Duomenų bazių organizavimas

ĮVADAS Į DUOMENŲ BAZIŲ ORGANIZAVIMĄ Duomenų bazių paskirtis Viena labiausiai paplitusių kompiuterių profesionalaus taikymo sričių – duomenų bazių (DB) organizavimas. Jos skirtos dideliems struktūrizuotų duomenų kiekiams kaupti, saugoti ir apdoroti pagal vartotojo pateikiamus reikalavimus. Šiuo metu sunku surasti net ir nedidelę įmonę ar įstaigą, kurioje nebūtų naudojama kompiuterizuota informacijos sistema (IS). Dažnai jos atlieka tik elementarias apskaitos funkcijas, pavyzdžiui, padeda suskaičiuoti darbuotojų atlyginimus, registruoja parduotas ar nupirktas prekes, tačiau, atliekant šiuos darbus be kompiuterio pagalbos, tektų sugaišti žymiai daugiau laiko, nukentėtų atliekamos apskaitos tikslumas bei savalaikiškumas. Tokių IS pagrindas – DB, kurioje kaupiami reikiami duomenys, atliekamas jų teisingumo patikrinimas, esant reikalui, duomenys koreguojami ir, be abejo, panaudojami įvairioms įstaigos darbuotojų reikmėms. Iš DB duomenys gali būti greitai išrinkti pagal įvairius paieškos kriterijus ir pateikti vartotojui ataskaitų forma į displėjaus ekraną, atspausdinti ar perduoti ryšio kanalais į kitų IS duomenų bazes. Dar viena svarbi DB savybė yra tai, kad ji suteikia galimybę tais pačiais duomenimis vienu metu naudotis daugeliui vartotojų. Vieną sykį vienoje kompiuterizuotoje darbo vietoje įvestais duomenimis gali naudotis visi įmonės kompiuterizuotų darbo vietų vartotojai, žinoma, jei jie turi ryšį per kompiuterinį tinklą su centriniu kompiuteriu, kuriame patalpinta DB, bei jei jiems yra suteiktos šių duomenų naudojimo teisės. Kad geriau suprasti DB reikalingumą, pabandykime įsivaizduoti didelę biblioteką, kurioje nėra katalogų. Skaitytojams ar bibliotekos darbuotojams bandant surasti reikiamą knygą, tektų iš eilės peržiūrinėti visų knygų autorių ar pavadinimų sąrašus. Naudojant katalogus, reikiamą knygą surasti arba įsitikinti, kad jos bibliotekoje iš viso nėra, žymiai paprasčiau. Katalogas suteikia galimybę knygų paiešką pagreitinti šimtus ir daugiau kartų, kadangi, turint pagal abėcėlę surūšiuotą knygų pavadinimų ar autorių sąrašą, beveik iš karto galime surasti tas knygas, kurių ieškome. Analogiškas pavyzdys - miesto ar rajono telefonų knyga, kurioje labai greitai galime surasti reikiamo žmogaus telefoną pagal jo pavardę ir adresą. Tai tik patys paprasčiausi DB pritaikymą iliustruojantys atvejai. Dažniausiai vartotojui pateikiami ne tik DB betarpiškai saugomi duomenys, bet ir sudėtingesnės ataskaitos, suformuotos kompleksiškai atrenkant skirtingus žmonių veiklos reiškinius aprašančius, bet tarpusavyje susietus duomenis, juos įvairiai apdorojant, atliekant grupavimą, įvairius skaičiavimus, rūšiavimą ir pateikiant tekstine ar grafine forma. Taigi, jei tenka apdoroti didelius struktūrizuotų duomenų srautus, juos panaudoti ne vieną kartą ar iš keleto kompiuterizuotų darbo vietų, duomenis kaupti ir saugoti ilgą laiką, tai šiuos darbus galima patikėti duomenų bazei. Duomenų bazių kūrimo priemonės Duomenų bazėms kurti naudojamos priemonės vadinamos duomenų bazių valdymo sistemomis (DBVS). Viena plačiausiai paplitusių DBVS – Microsoft Access, o pagrindinė jos populiarumo priežastis yra tai, kad ši sistema įeina į Microsoft Office programų paketų rinkinį ir yra prieinama daugeliui vartotojų. Ši DBVS tinka tik nelabai didelėms DB organizuoti, kurias sudaro dešimtys ar šimtai tūkstančių įrašų ir yra nelabai didelis vartotojų skaičius. Kitos, labiau paplitę, mažesniųjų klasei priklausančios DBVS yra Visual FoxPro, Paradox, Clarion. Didelėms DB, aptarnaujančioms šimtus ir tūkstančius vartotojų bei saugančioms milijonus duomenų įrašų, organizuoti naudojamos žymiai galingesnės DBVS. Tai Oracle, Microsoft SQL Server, Informix, DB2, Sybase. Šios DBVS užtikrina ir paskirstytų DB organizavimą, kuomet tais pačiais duomenimis naudojasi ir reguliariai keičiasi tarpusavyje skirtinguose miestuose ar net valstybėse esantys tos pačios organizacijos filialai. Būtina pastebėti, kad DB paprastai kuria profesionalūs informatikai, kadangi DBVS panaudojimas reikalauja didesnio pasiruošimo nei, pavyzdžiui, skaičiuoklių pritaikymas ar, tuo labiau, raštų parengimas naudojant teksto redaktorių Word. Tačiau nesudėtingą DB gali sukurti bet kuris kompiuterio vartotojas, šiek tiek susipažinęs su DB organizavimo principais. Pagrindinės sąvokos Visos aukščiau paminėtos DBVS yra vadinamos reliacinėmis, kadangi pagrindinė jose saugomų duomenų konstrukcija – dvimatė lentelė (table). Dar yra hierarchinės, tinklinės, o taip pat šiuo metu vystomos objektinės DBVS, tačiau pagal paplitimą jos gerokai atsilieka nuo reliacinių. Reliacinių DB teorijoje ši lentelė vadinama santykiu (relation), nes apibrėžia vaizduojamų reiškinių bei jų savybių tarpusavio priklausomybes. Tačiau ši dvimatė lentelė nėra analogiška skaičiuoklės lentelei, nes joje saugomi tik tam tikros dalykinės srities duomenys, o šių duomenų apdorojimo procedūros ar formulės aprašomos ir saugomos atskirai nuo duomenų. Šios lentelės eilutė vadinama įrašu (record), o stulpelis – lauku (field). Kiekvienam laukui suteikiamas lauko vardas (field name), kuriuo vėliau galima naudotis, norint į jį įrašyti ar iš jo nuskaityti reikiamus duomenis. Duomenų bazės lentelės gali būti susietos tarpusavyje per bendrus laukus, tokiu būdu sudarant galimybę iš DB išrinkti tarpusavyje susietus duomenis. Laukai dar vadinami atributais, o laukų vardai – atributų vardais. Pirmasis darbas, kurį tenka atlikti organizuojant DB, yra DB loginės schemos sudarymas. Duomenų bazės loginė schema atspindi numatomų saugoti duomenų struktūrą. Jai sudaryti, būtina išsiaiškinti ir suprasti, kokias funkcijas turi atlikti kuriama DB, kokios reikalingos duomenų lentelės, kokia šių lentelių sudėtis, kokių laukų reikšmės negali kartotis, kokie lentelių tarpusavio ryšiai (relationships). Yra keturi pagrindiniai ryšių tipai (relationship type), nusakantys, kiek vienos lentelės įrašas turi su juo susietų įrašų kitoje lentelėje. Šie tipai žymimi 1:1, 1:M, M:1 ir M:N. Tai dar vadinama ryšio kardinalumu (relationship cardinality). Jeigu lentelėje yra laukas ar kelių laukų grupė, kurių reikšmės skirtinguose įrašuose nesikartoja, tai šį lauką ar laukų grupę galima vadinti įrašo identifikatoriumi arba pirminiu raktu (primary key). Pavyzdžiui, knygos šifras bibliotekos kataloge atitinka knygos pirminį raktą bibli otekoje arba, asmens kodas pase atitinka Lietuvos Respublikos piliečio pirminį raktą. Šalia pirminio rakto, gali būti sukurti paieškos raktai arba indeksai (indexes). Jais naudojantis galima atlikti greitą reikiamų duomenų paiešką. 