Didžioji savaitė

Po Verbų sekmadienio prasideda Didžioji savaitė. Tai rimties, susikaupimo ir pasiruošimo Velykoms savaitė. Pačios svarbiausios šios savaitės dienos: ketvirtadienis, penktadienis ir šeštadienis. Tai paskutinė savaitė prieš didžiausią pavasario šventę Velykas.
Krikščioniškame apeigyne Didžiosios savaitės dienos turi nepaprastą reikšmę. Ketvirtadienis – Paskutinės vakarienės priminimas. Todėl bažnyčiose nutyla varpai ir vargonai. Penktadienį iškilmingai pagerbiamas kryžius, nes tai yra Kristaus kančios, mirties ir palaidojimo diena. Šeštadienį budima prie simbolinio Kristaus kapo. Pašventinus ugnį ir vandenį vėl sugaudžia vargonai, suskamba varpas.
Liaudyje Didysis ketvirtadienis vadintas švariuoju, šią dieną buvo tvarkomos sodybos, sodai, namai, krečiami kaminai, iš trobų išnešama visa, kas nereikalinga. Didįjį penktadienį, vengiant triukšmo, būdavo dirbama mažiau. Didįjį šeštadienį iki pietų baigiami dirbti visi sunkesni darbai, iš bažnyčios parnešama ugnis, šventintas vanduo, ruošiami velykiniai valgiai, marginami kiaušiniai.
Kaime sakydavo, kad per Didžiąją savaitę negalima bartis, ginčytis, pyktis, kam nors pavydėti. Vaikams drausdavo triukšmingus žaidimus. Negalima skolintis arba kitam skolinti – laimė išeisianti iš namų. Didžioji savaitė – kupina įvairiausių tikėjimų, apeigų, kurios turi labai gilią, iš pagoniškos religijos kulto, paveldėtą prasmę.
Rašydama šį darbą rėmiausi įvairia literatūra. Pagrinde naudojausi Juozo Kudirkos knyga „Velykų šventės“ ir Jono Balio „Lietuvių kalendorinės šventės“. Taip pat rėmiausi Lietuvos liaudies kultūros centro išleista knyga „Velykų rytą lelija pražydo“, šioje knygoje išsamiai pateikiama viso Velykinio laikotarpiuo apžvalga, autentiški papročiai ir tikėjimai.
Mano darbo tikslas apžvelgti Didžiosios savaitės laikotarpiu vyraujančius liaudies papročius, tradicijas ir tikėjimus.
Pirmoji reikšmingiausia Didžiosios savaitės diena Didysis ketvirtadienis. Šią dieną buvo tvarkomos sodybos, sodai, namai, krečiami kaminai, iš trobų išnešama visa, kas nereikalinga. Moterys šluotražiais nušveisdavo aprūkusias lubas, iš kampų išgraibydavo voratinklius, šlavė ir plovė patalpas, šveitė stalus, laukan išsinešusios išdulkindavo pagalves, antklodes, išpurtydavo kiekvieną rūbelį. Tą dieną šukavo ir valė gyvulėlius – avinukus ir paršiukus. Didįjį ketvirtadienį reikėjo išplauti visus skalbinius, indus, viską išvalyti, kad metai būtų švarūs. Buvo manoma, jog, prieš saulei tekant, reikia apsiprausti vandeniu ar sniegu, įlįsti į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!