Demokratija ir jos interpretacijos

Demokratinių šalių pasaulio žemėlapyje nuolatos daugėja. XXa. demokratija įsitvirtino JAV, Kanadoje, Japonijoje, Australijoje, pietų ir vakarų Europoje. Pastaruosius kelis dešimtmečius ji atsiranda ir rytų Europoje, kai kuriose Lotynų Amerikos, Azijos ir Afrikos šalyse. Mums, gyvenantiems šiuolaikinėje, demokratinėje, civilizuotoje visuomenėje aktualu, kad ir kitose šalyse išnyktų autoritariniai, totalitariniai, kariniai, rasistiniai režimai, žmones užkirstų kelią tironijos atsiradimui. Visose šalyse piliečiai turėtų turėti žodžio laisvę, laisvus, taikius, sąžiningus rinkimus, galėtų kontroliuoti renkamus pareigūnus.
„Britų premjeras Winstonas Churchillis 1947 metais yra pasakęs: "Kartą girdėjau sakant, kad demokratija yra blogiausia valdymo forma – neskaitant visų kitų žmonijos išbandytų per istoriją". Šiame pajuokavime glūdi labai svarbi mintis, kad demokratija jokiu būdu nėra tobula. Demokratija turi trūkumų, yra pažeidžiama, gali virsti daugumos diktatūra ir yra nuolat taisytina – tai absoliučiai akivaizdūs dalykai. Demokratija net nėra tiesiogiai įtvirtinta Dievo!“( Holger Lahayne).
Šiame referate bandysiu paaiškinti, kas yra demokratija, jos kilmę, prielaidas jai atsirasti, kokie pavojai slypi pačioje demokratijoje. Taip pat pateiksiu įvairius pavyzdžius apie kai kurias valstybes, jų demokratizacijos kelią.
Dvidešimtąjį amžių dažnai vadina demokratiniu amžiumi. Mūsų Konstitucijos §1 sako, jog Lietuva yra demokratinė Respublika. Tai kas gi ta demokratija? Išvertus iš graikų kalbos, žodis „demokratija“ reiškia liaudies valdymą. “Demos” – liaudis ir “kratija”–valdymas.
Filosofai Senovės Graikijoje nelabai vertino demokratiją, į ją žiūrėjo kritiškai. Sokratas ją laikė visuomenės dorovės nuosmukio ir pačios visuomenės irimo priežastimi. Dar griežčiau demokratiją – tą „minios savivalės, smurto įsikūnijimą“ – kritikavo Platonas. Jo politinio vystimosi teorijoje demokratija – tai priešpaskutinė valstybės išsigimimo pakopa, po kurios eina tironija. Platonas demokratiją suprato kaip daugumos valdymą. Aristotelio ir kitų mąstytojų nuomone, dauguma nėra pakankamai kompetentinga, kad galėtų gerai tvarkytis valstybėje, neengti mažumų.
Mūsų laikais demokratija yra įgavusi teigiamą požiūrį. Ji yra vienintelė valdymo forma, per kurią visų individų interesus bei jiems patiems spręsti svarbiausius valstybės klausimus.
Tai būtų tokia valstybės forma, kurioje valdžia kilusi iš pačios tautos. Tokia valstybė negali būti paprastai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!