8.1. Duomenų bazės loginės schemos sudarymas Duomenų bazės loginės schemos sudarymą iliustruosime elementariu pavyzdžiu, sudarydami supaprastintą mokinių mokymosi rezultatų DB loginę schemą. Ji pateikta 8.1 pav. 8.1 pav. Mokinių pažymių registravimo DB loginė schema Toliau panagrinėkime, kaip ir kodėl tokią schemą sudarėme. Dalykinės srities objektų išskyrimas Pirmiausia išskyrėme pagrindinius dalykinės srities objektus bei jų charakteristikas, duomenis apie kuriuos saugosime DB. Pagrindiniai objektai: MOKINIAI, MOKYMOSI DALYKAI, GAUTI PAŽYMIAI. Mokinių sąrašas ir mokymosi dalykų sąrašas jau žinomi nuo mokslo metų pradžios. Jie gali būti sudaryti nepriklausomai vienas nuo kito, nors, norėdami iš anksto žinoti kokius dalykus turi mokytis konkretūs mokiniai, privalėtume iš karto užregistruoti ryšį tarp mokymosi dalyko ir konkretaus mokinio. Tačiau šiame pavyzdyje apsiribokime tik gaunamų pažymių registravimo, dalykų bei mokinių sąrašų sudarymo funkcijomis. Iš tokių duomenų jau įmanoma formuoti įvairias ataskaitas apie mokinių mokymosi rezultatus, sudaryti mokinių bei dalykų sąrašus. Kiekvienas išskirtas objektas kartu su jam priskirtomis savybėmis DB loginėje schemoje vaizduojamas lentele. Iš karto išskiriame lentelę MOKINIAI, kurioje bus saugomi duomenys apie mokinius. Į šią lentelę įtraukiame lauką Mokinio Nr., kuris atitinka mokinio registracijos numerį mokykloje. Jis atitiks unikalų kiekvieno šios lentelės įrašo identifikatorių, t.y., negalės būti dviejų mokinių su tuo pačiu mokinio numeriu. Kiekvienas mokinys lentelėje MOKINIAI bus užregistruojamas atskiru ir vieninteliu įrašu. Lauką – lentelės įrašo identifikatorių iš kairės pažymime žvaigždute (*). Jeigu įrašo identifikatorių sudarytų dviejų laukų grupė, tai juos abu reikėtų pažymėti žvaigždute. Analogiškai sudaroma lentelė DALYKAI, kurioje saugomi duomenys apie mokymosi dalykus. Dalyką vienareikšmiškai identifikuos laukas Dalyko kodas. Šioje lentelėje bus tiek įrašų, kiek yra skirtingų mokymosi dalykų. Paprastumo dėlei, apsiribosime tik vienos klasės dalykų sąrašu, t.y. nevertinsime to, kad, pavyzdžiui, fizikos ar istorijos mokomasi ne vienerius metus. Be to, nevertinsime dalykų mokymosi lygio. Duomenims apie gaunamus pažymius saugoti sudaryta lentelė PAŽYMIAI. Joje pakaks saugoti tik atitinkamo mokinio numerį, dalyko kodą, iš kurio gautas pažymys, gautą įvertinimą bei šio įvertinimo gavimo datą. Ši lentelė intensyviausiai pasipildys duomenimis ir bus didžiausia, kadangi joje atskiras įrašas atitiks mokinio gautą pažymį. Šioje lentelėje neišskyrėme įrašo unikalaus identifikatoriaus, kadangi galimas atvejis, jog tas pats mokinys iš to paties dalyko ir tą pačią dieną gaus daugiau nei vieną tokį patį įvertinimą. Taigi, net visų šios lentelės laukų junginio, negalėtume įvardinti unikaliu identifikatoriumi. Iškilus būtinybei, unikaliu identifikatoriumi galėtų būti papildomas į ją įtrauktas laukas – nesikartojantis lentelės įrašo numeris. Gali kilti klausimas, kodėl į lentelę PAŽYMIAI neįtraukėme visų duomenų apie mokinį bei visų dalyko charakteristikų. Tuomet būtų pakakę šios vienintelės lentelės. Tačiau toks sprendimas nebūtų geras, kadangi šioje lentelėje kartu su kiekvienu pažymiu tektų saugoti ir visas mokinio bei atitinkamo dalyko charakteristikas. Tai neekonomiška kompiuterio atminties panaudojimo atžvilgiu, reikėtų papildomai įvedinėti daugiau duomenų registruojant kiekvieną pažymį ir tai būtų papildomas klaidų duomenyse šaltinis. Be to, būtų labai nepatogu atlikti taisymą, pasikeitus mokinio ar dalyko tam tikroms charakteristikoms, nes jas tektų taisyti visuose lentelės PAŽYMIAI įrašuose, kuriuose užregistruoti atitinkamo mokinio ar už atitinkamą dalyką gauti įvertinimai. Su sunkumais susidurtume ir tuomet, jei prireiktų užregistruoti papildomas mokinio ar dalyko charakteristikas, nes jomis tektų papildyti visus lentelės PAŽYMIAI įrašus, kurių bus žymiai daugiau, nei įrašų skaičius lentelėse MOKINIAI ar DALYKAI. Ryšių tarp lentelių nustatymas Ryšiams tarp lentelių nustatyti pasinaudojame bendrais lentelių laukais. Pavyzdžiui, lentelės MOKINIAI laukas Mokinio Nr turi atitikmenį lentelėje PAŽYMIAI. Šias lenteles susiesime ryšiu “Vienas - daug”, kurį schemoje žymėsime 1:M. Tokio tipo ryšys reiškia, kad vienas lentelės MOKINIAI įrašas gali turėti daugiau negu vieną atitikmenį lentelėje PAŽYMIAI. Tai savaime suprantama, kadangi kiekvienas mokinys gauna daug pažymių. Analogiškas ryšys sieja lenteles DALYKAI ir PAŽYMIAI, tik, šiuo atveju, jas siejantis laukas yra Dalyko kodas. Kadangi Dalyko kodas lentelėje DALYKAI nesikartoja, o lentelėje PAŽYMIAI - kartosis, tai šis ryšys turės tipą 1:M. Tai natūralu, kadangi kiekvieno dalyko mokytojai parašo daug pažymių. Duomenų bazės loginės schemos normalizavimas Svarbu, kad DB loginėje schemoje nebūtų ryšių “Vienas – vienas” (žymimas 1:1) arba “Daug – daug” (žymimas M:N). Jeigu dvi lenteles sieja 1:1 tipo ryšys, tuomet jas reikia apjungti į vieną lentelę ir, po to, pašalinti pasikartojančius laukus. Tokia situacija galėtų būti, jei, pavyzdžiui mokinio numerį, pavardę ir vardą saugotume vienoje lentelėje, o gimimo datą, kartu su mokinio numeriu (kad žinotume, kokio mokinio tai gimimo data) – kitoje lentelėje. Jeigu dvi lenteles sieja M:N tipo ryšys, tuomet reikia sukurti papildomą lentelę, į ją būtinai įtraukiant pradinių lentelių identifikuojančius laukus ir, jei yra poreikis, šių lentelių ryšį nusakančius laukus. Tuomet M:N tipo ryšys pasikeis į du 1:M tipo ryšius, kuriais bus susietos tarpusavyje kiekviena atskirai paimta pradinė ir papildoma lentelės. Panaši situacija būtų, pavyzdžiui, tuomet, jei į lentelę MOKINIAI įtrauktume laukus Dalyko kodas, Pažymys ir Data, o į lentelę DALYKAI laukus Mokinio