vargu ar rasime labiau sukompromituotą žodį negu „demokratija“ Kas tik nevadina savęs demokratu! Tačiau šis žodis ne visada turėjo giriamąjį atspalvį. Filosofai Senovės Graikijoje – šalyje, palikusioje mums šį žodį – nelabai vertino demokratiją. Sokratas laikė ją visuomenės dorovės nuosmukio ir pačios visuomenės irimo priežastimi. Dar griežčiau demokratiją – tą „minios savivalės ir smurto įsikūnijimą“ – kritikavo Platonas. Jo politinio vystymosi teorijoje demokratija – tai priešpaskutinė valstybės išsigimimo pakopa, po kurios eina tironija.
Tačiau teisinės valstybės idėja nesikeitė per visą demokratijos idėjos evoliuciją nuo antikinės Graikijos laikų. Dar antikoje „dieviškos prigimties“ paprotys buvo pakeistas žmonių priimamais įstatymais.
Mūsų laikais demokratija jau yra įgavusi teigiamą požiūrį. Ir, anot šiuolaikinių mąstytojų, demokratija yra vienintelė valdymo forma, per kurią galima pabandyti įgyvendinti visų individų interesus bei jiems patiems spręsti svarbiausius valstybės klausimus.
Darbo objektas – demokratija. Demokratinis politinis režimas.
Darbo tikslas – susipažinti su demokratija, demokratiniu politiniu režimu.
Darbo uždaviniai: 1. atskleisti demokratijos esmę:
• sužinoti demokratijos sampratą;
• susipažinti su demokratijos formomis bei tipais;
• išsiaiškinti, kas yra pliuralizmas;
• atskleisti demokratijos požymius ir principus.
2. susipažinti su demokratiniu politiniu režimu:
• sužinoti, kas yra politinis režimas;
• analizuoti demokratinio politinio režimo charakteristiką.
3. išsiaiškinti demokratijos problemas.
1. Demokratija
1.1 Demokratijos samprata Demokratinės valstybės esminiai bruožai
Graikiškai demokratija liaudies, tautos valdžia. Tai būtų tokia valstybės forma, kurioje valdžia yra kilusi iš pačios tautos. Tokia valstybė negali būti paprastai paskelbta. Ji tegali atsirasti ilgoje visuomenės raidoje ir reikalauja, visų pirma, atitinkamos visuomenės moralės, besiremiančios laisvės, lygybės ir solidarumo principais. Toji moralė realizuojama tiek politiniame, tiek ūkiniame bei kultūriniame gyvenime. Šitaip suprantama demokratija atsirado ne iš karto. Nors jos ištakos siekia senovės graikų laikus, šiuolaikine prasme suprantama demokratija yra naujųjų ir netgi naujausiųjų laikų kūrinys. Todėl ir pati demokratijos samprata reikalauja istorinio požiūrio, nes valstybės demokratėjimas – istorinis procesas. Tik naujausiais laikais atsirado naujoji politinė filosofija, padėjusi pamatą demokratinės valstybės sampratai. Pagrindinės šios filosofijos idėjos buvo dvi:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!