Dirvožemis yra pagrindinė ir integrali aplinkos dalis, todėl jo apsaugos būklė daro didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Didžiausią pavojų aplinkai kelia dirvožemio erozija, organinių medžiagų sudėties kitimas, dirvožemio tarša ir izoliacija (dėl namų statybos, kelių tiesimo ir kitos infrastruktūros vystymo), dirvožemio slėgimas (kurį sukelia sunkiosios transporto priemonės, pernelyg didelis pievų nuganymas ir sportinė veikla), biologinės įvairovės mažėjimas, dirvožemio druskingumo didėjimas (pernelyg didelis tirpių sodos, magnio ir kalcio druskų kaupimasis), potvyniai, nuošliaužos ir dykumų susidarymas. Visus šiuos reiškinius sukėlė arba neigiamą jų įtaką sustiprino žmogaus veikla. Ekonominės pasekmės ir kaštai, susiję su dirvožemiui daroma žala, yra milžiniški.
Plėtojant gamybą, didėja gamtos išteklių naudojimas ir gamtinės aplinkos teršimas. Pramonės įmonės, energetika, komunalinis ūkis, automobilių transportas vis labiau teršia gamtą. Dažnai dar blogai laikomi ir netinkmai naudojami naftos produktai, įvairūs chemikalai ir trąšos. Dėl to žūva naudingi mikroorganizmai, plinta kenkėjai ir piktžolės. Šios neigiamos ūkinės veiklos pasekmės sutrikdo biosferoje nusistovėjusią ekologinę pusiausvyrą. Galima teigti, kad žmogus, neatsižvelgdamas į galimus padarinius, pats griauna savo egzistavimo pagrindą. Remiantis mokslo laimėjimais ir pažintais gamtos dėsniais, dabar būtina išmokti valdyti gamtą taip, kad ji nenuskurstų.
Šiandien jau nebeužtenka saugoti gamtą pasyviai, ūkiškai nebenaudojant kai kurių teritorijų bei globojant pavienes gyvūnų rūšis. Gamtos apsauga turi būti visuotina ir planinga.
Praeities patyrimas rodo, kad stichinis bei grobuoniškas gamtos išteklių naudojimas turi liūdnų pasekmių. Todėl būtinas jų racionalus naudojimas, iš anksto numatant galimas pasekmes.
Kadangi dirvožemis yra daugelio kitų gyvų organizmų pragyvenimo šaltinis, jį tausoti ir saugoti yra ypač svarbu. Dirva – tai svarbi žemės paviršiaus dalis, kurioje kaupiasi maistinės ir mineralinės medžiagos, vanduo, kurie yra būtini augalams ir gyvūnams. Dirva mus maitina, jeigu ji yra sveika, tai ir joje užaugintas maistas bus sveikas. Tačiau tik 3% žemės paviršiaus yra tinkami javams auginti! Dėl netinkamo dirvos naudojimo, nuolatos prarandamas pats vertingiausias sluoksnis - humuso sluoksnis. Kasmet dėl neapgalvotos žmogaus veiklos netenkame 8-12 milijonų hektarų...
Šį darbą sudaro 7603 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!