Nr, Pažymys ir Data. Tai leistų atsisakyti lentelės PAŽYMIAI, tačiau DB loginė schema būtų nekorektiška ir ją tektų normalizuoti, panaudojant papildomą lentelę PAŽYMIAI. Be to reikia siekti, kad lentelėse nebūtų laukų arba jų grupių, kurių reikšmės kartojasi daugelyje įrašų. Šiuo atveju, pasikartojančių laukų grupė yra iškeliama į atskirą lentelę. Tokia situacija galėtų būti, jei į lentelę MOKINIAI įtrauktume laukus Dalyko kodas, Pažymys ir Data arba į lentelę DALYKAI įtrauktume laukus Mokinio Nr, Pažymys ir Data. Tai taip pat leistų atsisakyti lentelės PAŽYMIAI, tačiau kompiuterio resursai būtų naudojami neefektyviai, o keičiant duomenis tektų atlikti daugelio įrašų koregavimą, nors galbūt būtų pakeista vienintelė lauko reikšmė. Praktinis darbas – DB loginės schemos sudarymas 1. Pasirinkite Jus dominančią dalykinę sritį, kuriai kursite DB. Tai gali būti bet kuri žmogaus veiklos sritis. Pavyzdžiui, kirpyklos veikla, išduodamų bibliotekos knygų apskaita, prekių pardavimas, eismo taisyklių pažeidėjų registravimas, ūkininko užauginto derliaus arba primelžto pieno apskaita, žvejybos įmonės sugautos žuvies pardavimas, namų šeimininkės išlaidų apskaita ir t.t. Apie savo pasirinkimą informuokite mokytoją. 2. Numatykite, kokius duomenis norite saugoti kuriamoje DB. Tuo tikslu, pagalvokite, kokias ataskaitas norėtumėte gauti šių duomenų pagrindu. Iš pradžių reikėtų numatyti tik nedidelę užduotį, kuri apimtų 2-3 DB lenteles. 3. Išskirkite dalykinės srities objektus ir šių objektų charakteristikas, kurias norėsite saugoti DB. 4. Sudarykite objektus atitinkančių DB lentelių eskizus ir pažymėkite laukus – įrašų identifikatorius. 5. Sudarytas lenteles susiekite tarpusavyje, pasinaudodami jų bendrais laukais. Nustatykite lentelių ryšių tipą. 6. Patikrinkite DB loginės schemos korektiškumą. Likviduokite 1:1 ir M:N tipo ryšius. 7. Sudarykite tvarkingą DB loginę schemą (analogišką 8.1 pav.) ir parodykite ją mokytojui. Atminkite, kad tolimesnio darbo sėkmė labai priklauso nuo to, ar sudarytoje schemoje nėra grubių klaidų, nors ir nežymios klaidos apsunkina sukurtos DB eksploatavimą bei komplikuoja reikiamų programų sudarymo procesą. 8.2. Duomenų bazės fizinės schemos sudarymas Sudaryta DB loginė schema turi būti perkelta į konkrečią DBVS. Duomenų bazės loginė schema, realizuota konkrečioje DBVS, vadinama DB fizine schema. DB fizinei schemai sudaryti pirmiausia sukuriamas DB apvalkalas, jame kuriamos numatytos lentelės, kurios vėliau susiejamos tarpusavyje. Tolimesniame darbe aukščiau pateikto pavyzdžio pagrindu iliustruosime DB fizinės schemos sudarymo eigą, naudojant DBVS Microsoft Access. Praktinis darbas – DB lentelių struktūros aprašymas Pirmiausia reikia iškviesti DBVS Microsoft Access.Sukurkite DB apvalkalą, kuriame vėliau sudarysite reikiamas lenteles bei kitas jos sudėtines dalis: 1.1. Naujos DB apvalkalui sukurti iš Ms Access meniu pasirinkite: File; New Database. 1.2. Išvestame lange New pasirinkite General punkto piktogramą Blank Database (tuščia DB) ir OK. 1.3. Atidarytame lange File New Database punkte File name: nurodykite kuriamosios DB vardą, pavyzdžiui, MOKYMASIS, lango viršuje esančiame punkte Save in: parinkite sritį, kur DB turės būti saugoma, ir paspauskite Create. Duomenų bazės failui automatiškai suteikiamas vardo plėtinys .mdb. 2. Sukurkite DB lenteles, aprašydami pagrindines jų charakteristikas: 2.1. Sukūrus DB apvalkalą, išvedamas langas (8.2 pav.), kuriame turi būti kuriamos DB sudarančios lentelės. Pasirinkite Tables (lentelės) ir New. 8.2 pav. Pagrindinis langas duomenų bazei kurti 2.2. Išvestame lange New Table pasirinkite lentelės kūrimo režimą Design View (projektavimo langas) ir spauskite OK. Išvedamas langas su lentele, kurios kiekvienoje eilutėje galima aprašyti po vieną kuriamosios DB lentelės lauką. 2.3. Aprašykite lentelės MOKINIAI pirmąjį lauką Mokinio Nr. Tuo tikslu, lentelės pirmosios eilutės stulpelyje Field Name įveskite lauko vardą MOKNR (suteikiamas vardas neturėtų būti labai trumpas, kad būtų aiški jo paskirtis, bet ir labai ilgi laukų pavadinimai vėliau, kuriant įvairias darbo su DB priemones, nėra patogūs). 2.4. Stulpelyje Data Type (duomenų tipas) nurodykite saugomų duomenų tipą Text, kadangi su mokinio numeriu nereiks atlikti jokių aritmetinių veiksmų ir jis galės būti sudarytas ne tik iš skaitmenų, bet ir iš raidžių bei kitokių ženklų. Laukuose saugomų duomenų tipų sąrašas pateiktas 8.1 lentelėje. 2.5. Stulpelyje Description (aprašymas) galite įvesti šio lauko paskirtį paaiškinantį tekstą. 2.6. Lango apačioje kairėje išvestame lauke Field Size (lauko ilgis), įveskite skaičių 3. Jis nurodo ženklų skaičių, sudarantį mokinio numerį. Lauko ilgis tiesiogiai nurodomas tik Text tipo laukams, o Numeric tipui - parenkamas iš sąrašo (8.2 lentelė). Kitiems tipams lauko ilgio nurodyti nereikia. 2.7. Analogiškai aprašykite likusius lentelės MOKINAI laukus. Visų DB lentelės MOKINIAI bei kitų lentelių laukų pagrindinės charakteristikos pateiktos 8.3 lentelėje, o langas su jau aprašyta lentelės MOKINIAI struktūra – 8.3 pav. 8.1 lentelė Lentelės laukų duomenų tipų sąrašas Duomenų tipas Tipo charakteristika Text (tekstas) Tekstas, iki 255 ženklų ilgio Memo (komentarai) Tekstas iki 64000 ženklų ilgio. Šio tipo laukas neindeksuojamas Number (skaičiai) Skaičiai, kurių ilgis nusakomas parenkant reikiamą lauko parametro Field Size reikšmę Data/Time (data/laikas) Datos ir laiko reikšmės Currency (pinigai) Skaičiai, turintys 15 pozicijų sveikojoje dalyje ir 4 trupmeninėje AutoNumber (skaitliukas) Įrašo eilės numeris lentelėje, suteikiamas įrašui automatiškai, jo sukūrimo metu. Jis gali būti naudojamas, kaip pirminis raktas Yes/No (loginė reikšmė) Laukas su galimomis reikšmėmis Yes arba No. Laukas neindeksuojamas OLE-object (OLE objektas) Tai ne Ms Access priemonėmis sukurti objektai, pavyzdžiui, paveikslėliai, skaičiuoklės Excel lentelės ir pan. Laukas neindeksuojamas ir jame saugomų duomenų apimtis neturi viršyti 128 Mb Hyperlink (hiperryšys) Nuoroda į failą diske arba Internet ar Intranet adresas 8.2 lentelė Skaitmeninių laukų savybės Field Size galimos reikšmės Lauko ilgis Paaiškinimas Byte (Baitas) Sveikas