Dvasingumo sklaida meno kūrinyje: L. da Vinčis "Mona Liza"

Leonardas da Vinčis gimė 1452metais balandžio 15dieną Anchio kaime, netoli mažo miestelio Toskanoje, 30 km. nuo Florencijos.
Leonardas da Vinčis, ryškiausiai įkūnijęs žmogaus universalumo idėją, meną ir mokslą laike lygiavertėmis gamtos pažinimo priemonėmis, tad meninę jo kūrybą būtų netikslinga atskirti nuo tiriamosios veiklos. Leonardo nuomone, kuo gilesnės žinios apie pasaulį ir gamtą, tuo pilnesnis ir geresnis yra menas. Jis dirbo bemaž visose meno srityse, bet tapybą laikė tobuliausia ir sunkiausia meninės veiklos sritimi, teikiančia daugiausia galimybių gamtai pažinti. Todėl giliausių visų sričių žinių įgijo savarankiškai studijuodamas gamtą. Jo darbų estetiką galima apibūdinti kaip iškilų natūralizmą. Visą gyvenimą studijuodamas gamtą, Leonardas sukūrė savitą tapymo būdą, kurį Vazaris pavadino „naujuoju stiliumi“.
Tas jo naujasis stilius visų pirma išsiskiria tuo, kad atsisakoma Kvatročento tapybai būdingo kiekvieną formą apibrėžiančio aiškaus kontūro. Leonardas neištrina formos ribų, tačiau sušvelnina jas, panaudodamas labai subtilų šviesos ir šešėlių perėjimą vienas į kitą. tokį naują tapymo būdą, išryškinantį formos pilnatvę, Leonardas atrado remdamasis moksliniais gamtos stebėjimais. Savo teoriniuose užrašuose jis teigė, jog linija gamtoje kaip tokia neegzistuoja. Tarp mūsų akių ir daiktų yra tam tikra erdvė, kuri apgaubia juos taip, kad jų kontūrai tarsi išblukę. Daiktų linijos yra matematinio, bet ne kūniškojo pobūdžio.
Be to, Leonardo tapyboje nėra aštrių šviesos ir šešėlių kontrastų. Šešėlis niekad jo kūryboje netampa tamsa, o šviesa irgi nespindi visu savo vaiskumu.
Dar vienas būdingas Leonardo kūrybos aspektas – puikus peizažo išmanymas. Jo paveiksluose figūros organiškai ir laisvai įkomponuotos į nereguliarų naturalių gamtos formų ritmą, botaniškai tiksliai vaizduojama vešli augmenija, lengvų šešėlių perteikiama vėsi ir drėgna uolų tamsa. Skurdūs architektūros fragmentai Leonardo tapyboje tik nurodo geometrinės perspektyvos kryptį. Figūros ir peizažo elementai, įvilkti į miglos skraistę tolumoje, demonstruoja puikų atmosferinės perspektyvos išmanymą, aprašytą jo teoriniuose darbuose.
Leonardo paveikslų kompozicijos ir motyvai, jo sukurtos moters grožio tipas, gestai ir pozos buvo kartojami XVIa. prancūzų, nyderlandų, ispanų tapyboje. Leonardas turėjo nemažai mokinių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!