Dvasingumo teologija

Dvasingum teol. Egz.
9. Iš Jono Pauliaus II kreipimosi į Popiežinės Mokslų Akademijos visuotinį susirinkimą
10. Dvasinė branda
11. Dvasinis nebrandumas
12. Žmogiškoji branda
13.Žmogiškasis nebrandumas
14. Žmogiškosios ir dvasinės brandos charakterių sutapimai
15. Dvasingumo augimo momentai arba etapai. Atsivertimas
16. Dvasinis neturtas ir nuolankumas-
17. Meilė ir gailestingumas
18. Gėrio ir blogio kova žmogaus gyvenime
19.Maldos formos: žodinė malda, meditacija, kontempliacija
20.Sakramentai
21. DVASINIS AUGIMAS
22. Dvasinis vadovavimas
23. Persekiojimai „TAMSIOJI NAKTIS“
Dvasingumo samprata
1.Dvasingumo samprata šiuolaikinėje visuomenėje
Šiuolaikinis žmogus , nesvarbu kuriai kultūrai ar religijai, geografinei sričiai priklausytu rodo susidomėjimą su tuo kas dvasinga. Nors ne kiekvienas tai supranta kas iš tiesų yra tikras dvasingumas? Kai kurių dvasingumas net neturi nieko bendro su krikščionybe.Šiandien plinta tokios religiškumo formos kurios neturi aiškios sąsajos su Dievu- tai mišrių tikėjimų formos.Todėl kasdiemimiame gyvenime imta kalbėti apie „darbo dvasingumą“ ar šeimos dvasingumą“.Nors Šiuolaikinio pasaulio krizė palietė ir šeimas. Nebeliko "tikėjimo aplinkos", dingo religiniai ženklai, krikščioniški papročiai, mažai bešnekama apie tikėjimą.Anksčiau dvasingumą galima buvo pavadinti-asketika ar dvasine teologija, o šiandien –meditacija, joga ir kt.Todėl reikia iš dabartinio dvasingumo pašalinti netikrą dvasingumą, kad šis nušvistų tikra krikščioniškąja prasme.
2 Nekrikščioniškos dvasingumo sampratos
Dvasiškumas kaip nematerialumas
Dievo ir žmogaus veikimas kartu yra dvasiškumo priėmimas iki pat kūniško ir prigimtinio žmogiškumo perkeitimo į dvasinį ir dieviškąjį žmogiškumą. Dvasiškumą laikyti nematerialumu reiškia pašalinti dvasios matmenį iš viso materialaus, fiziško kūniško pasaulio.
Modreniojo antro pocentrizmo pavojai
Anot šv.Pauliaus antropologinio požiūrio žmogus yra Dievo atvaizdas- kaip kūnas siela ir dvasia. Nuodėmė suteršė šį atvaizdą ir sumažino panašumą , ir tik Kristaus išganymas per krikštą gražina šiam atvaizdui pirmapradį skaistumą.
Modernioji epocha norėdama kalbėti apie žmogų, šalinasi religiškumo. Nuo renesanso epochos prasideda laikotarpis,kuris dar vadinamas kaip augantis antropocentrizmas. Modernybės antropocentrizmas duoda pradžią autonomiškai ir nuo religinio pasaulio nepriklausomai žmogiškąjai kultūrai. Ši kultūra prieš teologinę žmogaus viziją kaip kūno, sielos ir dvasios vienovę.Čia kūnas tapatinamas su materialiuoju pasauliu, materialusis pasulis su intelekto, valios bei jausmų pasauliu. Dvasiška yra tai kas nėra iš materialumo srities-tai dvasinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!