skaičius nuo 0 iki 255, užimantis 1 baitą Integer (Sveikas) Sveikas skaičius nuo -32768 iki 32767, užimantis 2 baitus Long Integer (Ilgas sveikas skaičius) Sveikas skaičius nuo -2147483648 iki 2147483647, užimantis 4 baitus. Ši reikšmė suteikiama pagal nutylėjimą Single (Viengubo tikslumo realus skaičius) Realus skaičius su šešiais skaitmenimis po dešimtainio taško nuo -3.402823E38 iki 3.402823E38, užimantis 4 baitus Double (Dvigubo tikslumo realus skaičius) Realus skaičius su dešimtimi skaitmenų po dešimtainio taško nuo -1.79769313486232E308 iki 1.79769313486232E308, užimantis 8 baitus 2.8. Išsaugokite sudarytą fizinę lentelės schemą iš meniu pasirinkdami File; Save. Išvestame langelyje nurodykite lentelės vardą MOKINIAI ir paspauskite OK. Į išvestą pranešimą “The is no primary key defined” (nenurodytas pirminis raktas) ir pasiūlymą jį sukurti, atsakykite paspausdami No, kadangi pirminius raktus bei lentelių tarpusavio ryšius sukursite vėliau. Dabar jau turite fizinį lentelės aprašymą. 2.9. Analogiškai sukurkite lenteles DALYKAI ir PAŽYMIAI. 3. Papildykite DB lentelių struktūros aprašymą: 3.1. Pasirinkite lentelę MOKINIAI pagrindiniame DB lange (8.2 pav.) ir paspauskite Design (projektavimas). 8.3 lentelė DB lentelių laukų pagrindinės charakteristikos Lauko paskirtis Lauko vardas Duomenų tipas Lauko ilgis Description Field Name Data Type Field Size Lentelė MOKINIAI Mokinio numeris MOKNR Text 3 Mokinio pavardė PAV Text 20 Mokinio vardas VARD Text 15 Mokinio gimimo data GIMDAT Date/Time Fiksuotas Lentelė DALYKAI Dalyko kodas DALKOD Text 4 Dalyko pavadinimas DALPAV Text 25 Pamokų skaičius per savaitę SAVPAM Number Integer Lentelė PAŽYMIAI Mokinio Nr. MOKNR Text 3 Dalyko kodas DALKOD Text 4 Pažymys IVERT Number Integer Pažymio gavimo data DATA Date/Time Fiksuotas 8.3 pav. Lentelės MOKINIAI struktūra 3.2. Pakoreguokite lentelės laukų aprašymus, įvesdami papildomas jų charakteristikas, nusakančias apribojimus juose saugomiems duomenims, jų įvedimo formai bei išvedimo formatui. Šios charakteristikos pateiktos 8.4 lentelėje. 8.4 lentelė DB lentelių laukų papildomos charakteristikos Lauko vardas Forma- tas Įvedimo maketas Tikrinimo taisyklė Įspėjimo tekstas Field Name Format Input Mask Validation Rule Validation Text Lentelė MOKINIAI MOKNR 000 PAV > ???????????????????? VARD ??????????????? GIMDAT Short Date 0000.00.00;0; Lentelė DALYKAI DALKOD > ???? DALPAV ????????????????????????? SAVPAM >=1 And ???? IVERT Between 1 And 10 Neleistinas pažymys DATA Short Date 0000.00.00;0; Formatą aprašantis parametras (Format)) nusako, kokiu pavidalu duomenys bus parodomi vartotojui. Pavyzdžiui, lauko PAV reikšmės bus išvedamos tik didžiosiomis raidėmis, kadangi nurodytas formatas “>”. Lauko GIMDAT reikšmė bus išvedama pateikiant ne visus, bet tik du paskutinius metų skaitmenis, nes jam nurodytas formatas Short Date. Duomenų įvedimo formatą aprašantis parametras (Input Mask) apriboja galimus įvesti duomenis bei leidžia padalinti įvedimo lauką, panaudojant papildomus simbolius. Jei įvedimo maketo tam tikroje pozicijoje yra nurodytas skaičius “0”, tuomet šioje pozicijoje sistema reikalaus įvesti skaitmenį, o įvesti raidę bus neįmanoma. Jeigu vietoje “0” panaudosite “9”, tuomet atitinkamoje pozicijoje galima bus palikti tarpą, tačiau Date/Time tipo laukui, ši taisyklė negalioja. Lentelėje 8.4 laukui GIMDAT numatytas formatas, taškais atskiriantis metų, mėnesio ir dienos skaitmenis. Ženklas “?”atitinkamoje pozicijoje leidžia įvesti raidę, tačiau kiti ženklai neleidžiami. Įvedamų duomenų korektiškumui tikrinti, gali būti įvesta speciali tikrinimo taisyklė (Validation Rule). Kartu su ja pageidautina nurodyti ir pranešimo tekstą (Validation Text), įspėjantį vartotoją, kad bandoma įvesti neleistinus duomenis. 3.3. Pasinaudodami 8.4 lentele, papildykite ir kitų DB lentelių aprašus. 3.4. Suteikite reikšmes lentelių kiekvieno lauko parametrui Caption. Jame nurodykite lauko pavadinimą, kuris bus panaudojamas formose, skirtose duomenims įvesti, o taip pat ataskaitose. Jei šiam parametrui reikšmės nesuteiksite, tuomet įvedimo formose ir ataskaitose automatiškai bus panaudojami lentelės laukų vardai, kurie ne visada yra pilnai informatyvūs. 3.5. Panaudokite parametrą pradinei lauko reikšmei nurodyti (Default Value). Tuo tikslu, lentelės PAŽYMIAI lauko DATA parametrui Default Value suteikite reikšmę =Date( ) . Tai funkcija, grąžinanti sisteminę datą. Šiuo atveju, laukui DATA pradinė reikšmė bus suteikiama automatiškai. Ją bus galima keisti, tačiau, jei mokinių gauti pažymiai bus registruojami jų gavimo dieną, tai duomenų įvedimo procesas bus žymiai pagreitintas. Analogiškai, pradines reikšmes galima suteikti ir kai kuriems kitiems laukams. Pavyzdžiui, laukui IVERT, galima suteikti dažniausiai rašomo pažymio reikšmę (pavyzdžiui, 10). 3.6. Visų laukų, kurių reikšmes nurodyti visada būtina, parametrui Required suteikite reikšmę Yes. Mūsų pavyzdyje, praktiškai visų laukų reikšmės yra būtinos. Tačiau, jeigu lentelėje MOKINIAI būtų laukas TELEFONO NR., tai šio lauko parametrui Required reikėtų suteikti reikšmę No, kadangi ne visiems mokiniams šį lauką būtų galima užpildyti. Praktinis darbas – pirminių raktų sukūrimas ir lentelių susiejimas 1. Sukurkite DB lentelių pirminius raktus: 1.1. Atidarykite lentelę MOKINIAI, pasirinkdami ją DB pagrindiniame lange ir paspausdami Design. 1.2. Perveskite pelę ant eilutės su lauko MOKNR aprašymu ir iš horizontaliojo meniu pasirinkite Edit; Primary Key. Laukas MOKNR iš kairės bus pažymėtas rakto atvaizdu. 1.3. Analogiškai sukurkite lentelės DALYKAI pirminį raktą DALKOD. 2. Susiekite lenteles tarpusavyje: 2.1. Iš horizontaliojo meniu pasirinkite komandas Tools; Relationships… ir į ekraną išvedamas langas lentelėms susieti. 2.2. Pasirinkite komandas Relationships; Show Table… ir išvestame lange po vieną pasirinkdami kiekvieną iš trijų lentelių ir spausdami Add, visas jas perkelkite į langą Relationships . 2.3. Perkelkite pelę ant lentelės MOKINIAI lauko MOKNR, nuspauskite pelės klavišą ir, jo neatleisdami, perkelkite pelę ant lentelės PAZYMIAI lauko MOKNR. Kai pelės klavišą atleisite, bus išvestas langas ryšiui aprašyti, kuriame nustatykite reikiamus ryšio parametrus (8.4 pav.). Jie paaiškinti 8.5 lentelėje. Po to paspauskite Create ir ryšys bus sukurtas. 