Dirvožemio mokslas agronomijoje, miškininkystėje, melioracijoje, kelių statyboje ir sanitarijoje

 Dirvožemio mokslas agronomijoje, miškininkysteje, melioracijoje, kelių statyboje ir sanitarijoje.
Dirvožemio mokslas – mokslas apie dirvožemį, jo sandarą, sudėtį, savybes geografinį paplitimą, susidarymo dėsningumus, vystymąsi ir reikšmę gamtoje, apie esminę dirvožemio savybę – derlingumą, būdus jam išsaugoti ir didinti.
Dirvotyros žinių reikia žemės, miškų, vandens, komunalinio ūkio, ekonomikos specialistams. Šiuo mokslu grindžiama žmogaus ūkinės veiklos įtaka gamtai ekologinėje sistemoje. Dirvožemininkai turi paruošti ir įdiegti dirvodaros procesų valdymo, natūraliojo dirvožemio derlingumo didinimo technologijas, prisidėti prie miško ir dirbamų žemių monitoriškumo.Tiems uždaviniams sėkmingai spręsti būtina tobulai nusimanyti apie dirvožemius. Įvairių žemės ir miškų ūkio specialistai turi labai gerai suprasti apie dirvožemio ir žemės – pagrindinių žemės ir miškų ūkio gamybos priemonių – vertę ir kainą.
Dirvotyra užima svarbią vietą tarp kitų agronominių mokslų. Remiantis dirvotyros duomenimis, sudaromos moksliškai pagrįstos sėjomainos, tręšimo sistemos, melioracijų projektai, planuojama ir organizuojama žemės ūkio gamyba.
Ilgaamžė žemdirbystės patirtis įrodė, jog, žinant dirvodaros procesus, galima juos palenkti norima linkme, kad kultūrinių augalų derlingumas vis didėtų. Dirvožemių naudojimas – jų apželdinimas miškais arba pastarųjų iškirtimas, dirvožemių sausinimas arba drėkinimas, trašų, kalkių, gipso, įvairių cheminių preparatų barstymas – ne kiek ne mažiau veikia patį dirvožemį.
Miškų ūkyje dirvožemio derlingumas yra svarbiausias medžių augimo, vystymosi ir produktyvumo veiksnys. Miško ir dirvožemio įtaka vienas kitam turi ypatingą išskirtinę reikšmę. Taigi dirvotyros žinios yra būtinos ir miškotvarkininkams.
Dirvožemio tyrimai kelių ir aerodromų statybai sudarė galimybes nuo dirvotyros atskirti ir susiformuoti naujai mokslo šakai – gruntotyrai.
Melioravimo darbuose taip pat svarbu žinoti dirvožemių genezę ir savybes.
Didelę dalį dirvožemio mikroorganizmų sudaro bakterijos . aktinomicetai, grybai ir dumbliai.Bendras mikroorganizmų kiekis skirtinguose dirvožemiuose yra nevienodas. Jis priklauso nuo klimato ir dirvožemio naudojimo. Mikroorganizmų rūšinė sudėtis skirtinguose dirvožemiuose irgi nevienoda, tačiau bakterijų visur būna daugiausia. Bakterijų veikla dirvožemyje susieta su jų mitybos ir kvėpavimo savybėmis. Pagal mitybos būdą bakterijos būna autotrofinės ir hetotrofinės.Autotrofinės bakterijos dirvožemiuose vykdo nitrifikaciją, sulfurizaciją, oksiduoja geležies junginius ir fiksuoja atmosferos azotą.
Bakterijos
Pagal...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!