Dividendų mokėjimo politika įmonėje

Kristina Grigucevičiūtė
vadybos informacinių sistemų IV kurso studentė







Dividendų mokėjimo politika įmonėje
Referatas


Darbo vadovas as. N. Činčikas
Vilnius, 2005
ĮVADAS
Dividendų politika reiškia sprendimą – ar paskirstyti uždirbtą pelną akcininkams, ar vėl jį reinvestuoti į įmonę.
Visais laikais dauguma įmonių dideles viltis sieja su reinvestuojamu pelnu, nes tai – veiklos finansavimo šaltinis. Kadangi dividendų išmokėjimo rodiklis, tai pelno procentas, kuris sumažina reinvestuojamo pelno dydį, tai sprendimas išmokėti dividendus neišvengiamai tampa finansavimo sprendimu. Priimant finansinį sprendimą, būtina atsižvelgti į dividendų politikos įtaką įmonės akcijos vertei, o taip pat kaip yra patenkinami investuotojų poreikiai. Norint suformuluoti optimalią įmonės dividendų politiką, reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių. Būtina tinkamai įvertinti įmonės poreikius, situaciją rinkoje.
Vienas svarbiausių dividendų politikos klausimų – ar dividendai, išmokami grynais, turi įtakos paprastųjų akcijų vertei. Jei dividendų mokėjimas daro įtaką akcijų vertei, tada įmonės turėtų visuomet juos mokėti. Jei dividendų mokėjimas neturi įtakos akcijų vertei, tai įmonės turėtų pasilikti visą arba dalį pelno ir jį įdėti į pelningą projektą arba jį panaudoti anksčiau paimtai paskolai padengti.
Teorinis požiūris į dividendų politiką
Sprendimams, susijusiems su dividendų politika, priklauso ir dividendų nustatymas (pinigais arba jų atitikmenimis, pvz., akcijomis). Yra du dividendų politikos svarbos teoriniai požiūriai. Jie kardinaliai priešingi, nors įmanomas ir jų suderinamumas, ypač jei rinka nėra tobula dėl mokesčių ar kitų priežasčių. Tai:
• Dividendų politikos svarbos (grynųjų įplaukų) mokykla, kuriai priklauso ir likutinio pelno teorija.
• Dividendų politikos nereikšmingumo mokykla remiasi dviem teiginiais - dividendai turi būti arba maži, arba dideli.
Dividendų politikos svarbos mokykla
Kad dividendai yra susiję su įmonės turto (kapitalo) verte, pirmiausiai įrodinėjo Gordon, Lintner.
Klasikinėmis tapusiose šios mokyklos dividendų teorijos studijose Gordon (1956) ir Litner (1962) teigė, kad investicijų grąžos rodiklis didėja mažėjant dividendų išmokėjimo normai, taigi rizikos vengiantiems akcininkams svarbu, ar bus pasirinktas dividendų išmokėjimo grynaisiais pinigais, ar kapitalo prieaugio politika. Šį teiginį sudaro dvi pagrindinės dalys:
• 1959 m. Gordon pabrėžė, jog išmokų norma glaudžiai susijusi su pelno norma kainos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!