8.4 pav. Langas lentelių ryšio parametrams nustatyti 8.5 lentelė Lentelių ryšio parametrai Parametras Paskirtis Enforce Referential Integrity Kontroliuoja DB saugomų duomenų suderinamumą, priklausomai nuo kitų dviejų parametrų reikšmių Cascade Update Related Fields Jei ryšio lauko (pvz., MOKNR) reikšmė keičiama pirmoje lentelėje (pvz., MOKINIAI), tai antrosios lentelės (pvz., PAZYMIAI) visuose įrašuose ši lauko reikšmė bus pakeista automatiškai Cascade Delete Related Records Jei šalinamas įrašas iš pirmosios lentelės (pvz., MOKINIAI), tai iš antrosios lentelės (pvz., PAZYMIAI) bus automatiškai pašalinti visi įrašai su atitinkama ryšio lauko reikšme Relationship Type: Nurodo ryšio tipą. Reikia sekti, kad ryšio tipas būtų One-To-Many , kadangi, kitu atveju, tikėtina, kad DB loginėje schemoje yra klaida, nekorektiškai nurodyti pirminiai raktai, parinktas ne tas ryšio laukas arba lentelės iš viso neturi bendrų laukų, pagal kurias būtų galima jas sieti 2.4. Nustatykite ryšius tarp lentelių DALYKAI ir PAŽYMIAI. Ryšio laukas, šiuo atveju, bus dalyko kodas DALKOD. Nustatykite ryšio parametrus, analogiškus nustatytiems 8.4 pav. 2.5. Peržiūrėkite sudarytą lentelių ryšių schemą (8.5 pav.), atitinkančią DB loginės schemos projektą (8.1 pav.). Jei reikia, bet kurį ryšį galite 8.5 pav. Duomenų bazės lentelių ryšių schema išrinkti du kartus spragteldami pele ir pakoreguoti išvestame lange. 3. Parodykite sukurtą lentelių ryšių schemą mokytojui. 8.3. Duomenų bazės užpildymas duomenimis Duomenis į duomenų bazę vartotojai įveda naudodamiesi projektuotojų sukurtomis duomenų įvedimo bei koregavimo formomis. Tačiau, kuriant DB, šiek tiek duomenų tenka įvesti tiesiogiai į lenteles, kad būtų galima testuoti DB fizinės schemos bei kitų, duomenims apdoroti kuriamų priemonių korektiškumą. Būtina, kad testavimui skirti duomenys būtų korektiški ir, pagal savo sudėtį, būtų artimi realiems duomenims, kadangi tuomet žymiai paprasčiau suprasti, ar sukurtos priemonės veikia gerai, ar duomenis apdoroja arba atrenka netinkamai. Praktinis darbas – DB lentelių užpildymas testiniais duomenimis bei lentelių struktūros patikslinimas Pirmiausia būtina pasiruošti gerus testinius duomenis, kurių pagrindu būtų galima įvesti po keletą įrašų į kiekvieną lentelę. Ruošdami duomenis laikykitės visų reikalavimų, kuriuos turi užtikrinti DB lentelių atitinkamų laukų reikšmės. Atlikus šį praktinį darbą lentelėse galėtų būti įvesti 8.6 pav. pateikti duomenys. 1. Užpildykite testiniais duomenimis lenteles, skirtas pirminei informacijai saugoti: 1.1. Iš DB lango pasirinkite vieną iš lentelių, kurios jų ryšio schemoje užima pirmąją poziciją (šalia jų išvestas 1). Mūsų pavyzdžio atveju, pirmiausia reikėtų užpildyti lenteles MOKINIAI ir DALYKAI , o tik po to – lentelę PAŽYMIAI (tai logiška, kadangi, jei mokinio nėra mokinių sąraše, tai jis negali gauti pažymio; tas pats ir dalyko atveju, nes pažymiai 8.6 pav. DB lentelės, užpildytos testiniais duomenimis rašomi tik už mokymo plane esančius dalykus). Pasirinkę reikiamą lentelę, paspauskite Open. 1.2. Įveskite į lentelę iš anksto paruoštus duomenis. Įvedami duomenys turi tenkinti nurodyto duomenų įvedimo maketo reikalavimus (8.4 lentelė). Jei bandysite įvesti tikrinimo taisykles pažeidžiančias laukų reikšmes, tuomet bus išvesti atitinkami įspėjimai ir duomenis teks ištaisyti. 1.3. Įvestus nereikalingus įrašus galite pašalinti pasinaudodami komandomis Edit; Delete Record. 1.4. Kai įvesite į lentelę visus paruoštus duomenis, atidarykite kitą lentelę ir tęskite darbą. 2. Įveskite testinius duomenis į lenteles, kurių turinys priklauso nuo jau įvestų pirminių duomenų: 2.1. Iš DB lango pasirinkite lentelę, kuri ryšio schemoje užima antrąją poziciją (šalia jo išvestas ženklas .). Mūsų pavyzdžio atveju, belieka užpildyti lentelę PAŽYMIAI. 2.2. Jeigu į šią lentelę bandysite įvesti įrašus, kuriuose ryšio laukų MOKNR arba DALKOD reikšmės neturi atitikmens lentelėse MOKINIAI arba DALYKAI , tai bus išvestas pranešimas “You can’t add or change record because a related record is required in table …”. Tuomet pakeiskite atitinkamo ryšio lauko reikšmę “pirminėje” lentelėje esančia reikšme ir tik tada galėsite įvesti naują įrašą. 3. Įvedant duomenis gali paaiškėti, kad laukų ilgiai arba tipai, duomenų įvedimo maketas, nurodyti formatai arba reikšmių tikrinimo taisyklės yra nekorektiškos. Tuomet iškvieskite lentelės struktūros redagavimo langą pasirinkdami mygtuką Design ir pakeiskite laukų charakteristikas. Prieš keičiant ryšio lauko charakteristikas, reikia pašalinti ryšį tarp lentelių (jį išskirti pele ir paspausti Delete klavišą), o pataisius - vėl jį sukurti. 8.4. Duomenų atrinkimas naudojant užklausas Užklausos skirtos duomenims atrinkti pagal vartotojo pateiktas atrinkimo sąlygas. Pavyzdžiui, reikia atrinkti duomenis apie nurodyto dalyko įvertinimus per antrąjį mokslo metų trimestrą. Užklausos darbo rezultatas - įrašų rinkinys, atitinkantis lentelę. Šis rinkinys yra laikinas ir neturi DB saugomų lentelių visų savybių, tačiau gali būti naudojamas duomenų peržiūrai, ataskaitoms sudaryti ir duomenų įvedimo bei koregavimo formoms, o taip pat kitoms užklausoms formuoti. Užklausos gali būti skirtos ne tik duomenims atrinkti, bet ir “savarankiškai” jos gali modifikuoti, šalinti ar papildyti lentelėse esančius duomenis, o taip pat išsaugoti atrinktus duomenis naujos DB lentelės forma. Galima kurti dviejų tipų užklausas: QBE-užklausas(Query By Example - užklausa pagal pavyzdį) ir SQL-užklausas (Structured Query Language - struktūrizuota užklausų kalba). Pirmojo tipo užklausos sudaromos naudojant užklausų konstruktorių, o antrojo - SQL kalbos operatorius ir funkcijas. Su QBE-užklausų konstruktoriumi sudarytos užklausos taip pat išreiškiamos SQL kalbos operatoriais. Naudojant Access užklausų konstruktorių, galimi keli užklausų sudarymo variantai: • Design View - užklausos sudarymas be meistro pagalbos; • Simple Query Wizard - užklausų formavimo meistro panaudojimas nesudėtingoms užklausoms sudaryti; • Crosstab Query Wizard – kryžminės užklausos sudarymas, kuri susieja skirtingose lentelėse esančius duomenis, vienus pateikdama lentelės stulpelių viršuje, kitus - eilučių kairėje pusėje, o atitinkamų eilučių ir stulpelių sankirtoje – tam tikrą apibendrinančią skaitmeninę išraišką (sumą, vidurkį ar pan., suformuotą lentelėse esančių duomenų pagrindu); • Find Duplicates Query Wizard - užklausos sudarymas, kuri atrenka pasikartojančius įrašus iš lentelės arba paprastos užklausos rezultatų; • Find Unmatched Query Wizard - užklausos sudarymas, kuri atrenka tuos lentelės įrašus, kurie neturi atitikmens su pastarąja lentele susietoje lentelėje. Praktinis darbas – užklausos sudarymas naudojant meistrą Sudarysime užklausą, atrenkančią duomenis iš kelių DB lentelių. Po to šią užklausą išplėsime, jos projektavimo lange įvesdami papildomus apribojimus. 