Dirbtinių Žemės palydovų ir tarpplanetinių erdvėlaivių judėjimas

Apžvelgsime informacijos šaltinį , kuriame, mano manymu, labai gerai ir prieinamai kiekvienam skaitytojui aprašomas kosminių aparatų judėjimas pradedant startu nuo žemės paviršiaus iki skrydžio trajektorijų kosmoso erdvėje. Šiame tinklapyje galima rasti atsakymus į tokius klausimus: reaktyvinis judėjimas, dirbtinių Žemės palydovų judėjimas, kosminių aparatų manevrai, kosminių aparatų stabdymas atmosferoje, tarpplanetinis skraidymas, gravitacinis manevras.
Kaip pavyzdį išnagrinėsime vieną iš minėtų klausimų.
Kosminių aparatų manevrai reikalingi daugeliu atvejų:
norint prisiartinti prie kito kosminio aparato ar koreguojant trajektoriją norint pasiekti paskirties planetą;
norint palaikyti nuolatinį skrydžio aukštį judant viršutiniuose atmosferos sluoksniuose;
norint pakeisti sukimosi laiko tarpą, prisigretinant;
nusileidžiant kosminiam aparatui.
Tarpplanetinis skrydis
Keliaujant į kitą planetą reikalingas ne mažesnis kaip 11 km/s greitis, kurio dėka kosminis aparatas išeina į elipsės orbitą aplink Saulę. Priartėjus prie planetos įsijungia stabdymo varikliai, o aparatas išeina į orbitą aplink planetą arba nusileidžia ant planetos paviršiaus.
Informaciją apie dirbtinių palydovų judėjimą aplink žemę galima rasti Interneto puslapyje: . Čia, išskyrus palydovo judėjimo aplink žemę teoriją, galima pasižiūrėti keletą animacinių vaizdelių, pateikiančių išsamų vaizdą apie palydovo judėjimo trajektoriją. Toliau išnagrinėsime pagrindines temas, paimtas iš šio šaltinio, o būtent išsiaiškinsime, kas tai yra Geostacionari orbita ir susipažinsime su trimis Keplerio dėsniais.
Geostacionari orbita
Judant aplink r spindulio orbitą, palydovą veikia žemės traukos jėga bmM/r2, kur b – nuolatinė trauka, m – palydovo masė ir M – planetos masė (mūsų atveju Žemės). Pagal antrąjį Niutono dėsnį traukos jėga lygi centrinei jėgai mv2/r. Čia gauname palydovo judėjimo aplink orbitą greičio išraišką:
v=(b M/r)1/2
Palydovo judėjimo aplink Žemę laikotarpis Tсп lygus orbitos ilgiui 2br, padalintam iš palydovo judėjimo greičio v:
Tсп=2br/v=2b (r3/bM)1/2
Jeigu šis orbitos laikotarpis Tсп lygus Žemės sukimosi aplik savo ašį laikotarpiui (apytiksliai 24 valandos), tai palydovas "kabos" ties vienu tuo pačiu Žemės lopinėliu, o tokia orbita vadinama geostacionaria. Geostacionari orbita yra Žemės ekvatoriaus plokštumoje. Jos spindulys 42164 km, kuris yra 6 kartus didesnis už Žemės spindulį. Palydovo dangaus koordinatės geostacionarioje orbitoje išlieka nepakitę ir mes lengvai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!