Diskurso sąvoka

3. adresato ketinimas – sąmoningas ir apgalvotas teksto perdavimas.
4. teksto priimtinumas adresantui – bendravimas (informacija, kaip perdavimo būdas, priemonė) turi būti priimtinas (suprantamas) gavėjui.
5. informatyvumas – adresatui turi būti pateikiama bent nedidelė dalis naujos informacijos.
7. sąsaja su kitais tekstais (interteksualumas).[5]
Diskurso tipai
Labai dažnai sunku apibrėžti ne tik pačio diskurso sąvoką, bet ir išskirti galimus jo tipus. Bene lengviausia priemonė, kuria remiantis galima išskirti atskiras diskurso klases (grupes) yra bendravimo būdai: sakytiniai arba rašytiniai tekstai. Pastariesiems yra taikomas Organon2 metodas, kuriuo remiantis išskiriami trys pagrindiniai diskurso tipai, remiantis pagal tai kokia kalbos informacija yra pateikiama tekste:
• pateikiama nauja informacija (žinios) – informatyvusis diskurso tipas;
• perteikiamos emocijos, pabrėžiant tam tikrą informaciją – pasakojamasis diskurso tipas;
• pabrėžiamas tam tikras aspektas (padėtis) – diskusinis (argumentinis) diskurso tipas;
Sakytinio tipo tekstams analizuoti remiamasi Steger klasifikacija, pagal kurią tekstai skirstomi į šešias grupes: pristatymus, pranešimus, raportus, viešąsias diskusijas, pokalbius, interviu. Tokia klasifikacija remiasi: tarpusavio sąveikos buvimu ar nebuvimu, kalbančiųjų skaičiumi bei jų tarpusavio santykiais, diskutuojamosios temos laisvumu, dalyvių požiūrių į diskutuojamąją temą.
Kita vertus anksčiau minėti klasifikavimo būdai nėra vieninteliai, kadangi juos galima dar plačiau išskirstyti į platesnes atšakas.
Diskursų klasifikacija
Bendra klasifikacija
Kadangi diskurso analizei svarbu ne tik žodžiais išreikštas (pasakytas) ar parašytas tekstas, bet ir patys diskurso veikėjai (teksto kūrėjai, perdavėjai bei priėmėjai), todėl diskursai gali būti skirstomi į atskiras grupes (pagal tam tikrus kriterijus). Pačia bendriausia prasme galima sakyti, kad diskursus galima suklasifikuoti pagal: tematiką, jų paplitimą (vietos reikšme), diskurso lauką3, diskurso dalyvius ir kt. Pagal tematiką diskursas gali būti:
1. vienalytis – tai diskursas apie vieną konkrečią temą (klausimą) (pvz. Palangos pajūrio išsaugojimo diskursas);
2. daugiasluoksnis – toks diskursas, kuris apima ne vieną, o kelias temas (pvz. aplinkos taršos diskursas).
Labai dažnai vienalytis ir daugiasluoksnis diskursai susipina tarpusavyje: specifinio klausimo tema gali susipinti su kitomis platesnėmis temomis.
Pagal diskurso paplitimą, t. y. vietos prasme, diskursas gali būti:
1. globalus;
2. visuotinis;
3. nacionalinis;
4. lokalus
Pagal dalyvius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!