1. Sudarykite užklausą duomenims atrinkti apie mokinių gautus įvertinimus. Užklausos rezultatuose turi būti išvedama: mokinio numeris; pavardė; vardas; dalyko pavadinimas; gautas pažymys; pažymio parašymo data. Šie laukai bus atrenkami iš DB lentelių MOKINIAI, DALYKAI ir PAŽYMIAI: 1.1. Duomenų bazės lange pasirinkite Queries (užklausos) ir New. 1.2. Išvestame lange New Query pasirinkite Simple Query Wizard ir OK. Išvedamas langas į užklausą įeinantiems laukams iš nurodytų lentelių atrinkti (8.7 pav.). 8.7 pav. Langas užklausos išvedamų laukų sąrašui suformuoti 1.3. Išvestame lange pasirinkimo sąraše Table/Queries pasirinkite lentelę MOKINIAI ir iš sąrašo Available Fields , pasinaudodami mygtuku , į sąrašą Selected Fields atrinkite laukus MOKNR, PAV ir VARD. 1.4. Analogiškai, iš lentelės DALYKAI, atrinkite lauką DALPAV, o iš lentelės PAŽYMIAI – laukus IVERT ir DATA. Po to paspauskite Next>. 1.5. Išvestame lange užklausos tipui pasirinkti, palikite pažymėtą punktą Detail (shows every field of every record) (detali užklausa, išvedanti visų įrašų atrinktų laukų reikšmes), kad būtų išvedami visi atrinkti įrašai, ir paspauskite Next>. Kitu atveju (Summary), išvedami suminiai įrašai, apibendrinantys detalius lentelės įrašus pagal nurodytą skaičiavimo funkciją (sumavimo, vidurkio skaičiavimo, didžiausios arba mažiausios reikšmės atrinkimo). 1.6. Išvesto lango lauke What title do you want to your query? nurodykite užklausos vardą, pavyzdžiui, GAUTI ĮVERTINIMAI. Mygtuką Open the query to view information (atidaryti užklausą duomenims peržiūrėti) palikite įjungtą ir paspauskite Finish. Iš karto bus išvestas langas su užklausos atrinktais duomenimis (8.8 pav.). Patikrinkite, ar užklausa išvedė visus užregistruotus įvertinimus, ar nesupainiojo mokinių pavardžių arba dalykų pavadinimų. 8.8 pav. Užklausos GAUTI ĮVERTINIMAI vykdymo rezultatai 1.7. Uždarykite užklausos rezultatų lentelę pasirinkdami File; Close ir dar sykį pabandykite ją iškviesti. Tuo tikslu, pasirinkite užklausą GAUTI ĮVERTINIMAI DB lange ir paspauskite Open. 2. Papildykite sudarytą užklausą įvesdami apribojimus atrenkamiems įrašams bei jų išvedimo tvarkai: 2.1. Pasirinkite užklausą GAUTI ĮVERTINIMAI DB lange ir paspauskite Design. Išvedamas užklausos projektavimo langas (8.9 pav.). 2.2. Nustatykite, kad užklausos rezultatai būtų išvedami surūšiuoti pagal pavardes. Tuo tikslu, eilutės Sort ir stulpelio PAV susikirtime su pele iš išvesto pasirinkimo sąrašo išrinkite Ascending (rūšiuoti didėjančiai). 2.3. Apribokite išvedamus įvertinimus, eilutės Criteria stulpelyje IVERT įvesdami apribojimą >4. 2.4. Pabandykite įvykdyti užklausą paspausdami mygtuką Open. Įsitikinkite, kad įvesti apribojimai veikia gerai ir vėl sugrįžkite į projektavimo langą. 2.5. Papildomai įveskite apribojimą, kad būtų išvedami tik antrojo trimestro pažymiai. Tuo tikslu, eilutės Criteria stulpelyje DATA įveskite 8.9 pav. Užklausos projektavimo langas apribojimą >= #1999.12.01# AND . 8.10 pav.Langas formą sudarantiems laukams atrinkti 1.4. Išvestame lange (8.11 pav.) pasirinkite lentelę, kurios vienam įrašui gali atitikti keli susieti įrašai kitoje lentelėje. Mūsų atveju, tai bus lentelė MOKINIAI , kurią automatiškai “pasiūlė” pati sistema. Visais atvejais, kuriant formą dviejų lentelių pagrindu, pirmąja reikėtų pasirinkti lentelę, kuri abiejų lentelių tarpusavio ryšyje užima valdančiosios lentelės poziciją, t.y., ryšio lauko reikšmės joje nesikartoja. 1.5. Tame pačiame lange parinkite formos tipą. Galimi du atvejai: Form with subforms (pagrindinė forma su įterpta subforma), Linked Forms (dvi susietos formos). Palikite pirmąjį (siūlomą) variantą, o vėliau galėsite išbandyti ir antrąjį. Paspauskite mygtuką Next>. 8.11 pav.Langas formos struktūrai nustatyti 1.6. Išvestame lange pasirinkite vieną iš dviejų subformos atvaizdavimo variantų: Tabular (lentelės forma), Datasheet (duomenų lapas). Pasirinkite pirmąjį (siūlomą) variantą, kuris yra vaizdesnis, o vėliau galėsite išbandyti ir antrąjį. Paspauskite mygtuką Next>. 1.7. Kitame lange pasirinkite formos laukų ir fono stilių. Tai galite atlikti savo nuožiūra, parinkdami vieną iš dešimties siūlomų stiliaus variantą, nors dažniausiai naudojamas Standard stilius. 1.8. Paskutinis formos kūrimo langas (8.12 pav.) skirtas formos 8.12 pav. Langas formos pavadinimui nurodyti pavadinimui nurodyti, bei jos naudojimo režimui iš karto, kai ją sukursite, nustatyti. Laukelyje What titles do you want for your forms? (Kokius pavadinimus pageidaujate suteikti formoms?) nurodykite formos pavadinimą MOKINIŲ IR PAŽYMIŲ REGISTRAVIMAS, nes, naudodamiesi šia forma, galėsite registruoti ir naujus mokinius, ir jų gautus pažymius. Subformai suteikite pavadinimą PAŽYMIŲ SĄRAŠAS. Palikite siūlomą formos naudojimo režimą Open the form to view or enter information (Atidaryti formą informacijai peržiūrėti arba įvesti). Kitas variantas (Modify the form’s design) numato automatišką formos projektavimo lango atidarymą. Jei pageidaujate, galite pažymėti vėliavėlę Display Help on working with the form , kad dirbant su forma būtų išvesta pagalbinė informacija. Paspauskite mygtuką Finish. 