Demokratijos raida

XX amžių dažnai vadina demokratiniu amžiumi; įvairių valstybių politinės partijos vadinasi ar tai tiesiai demokratų, ar tai tautinių demokratų, socialdemokratų, respublikonų demokratų partijomis; yra net ir valstybių, kurios oficialiai vadina save demokratinėmis.
"Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ – taip skamba pirmasis mūsų Konstitucijos straipsnis. „Suverenitetas priklauso tautai“ – skelbia antrasis. Lietuva yra demokratinė šalis (iš gr. demos – liaudis ir kratein – valdyti). Bet ar šiuo atributu nesipuošia šiandien kone kiekviena pasaulio valstybė? Taigi, manau, yra rimtas ir būtinas reikalas tinkamai nustatyti kas iš viso yra demokratija?, apibrėžti jos sąvoką ,istorinę raidą, kokie yra jos požymiai?. Jei žmonės vadina save demokratais, jei sakoma, kad mes gyvename demokratiniais laikais, jei peikiame visa, kas priešinasi demokratybės dvasiai, tai savaime aišku, kaip svarbu yra suprasti ir žinoti, kas yra toji demokratija.
Šio darbo tikslas – demokratijos raidos analizė.
Uždaviniai:
1. Gana aiškiai supažindinti su "Demokratija" sąvoka pateikiant jos istoriją.
2. Pateikti demokratijos privalumus ir atkirti ją nuo diktatūros.
3. Susivokimui aprašyti atstovaujamąją ir tiesioginę demokratiją, pateikiant jų sampratą.
4. Pateikti ir paaškinti tris reikšmingiausius demokratijos principus.
4. Pasistengti išdėstyti Lietuvos demokratijos eigą.
Darbo metodai:
• Literatūros šaltinių analizė ir apžvalga.
1. DEMOKRATIJOS Sąvoka
Demokratijos sąvoka yra labai sena. Ji buvo vartojama jau senovės Graikijoje. Termino ''demokratija'' idėją pirmą kartą suformulavo Herodotas V a. pr. Kr. Jis rašė, kad valstybė sukurta lygybės pagrindu: svarbiausi reikalai sprendžiami tautos susirinkime, pareigos skiriamos burtų keliu, valdininkų atsiskaitomumas. Pažodžiui išvertus: gr. Dēmokratia = dēmos – liaudis + kratos – valdžia t.y. "liaudies valdžia". Gyventojai buvo susiskirstę į tris grupes. Pakopos apačioje buvo vergai. Jie sudarė trečdalį visų Atėnų gyventojų. Vergai buvo beteisiai. Kitą piliečių dalį sudarė pirkliai, amatininkai, žemdirbiai, gyvenę iš verslo. Mieste gyvenantys svetimšaliai buvo vadinami metekais. Jie, kaip ir vergai, negalėjo dalyvauti miesto politiniame gyvenime, nors buvo laisvi žmonės ir nepatirdavo jokios socialinės diskriminacijos. Taigi nebuvo pilnos ar tikros demokratijos, nors valdžia buvo renkamoji ir vieši reikalai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!