1.9. Pabandykite, kaip veikia sukurtoji forma (8.13 pav.). Judėti per formos laukus galima naudojant Tab klavišą arba spaudžiant Enter. Naują įrašą galima sukurti paspaudžiant mygtuką . Nepamirškite, kad pažymį galima gauti tik už lentelėje DALYKAI užregistruotą dalyką. Todėl į formos lauką DALKOD galima įvesti tik lentelėje DALYKAI esančius dalykų kodus. Formą uždaryti galima paspaudžiant mygtuką . 8.13 pav. Sukurtos formos langas duomenų peržiūros ir redagavimo metu 1.10. Prieš formą papildant ar redaguojant, ją pirmiausia reikia pasirinkti DB lange (jeigu jos ten nematyti, tai prieš tai paspauskite Forms), o po to atidaryti projektavimui, paspaudžiant mygtuką Design. 2. Pademonstruokite sukurtą formą mokytojui. 8.6. Ataskaitų sudarymas duomenims peržiūrėti ir spausdinti Ataskaitos skirtos duomenims išvesti, juos vaizdžiai pateikiant kompiuterio ekrane arba popieriuje tam tikra forma, kurioje gali būti išvestos ne tik DB lentelėse esančių laukų reikšmės, bet ir atliktų įvairių skaičiavimų rezultatai, įrašų grupavimai ir grupes apibendrinančių skaičiavimų rezultatai. Jos sudaromos lentelių arba užklausų pagrindu. Formą sudaro laukai, perkeliami iš lentelių ar užklausų. Ataskaitą galima sukurti trimis būdais: • naudojant ataskaitų konstruktorių (Report Design); • naudojant meistrą ataskaitoms sudaryti (Report Wizard); • naudojant “autoataskaitą” (Auto Report). Naudojant “autoataskaitą”, pasirinktos lentelės pagrindu automatiškai sukuriama nurodyto tipo ataskaita (Columnar arba Tabular). Papildomai galima sukurti diagramas (Chart Wizard) bei etiketes (Label Wizard). Praktinis darbas – ataskaitos sudarymas naudojant meistrą Ataskaitos sudarymo procesą iliustruosime sukurdami ataskaitą – mokinių gautų pažymių suvestinę. Ataskaitai formuoti panaudosime anksčiau sukurtą užklausą GAUTI ĮVERTINIMAI, kuri buvo suformuota iš visų trijų DB lentelių laukų. Ataskaitą būtų galima formuoti ir iš lentelių, kurias reiktų nurodyti ataskaitos formavimo metu. Ataskaitoje duomenis sugrupuosime pagal mokinius ir dalykus, o gautus įvertinimus surūšiuosime pagal pažymio parašymo datą. Papildomai suskaičiuosime kiekvieno mokinio pažymių vidurkį. Vėliau pakeisime ataskaitų meistro pasiūlytus papildomus angliškus komentarus labiau tinkamais – lietuviškais bei atliksime kitus patobulinimus. 1. Sudarykite ataskaitą duomenims apie mokinių gautus pažymius išvesti: 1.1. Duomenų bazės lange pasirinkite Reports (ataskaitos) ir New. 1.2. Išvestame lange New Report pasirinkite ataskaitos sudarymo meistrą Report Wizard ir OK. Išvedamas langas į formą įeinantiems laukams iš nurodytų lentelių arba užklausų atrinkti. Šis langas analogiškas 8.10 pav. pateiktam langui, skirtam formos laukų sąrašui sudaryti. 1.3. Iš sąrašo Table/Queries pasirinkite užklausą GAUTI ĮVERTINIMAI, o iš laukų sąrašo Available Fields, pasinaudodami mygtuku , į sąrašą Selected Fields atrinkite visus užklausos laukus ir paspauskite Next>. 1.4. Išvestame lange (panašus į pateiktą 8.11 pav.) pasirinkite punktą by Mokiniai, tuo nurodydami, kad pagrindinį išvedamų įrašų grupavimą atliksite šios lentelės laukų pagrindu. Galite pabandyti pažymėti ir kitus variantus, kad pasižiūrėti, kaip sistema lango dešinėje pusėje pergrupuoja numatomus išvesti laukus. Po to paspauskite Next>. 1.5. Lange papildomiems grupavimo lygiams suformuoti (8.14 pav.) įveskite antrąjį grupavimo lygį pagal dalyko pavadinimą. Tuo tikslu, sąraše Do you want to add any grouping levels? pasirinkite lauko vardą DALPAV. 8.14 pav. pateiktas lango vaizdas jau įvedus papildomą grupavimo lygį. 1.6. Pabandykite pakeisti grupavimo tvarką, panaudodami mygtuką . Peržiūrėkite naująjį atributų išdėstymą sukeitus grupes ir, pasinaudodami mygtuku , grąžinkite pirmąjį grupavimo variantą. 1.7. Paspauskite mygtuką Grouping Options… ir bus išvestas langas grupavimo intervalams nustatyti (8.15 pav.). Šiame lange galite parinkti apribojimus grupavimo lauko reikšmei. Siūlomas Normal variantas ataskaitoje sukuria atskirą grupę kiekvienai skirtingai grupavimo lauko reikšmei, o, pavyzdžiui, variantas 1st Letter sukuria vieną grupę visoms grupavimo lauko reikšmėms, kurios prasideda ta pačia raide. Palikite nepakeistą grupavimo intervalą Normal, paspauskite OK ir, grįžę į grupavimo langą, paspauskite Next>. 8.14 pav. Langas papildomiems grupavimo lygiams suformuoti 8.15 pav. Langas grupavimo intervalui nustatyti 1.8. Išvestame lange nurodykite rūšiavimo pagal lauką DATA tvarką (8.16 pav.). Tuo tikslu, lauke su numeriu 1, iš pasirinkimo meniu išrinkite šį lauką. Rūšiavimo tvarką galite keisti (tekstas - pagal abėcėlę arba atvirkščiai; skaičiai - augančiai arba mažėjančiai) paspausdami dešiniau rūšiavimo lauko esantį mygtuką . 8.16 pav. Langas rūšiavimo tvarkai nustatyti 1.9. Paspauskite mygtuką Summary Options (apibendrinantys parametrai) ir išvestame lange nurodykite (8.17 pav.), kokius įrašų grupę apibendrinančius skaičiavimus pageidaujate atlikti su skaitmeninio tipo laukais. Mūsų ataskaitoje numatytas skaitmeninis laukas IVERT, kuris automatiškai pateikiamas išvestame lange. Pažymėkite punktą Avg (vidurkio skaičiavimas), tuo išreikšdami pageidavimą ataskaitoje pamatyti atskirų dalykų pažymių vidurkius. Šiame lange taip pat galima nurodyti, kad būtų suskaičiuota grupavimo lauko reikšmių suma (punktas Sum), išrinkta didžiausia ir mažiausia grupavimo lauko reikšmė (punktai Max ir Min). Jeigu pageidaujama atlikti sumavimą, tuomet papildomai galima pažymėti mygtuką Calculate percent of total for sums, kad būtų išvedamas grupavimo lauko reikšmių sumos grupėje procentas visų grupių bendros sumos atžvilgiu. Jeigu pažymėsite mygtuką Summary Only, tuomet į ataskaitą bus išvedami tik grupes apibendrinantys įrašai. Kitu atveju, kai pažymėtas Detail and Summary punktas, išvedami detalūs ir apibendrinantys įrašai. Šį variantą ir palikite, atlikdami šią užduotį. 1.10. Lange Summary Options paspauskite OK, grįžkite į rūšiavimo parametrų nustatymo langą, kuriame pasirinkite Next>, kad pereiti į langą formos laukų išdėstymo variantui parinkti (How would you like to lay out 8.17 pav. Langas grupių įrašus apibendrinantiems skaičiavimams parinkti your report?). Šiame lange galite pasirinkti labiausiai patinkantį laukų išdėstymo variantą (Layout), nors, šiuo atveju, siūlome panaudoti pirmąjį – Stepped variantą. Čia galima nustatyti formos išvedimo lapo orientaciją (Orientation) Portrait arba Landscape, bei “vėliavėlės” tipo mygtuku (Adjust the field width so all fields fit on a page) nurodyti, kad laukų ilgiai būtų pritaikyti prie ataskaitos lapo išmatavimų. 1.11. Paspauskite Next> , išvestame lange (What style would you like?) parinkite pageidaujamą ataskaitos stilių (tradicinis variantas – Formal) ir vėl paspauskite Next>. 1.12. Paskutinis ataskaitos kūrimo langas (labai panašus į pateiktą 8.12 pav.) skirtas ataskaitos pavadinimui nurodyti, bei jos naudojimo režimui iš karto, kai ją sukursite, nustatyti. Laukelyje What title do you want for your report? (Kokį pavadinimą pageidaujate suteikti ataskaitai?) nurodykite pavadinimą MOKINIŲ PAŽYMIŲ SĄRAŠAS. Šis pavadinimas bus išvedamas ataskaitos viršuje, o taip pat bus naudojamas kaip ataskaitos vardas, kurį matysite kuriamosios DB struktūros lange. Palikite siūlomą ataskaitos panaudojimo režimą Preview the report (peržiūrėti ataskaitą). Kitas variantas (Modify the report’s design) numato ataskaitos projektavimo lango atidarymą iš karto tik sukūrus ataskaitą. Jei pageidaujate, galite pažymėti vėliavėlę Display Help on working with the report? , kad, dirbant su ataskaita, būtų išvesta pagalbinė informacija. Paspauskite mygtuką Finish. 1.13. Peržiūrėkite į ekraną išvestą ataskaitą (8.18 pav.). Joje išvesti duomenys apie kiekvieno mokinio gautus pažymius, kurie sugrupuoti pagal mokinius, o taip pat pagal dalykus. Ataskaitos rezultatų vaizdumui padidinti lentelę PAŽYMIAI iš anksto papildėme keletu naujų įrašų, o ataskaitai formuoti naudojamoje užklausoje GAUTI ĮVERTINIMAI 8.18 pav. Suformuotos ataskaitos puslapio fragmentas pašalinome apribojimą laukui DATA, nors tai nebūtina. Pastebėkite, kad parodytame ataskaitos fragmente stulpelių pavadinimai atitinka DB lentelių laukų pavadinimus. Taip yra todėl, kad kuriant DB lenteles nenurodėme laukų parametro Caption reikšmės. Tai atlikti buvo rekomenduojama praktinio darbo “DB lentelių struktūros aprašymas” (8.2 skyrius) 3.4 punkte. 2. Pakoreguokite ataskaitą, pakeisdami angliškus komentarus labiau tinkamais – lietuviškais, patikslinkite vidurkio reikšmę, įvesdami ženklus po dešimtainio taško, o, taip pat, patikslinkite stulpelių pavadinimus: 2.1. Ataskaitai pakoreguoti, reikia atidaryti jos projektavimo langą (8.19 pav.). Jis gali būti atidarytas DB lange pasirenkant punktą Design arba 8.19 pav. Ataskaitos projektavimo langas jis atidaromas automatiškai, tik baigus kurti ataskaitą. 2.2. Su pele pažymėkite vidurkio eilutės pavadinimą Avg ir iš meniu eilutės pasirinkite komandas View/Properties, kad iškviesti pasirinkto objekto savybių langą (8.20 pav.). Šiame lange paspauskite mygtuką Format ir išvestame savybių sąraše suraskite savybę Caption. 2.3. Pakeiskite šios savybės reikšmę Avg reikšme Dalyko pažymių vidurkis. Peržiūrėkite ataskaitą: paspauskite meniu eilutės kairėje esantį mygtuką (View). Įsitikinkite, kad pataisymas jau įvertinamas ataskaitos rezultatuose ir sugrįžkite į ataskaitos projektavimo langą (paspauskite mygtuką ). 2.4. Su pele pažymėkite vidurkio reikšmės lauką “=Avg”, savybių lange suraskite savybę Decimal Places ir, vietoje reikšmės 0, nurodykite reikmę 2 (tai ženklų po dešimtainio taško skaičius). Patikrinkite, ar suformuotoje ataskaitoje išvedama tikslesnė vidurkio reikšmė. 2.5. Ataskaitos projekto lange pažymėkite lauką su reikšme ="Summary for " & "'DALPAV' = " & " " & [DALPAV] & " (" & Count(*) & " " & IIf(Count(*)=1;"detail record";"detail records") & ")" , jo savybių lange paspauskite punktą Data, perkelkite kursorių į savybės ControlSource reikšmės lauką ir paspauskite mygtuką su trimis taškais, esantį dešinėje ( ). Išvestame Expression Builder lange esančią išraišką pakeiskite tokia išraiška: ="Iš dalyko " & [DALPAV] & " iš viso gauta " & Count(*) & " " & IIf(Count(*)=1;" pažymys"; "pažymiai"). 2.6. Patikrinkite, ar suformuotoje ataskaitoje išvedamas tekstas anglų kalba, pakeistas atnaujinta reikšme. Jei nėra reikalingų tarpų tarp atskirų žodžių ar skaičių, tuomet grįžkite į langą su ką tik suformuota išraiška ir ją atitinkamai pakoreguokite. 2.7. Ataskaitos projekto lange pažymėkite lauką su reikšme ="Summary for " & "'MOKNR' = " & " " & [MOKNR] & " (" & Count(*) & " " & IIf(Count(*)=1;"detail record";"detail records") & ")" ir ją pakeiskite tokia reikšme: ="Iš viso mokinys " & [MOKNR] & " gavo " & Count(*) & " " & IIf(Count(*)=1;" pažymį "; IIf(Count(*)>9; " pažymių ";" pažymius ")). 2.8. Peržiūrėkite ataskaitą ir, jeigu kai kurių laukų reikšmės parodytos tik dalinai, tai reiškia, kad projektavimo lange jas reikia praplėsti. Tuo tikslu, atitinkamas objektas išrenkamas ir praplečiamas su pele. 2.9. Ataskaitos projekto lango apačioje pažymėkite lauką su reikšme ="Page " & [Page] & " of " & [Pages] ="Page " & [Page] & " of " & [Pages] ")" ir ją pakeiskite tokia reikšme: =[Page] & " psl. iš " & [Pages] 2.10. Jeigu Jūsų sukurtoje ataskaitoje stulpelių pavadinimai yra neinformatyvūs, tuomet juos pakoreguokite, pakeisdami atitinkamų stulpelių pavadinimų savybės Caption reikšmes. 8.21 pav. pateiktas ataskaitos fragmentas atlikus nurodytus pataisymus. Tikriausiai pastebėjote, kad sukurtoje ataskaitoje išvedamas ne mokinio dalykų mokymosi vidurkis, bet visų gautų pažymių vidurkis. Norint tai pakoreguoti, tektų atlikti šiek tiek sudėtingesnius pataisymus, kurie, dėl ribotos skyrelio apimties, čia nepakomentuoti. 3. Pademonstruokite sukurtą ataskaitą mokytojui. 8.21 pav. Pakoreguotos ataskaitos puslapio fragmentas Tolimesniame darbe, vadovaudamiesi aukščiau pateiktu elementarios DB bei jos apdorojimo priemonių projektavimo pavyzdžiu, sukurkite DB pagal individualiai sudarytą loginę schemą. Sukurtas DB lenteles užpildykite korektiškais duomenimis, suformuokite kelias užklausas, duomenų įvedimo formas visų DB lentelių užpildymui ir koregavimui bei 2-3 ataskaitas, kurios būtų formuojamos DB lentelių arba užklausų pagrindu. * * * Tikimės, kad ši trumpa pažintis su duomenų bazėmis šiek tiek praplėtė Jūsų žinias apie kompiuterio pritaikymo galimybes žmonių veiklai kompiuterizuoti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!